Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2017 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. PE-SP8-3788 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria pareiškėjai į stažą neįskaitytas darbo Neringos visuomeninio maitinimo kooperatyve „Alksnynė“ (minėta, toliau – ir Kooperatyvas „Alksnynė“) laikotarpis nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, pareiškėja išvestiniais skundo reikalavimais taip pat prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba) 2017 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-967, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. PE-SP8-3788 panaikinimo bei įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo ir įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., kai pareiškėja R. G. dirbo Kooperatyve „Alksnynė“.

Skundžiamu sprendimu VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (minėta, toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nusprendė pareiškėjai neskirti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (minėta, toliau – ir netekto darbingumo pensijos), nes ji neatitinka Pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neįgijo 11 metų ir 6 mėnesių minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (minėta, toliau – ir stažas). Skundžiamo sprendimo dalyje, kurią šioje byloje ginčija pareiškėja, nurodyta, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Nuostatų 23 punktu, nuspręsta, į stažą neįskaityti darbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpio nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., nes darbo knygelėje, išduotoje 1977 m. rugsėjo 30 d., esančiuose įrašuose nepilnai nurodyti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai (nenurodytos protokolų datos), be to, Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (4.16)V15-739 informavo, kad patikrinus Neringos savivaldybės archyve saugomus likviduotų įmonių fondus Kooperatyvo „Alksnynė“ personaliai dokumentai nesaugomi.

Pareiškėja nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamu sprendimu, 2017 m. sausio 6 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama įskaityti į jos darbo stažą darbą Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpį nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Fondo valdyba, išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2017 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-967 netenkino pareiškėjos skundo ir paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. PE-SP8-3788.

Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. PE-SP8-3788 į pareiškėjos darbo stažą neįskaitė darbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpio nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d.

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pagal Pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai. Pensijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. sausio 20 d. darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0928888 pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d. nustatytas 45 darbingumo lygis. Tarnybos 2017 m. sausio 19 d. pažyma DL-1 Nr. 323 ir Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2017 m. sausio 19 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-51 pareiškėjai nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 18 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog pareiškėja pirmą kartą pripažinimo nedarbinga dieną (2016 m. sausio 18 d.) buvo sukakusi 55 metų amžių, todėl nustatant teisę į netekto darbingumo pensiją, turėjo būti įgijusi minimalų 11 metų 6 mėnesių stažą. Pažymėtina, jog dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

Nuostatų 23 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: 23.1) darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu <...>; 23.2) darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.3) sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.4) valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; <...> 23.6) atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą ir kt.

Nuostatų 1 priede nurodytas asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Nuostatų 1 priedo 31 punkte numatyta, jog kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d. (tai yra iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarime Nr. I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytos datos, kurią kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. G. 2016 m. sausio 21 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama skirti netekto darbingumo pensiją. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Darbingumo lygio pažymą/invalidumo pažymėjimą ir darbo knygelę KT-I Nr. 0273770, išduotą 1977 m. rugsėjo 30 d. Darbo knygelės įraše Nr. 15 nurodyta, kad pareiškėja 1987 m. birželio 17 d. priimta Kooperatyvo „Alksnynė“ nariu. Minėtas įrašas padarytas remiantis susirinkimo protokolu Nr. 4, o priėmimas patvirtintas Kooperatyvo „Alksnynė“ antspaudu. Darbo knygelės įraše Nr. 16 įrašyta, jog 1989 m. lapkričio 6 d. pareiškėja atleista iš Kooperatyvo narių pačiai prašant. Minėtas įrašas padarytas remiantis susirinkimo protokolu Nr. 7, atleidimas patvirtintas Visuomeninio maitinimo kooperatyvo „Alksnynė“ antspaudu bei kooperatyvo pirmininkės J. parašu.

Nustatyta, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, siekdamas nustatyti ar pareiškėja R. G. dirbo laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Kooperatyve „Alksnynė“, kreipėsi į kitas valstybines institucijas dėl archyvinių duomenų pateikimo. Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius VSDFV Klaipėdos skyrių 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (4.16) V15-1974 informavo, kad Kooperatyvo „Alksnynė“ darbo užmokesčio dokumentai nesaugomi, todėl negali pateikti pažymos apie R. G. draudžiamąsias pajamas. Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (4.16) V15-291 patikslino 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (4.16) V15-1974 ir nurodė, kad Neringos savivaldybės archyvui UAB „Alksnynė“ dokumentai saugoti neperduoti. Klaipėdos apskrities archyvas 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. 6R-299 nurodė, jog Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987-1990 metų archyviniuose dokumentuose duomenų apie sprendimą įsteigti Kooperatyvą „Alksnynė“ nerasta. Klaipėdos apskrities archyvas kartu su 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. 6R-299 pateikė Neringos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 55, kuriame nurodyta, jog nuspręsta nuo 1987 m. balandžio 23 d. prie Neringos miesto visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitinio susivienijimo „Nida“ įsteigti Kooperatyvą „Alksnynė“ ir įregistruoti jo veiklos įstatus.

Remiantis aptartais duomenimis, darytina išvada, jog kitų duomenų, išskyrus įrašą pareiškėjos R. G. darbo knygelėje apie jos darbą Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., nėra. Minėtame Nuostatų 23.1 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis tuo atveju, kai įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai). Pagal minėtą nuostatą, į darbo stažą gali būti įtraukti tik tie darbo laikotarpiai, kurie yra įrašyti darbo knygelėje ir apie kuriuos yra faktinių duomenų, t. y. kiti rašytiniai dokumentai patvirtina darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Vadinasi, vien tik darbo knygelėje esant įrašui apie išdirbtą laikotarpį, tačiau nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą, todėl toks darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į darbo stažą. Akcentuotina, jog panašią išvadą apie darbo knygelėje esančius įrašus bei faktinį jų pagrindimą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviems sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjos ginčijamas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir egzistuojančiais dokumentais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėja iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius. Šiuo atveju vien tik įrašas esantis darbo knygelėje bei nesant kitų duomenų apie šio įrašo teisingumą, t. y. apie pareiškėjos darbo laikotarpį, savaime nepatvirtina fakto apie egzistavusius darbo teisinius santykius darbo knygelėje nurodytu laikotarpiu.

Iš į bylą pateiktų įrodymų viseto matyti, kad ne viena užklausta institucija negalėjo pateikti dokumentų apie pareiškėjos R. G. dirbtą darbą Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Teismo posėdžio metu liudytoja B. J., kuri buvo Kooperatyvo „Alksnynė“ vadovė, patvirtino, kad pareiškėja dirbo Kooperatyve „Alksnynė“, tačiau nurodė, kad ji įrašų darbo knygelėje nedarė, o tik pasirašė. Be to, liudytoja B. J. negalėjo tiksliai įvardinti pareiškėjos Kooperatyve „Alksnynė“ darbo funkcijų, nurodė, kad pareiškėja bei kiti Kooperatyvo „Alksnynė“ nariai dirbo įvairius darbus. Liudytojas S. G., pareiškėjos sutuoktinis, paaiškino, kad pareiškėja dirbo Kooperatyve „Alksnynė“, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti Kooperatyve „Alksnynė“ pareiškėjos dirbto laikotarpio, jos funkcijų, be to, nurodė, kad Kooperatyve „Alksnynė“ pareiškėja dirbdavo įvairiai, t. y. vienais periodais darbo turėjo daugiau (pvz., vasaros sezono metu), kitais mažiau.

Įvertinus teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, jog jie neginčijamai nepatvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu nepertraukiamai dirbo Kooperatyve „Alksnynė“. Nesant kitų rašytinių įrodymų, kurie bent iš dalies patvirtintų apie pareiškėjos darbą Kooperatyve „Alksnynė“ ginčo laikotarpiu, todėl negalima tvirtinti, kad pareiškėja Kooperatyve „Alksnynė“ nepertraukiamai dirbo laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, jog abejonę apie pareiškėjos darbą Kooperatyve „Alksnynė“ bei darbo laikotarpį kelia ir tai, kad pareiškėjos darbo knygelėje KT-I Nr. 0273770 įrašuose Nr. 15 ir 16, nors ir nurodyti protokolų numeriai, tačiau nėra nurodytos protokolų datos.

Teismas taip pat pažymi, jog liudytojų paaiškinimai turėtų būti vertinami nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, bet ne skiriant netekto darbingumo pensiją, kai nėra kitų rašytinių įrodymų apie dirbtą darbą. Akcentuotina, jog Nuostatų 24 punkte nurodyta, jog jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pažymėtina, jog panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Remiantis šiomis nuostatomis, asmuo privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tuo atveju, kai visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjos darbo stažą neįtraukė darbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpio nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje tvirtina, jog skundžiamu sprendimu yra pažeidžiami teisinės valstybės, lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai.

Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1545/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pripažintini tokie asmens teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš teisės aktų. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas sukuria viešosios valdžios pareigą laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų asmenų atžvilgiu. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad asmenys turi pagrįstą pagrindą manyti, jog valstybė įstatymais ir (ar) kitais teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus vykdys ir asmenų įgytos teisės pagal šiuos teisės aktus bus išlaikytos ir ginamos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendintos (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-969/2014, 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-653-556/2017).

Netekto darbingumo pensija – viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių (Pensijų įstatymo 4 straipsnis). Minėta, jog jas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Nuostatais (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (Pensijų įstatymo 7 straipsnis). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas reiškia, kad atitinkama išmoka turi būti paskirta asmeniui tik esant įstatymo nustatytų sąlygų visumai ir tokio dydžio, kuris būtų pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Nuostatų 63 punktas, detalizuodamas įstatymo nuostatas numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti šių Nuostatų 56–58 punktuose nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog atsakovui kylant abejonių dėl darbo knygelėje esančio įrašo tikrumo, atsakovas turi teisę iš kitų institucijų išreikalauti dokumentus, pagrindžiančius darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Šiuo atveju jokie teisės aktai neapriboja šios atsakovo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atliko jam priskirtą pareigą, nustatytą Nuostatų 63 punkte, ir iš įvairių institucijų (archyvų) pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėja R. G. dirbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Iš institucijų, kurioms buvo pateiktos užklausos, negavus jokios informacijos apie tai, kad pareiškėja dirbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpiu nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., atsakovas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai įtraukti į darbo stažą darbo Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpį nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d. Šiuo atveju atsakovas veikė ex lege (pagal teisę), todėl tvirtinti, kad pažeisti teisinės valstybės, lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui atsisakius į pareiškėjos darbo stažą įskaityti darbą Kooperatyve „Alksnynė“ laikotarpį nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., pareiškėja, remiantis Nuostatų 24 punktu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Iš skundžiamo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. PE-SP8-3788 sprendimo turinio matyti, jog jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisės aktai bei faktinės aplinkybės, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti prašomos sprendimo dalies.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. PE-SP8-3788 teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjos skundo reikalavimus – panaikinti Fondo valdybos 2017 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-967, įpareigoti atsakovą įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1987 m. birželio 17 d. iki 1989 m. lapkričio 6 d., kai pareiškėja dirbo Kooperatyve „Alksnynė“ bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.