- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 2YT-5896-490/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00191-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- L.M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Aistei Meškutavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje visą darbo dieną, t. y. 230 darbo dienų per metus. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašo nustatyti, siekdamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gauti didesnę pensiją (b. l. 1–3).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – VSDFV Kauno skyrius), prašydamas įvertinti visus jo darbo laikotarpius ir paskaičiuoti priklausytiną mokėti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. kovo 30 d sprendimu Nr. PE SP1-5500 pareiškėjui priklausančią gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją apskaičiavo, tačiau į jo darbo stažą neįskaitė darbo laikotarpio nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, motyvuojant tuo, kad VSDFV Kauno skyrius neturi duomenų apie pareiškėjo išdirbtas dienas minėtu laikotarpiu, dokumentai archyvui nėra perduoti ir neišsaugoti. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, tai patvirtina pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jo darbo knygelėje esantys įrašai apie tai, kad į darbą Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje pareiškėjas buvo priimtas 1974 m. liepos 19 d., o atleistas iš darbo 1983 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, remiantis pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl darbo stažo paskaičiavimo ir sužinojo, kad į stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d., kai jis dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje. Prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėjas raštu teiravosi informacijos Kauno regioniniame valstybės archyve, iš kur taip pat gavo informaciją, kad duomenų apie jo priėmimą į darbą, kolūkio narius minėtu laikotarpiu, atleidimą iš darbo archyve nėra, dokumentai archyvui saugoti neperduoti. 1974 m. baigęs tarnybą armijoje, jis pradėjo dirbti Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje bitininku, kuriame dirbo iki 1983 m. rudens. Kolūkyje dirbo visą darbo dieną visus metus, 230 darbo dienų. Darbo dienų skaičius nekito, kito tik atlyginimas, jis buvo didinamas. Gavęs pasiūlymą pereiti dirbti į kitą darbą, jis apie tai informavo tuometinį kolūkio pirmininką J. K. S.. 1983 m. rudeniop sutvarkė visą kolūkyje buvusį bityną, jį perdavė kitiems asmenims, ir išėjo dirbti į kitą darbą. Iš kolūkio buvo atleistas 1983 m. rugsėjo 1 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nuomonę dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoto asmens atstovai pareikš teismo posėdžio metu. 2016 m. lapkričio 30 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas L. M. prašymas dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. 2017 m. kovo 30 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. PE_SP1-5500 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo L. M.“ į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skiriant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, neįskaitytas laikotarpis nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, kadangi nėra duomenų apie L. M. išdirbtas darbo dienas minėtu laikotarpiu, dokumentai archyvui saugoti neperduoti, nes neišsaugoti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą savo turtinių teisių užtikrinimo tikslu. Taigi, vienas iš juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslų yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimas (b. l. 13–16).
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Liudytojas Č. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1975 m., jie kartu dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje. Tuo metu kai jis pradėjo dirbti kolūkyje mechaniku, pareiškėjas jau dirbo kolūkyje. L. M. kolūkyje dirbo bitininku, iš kolūkio išėjo 1983 m. Kolūkyje darbuotojai dirbo visus metus, kasdien po 8 valandas mažiausiai, dažnai dirbo viršvalandžius. Pareiškėjas dirbo visas darbo dienas. Kolūkio pirmininkas, buhalteriai nesutvarkė dokumentų ir jų neperdavė archyvui, todėl duomenys apie įsidarbinimą, darbo laiką, užmokestį neišsaugoti. Kolūkio profsąjungos nariais buvo visi kolūkyje dirbę asmenys, mokėjo nario mokestį.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1976 m. Kartu su pareiškėju dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, po dviejų kolūkių sujungimo. Pareiškėjas kolūkyje dirbo agronomu bitininku. Kiek pamena, pareiškėjas iš kolūkio išėjo 1983 m. Tuo metu, kai dirbo kolūkyje, kiekvienais metais buvo nustatomas skirtingas darbo dienų skaičius, koks tiksliai, pasakyti negali. Kolūkio administracija, atsakinga už kolūkio likvidavimą, visų dokumentų į archyvą nepridavė, todėl duomenys nėra išlikę, dokumentai, greičiausiai, sunaikinti.
Liudytojas J. K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1974 m. Tuo metu jis dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje mechaniku, o pareiškėjas – bitininku. Pareiškėjas kolūkyje dirbo maždaug iki 1983 m. Kolūkyje buvo dirbama mažiausiai po 8 val. per dieną, atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas kaip ir visiems specialistams. Kolūkio archyviniai dokumentai sudegė, jie neišsaugoti. Jis pats dėl stažo įskaitymo problemų neturėjo, jokių pažymų, apskaičiuojant senatvės pensiją, iš archyvo nepristatė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2016 lapkričio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (b. l. 17–19). VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. PE_SP1-5500 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo L. M.“ į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skiriant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, neįskaitytas laikotarpis nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, kadangi nėra duomenų apie L. M. išdirbtas darbo dienas minėtu laikotarpiu, dokumentai archyvui saugoti neperduoti, nes neišsaugoti (Jonavos rajono savivaldybės administracijos archyvo 2016 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. 25B-1063, b. l. 8, 20, 21, 22). Iš pareiškėjo pateiktų darbo knygelės įrašų matyti, kad 1974 m. liepos 19 d. pareiškėjas priimtas dirbti bitininku Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, 1983 m. rugsėjo 1 d. atleistas iš Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkio (b. l. 9–10). Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1974 m. iki 1983 m. dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje bitininku.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Ypatingą reikšmę turi tai, kad, pasikeitus visuomeniniams santykiams, kartu su jų materialiuoju teisiniu reglamentavimu atsirado ir atsiranda naujų faktų, turinčių juridinę reikšmę. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus numatytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje visą darbo dieną, t. y. 230 darbo dienų per metus. Laikotarpis nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. neįskaitytas į pareiškėjo darbo stažą, kadangi nėra duomenų apie L. M. išdirbtas darbo dienas minėtu laikotarpiu, dokumentai archyvui saugoti neperduoti, nes neišsaugoti. Taigi negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo draudžiamąsias pajamas nurodytu laikotarpiu. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui būtų perskaičiuotas įgytas darbo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai, tai turėtų įtakos pareiškėjui paskirtinos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti tik darbo stažo faktą, nenustatant tuo laikotarpiu gauto darbo užmokesčio ir sumokėtų įmokų dydžio, todėl teismas pasisako tik dėl pareiškėjo darbo stažo.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu 1994 m. liepos 18 d. Nr. I-549 (toliau – pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, įsigaliojusiais 2018 m. sausio 1 d. (toliau – nuostatai). Pensijų draudimo stažas (toliau – stažas) nustatomas ir apskaičiuojamas pagal pensijų įstatymo 10–13 straipsnius bei nuostatų 6.4 punktą, 14–30 punktus. Asmens draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pensijų įstatymo 45–59 straipsnius bei nuostatų 14 punktą. Šie norminiai aktai yra specialieji, kuriais reikia vadovautis skiriant pensijas, vertinant asmenų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Pagal nuostatų 18 punktą, tais atvejais, kai kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, jog asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, skiriamas atostogų apmokėjimas, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus. Pagal pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį bei nuostatų 23 punktą kolūkio narių darbo kolūkyje laikas į stažą įskaitomas nuo įstojimo (priėmimo) į kolūkio narius dienos iki išstojimo (išleidimo) iš kolūkio narių dienos. Pagal nuostatų 6.4.1. papunktį, sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas remiantis darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbas kolūkyje (nuostatų 6.4.11. papunktis) – buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais. Remiantis pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunkčiu, asmens stažui prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai Č. P., A. B. ir J. K. S. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo bitininku tuometiniame Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje. Pareiškėjo pateikta darbo knygelės kopija patvirtina, kad knygelėje yra įrašas apie tai, kad pareiškėjas 1974 m. liepos 19 d. buvo priimtas dirbti bitininku Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, 1983 m. rugsėjo 1 d. atleistas iš Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkio pačiam prašant, atleidimas patvirtintas kolūkio pirmininko parašu. Kauno regioninio valstybės archyvo 2017 m. birželio 5 d. pažymoje dėl darbo stažo Nr. (10.6) V10-1294 nurodyta, kad Kulvos kolūkio 1979 m. sausio 26 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 1 yra įrašyta, kad nutarta sumažinti priemoką už darbo stažą 15 proc. kolūkiečiui M. L., o 1983 m. liepos 19 d. protokole Nr. 8 yra įrašyta, kad svarstytas L. M. pareiškimas atleisti iš darbo Nutarta: „pareiškimo svarstymą atidėti“. Tame pačiame dokumentų fonde, 1977 m. kolūkio vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose visuotiniame narių susirinkime, įrašyta, kad kolūkiečiai vyrai turi išdirbti 230 darbo dienų per metus. Todėl sutiktina su pareiškėju, kad iš minėtoje pažymoje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje, kadangi kolūkio valdyba sprendė su pareiškėju susijusius klausimus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškimu, t. y. sutinka įskaityti pareiškėjo darbo stažą nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d.
Teismų praktikoje nurodyta, kad vien tik darbo knygelėje esant įrašui apie išdirbtą laikotarpį, tačiau nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą, toks darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į darbo stažą (Klaipėdos rūmų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-852-386/2017). Panašią išvadą apie darbo knygelėje esančius įrašus bei faktinį jų pagrindimą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik darbo knygele ir savo paaiškinimais įrodinėja darbo teisinių santykių buvimą ginčo laikotarpiu, tačiau remiasi ir liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus liudytojų žodinius paaiškinimus dėl pareiškėjo darbo bitininku tuometiniame Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas L. M. nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo bitininku tuometiniame Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje (CPK 178 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo bitininku tuometiniame Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje ir išdirbo jam nustatytą darbo dienų skaičių (230 darbo dienų per metus) (CPK 444 straipsnio 2 dalis 9 punktas).
Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui L. M. teisines pasekmes, nes pagal jį pareiškėjui bus apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo pensija, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas teisiškai pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 6,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. dirbo Jonavos rajono „Kulvos“ kolūkyje ir išdirbo nustatytą darbo dienų skaičių – 230 darbo dienų per metus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant šį darbo stažą įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Priteisti iš pareiškėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,47 Eur (šešių eurų 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.