Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. Š., miręs (duomenys neskelbtini), ir T. A. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos A. N. tėvai: S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki mirties jie gyveno (duomenys neskelbtini). S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o T. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą po S. Š. mirties priėmė sutuoktinė T. A. Š.. Palikimą po motinos T. A. Š. mirties priėmė pareiškėja A. N.. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) notaro išduoti liudijimai bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis. Mirusieji nuosavybės teise turėjo statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos statinius pareiškėjos tėvai įgijo kaip kolūkiečio kiemo nariai - (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei 2021-05-06 Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo raštas Nr. ((duomenys neskelbtini) „Dėl S. Š. turėto nekilnojamojo turto“ su priedais - Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvo fondo Varėnos rajono Varėnos apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinės knygos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono Varėnos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1976-1979 metų, 1983-1985 metų, 1991-1997 metų ir 1998-2002 metų ūkinių knygų kopijos. Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais viešajame registre įregistruotos nebuvo, ką patvirtina viešojo registro išrašas.

Kadangi mirusieji (pareiškėjos tėvai), kurie nebuvo palikto turto savininkai, bet sąžiningai įgiję daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąją daiktą ne mažiau kaip dešimtį metų, jie turėjo teisę įgyti nuosavybės teises į tą daiktą. Duomenų apie namų valdos įgijimą nuosavybės teise nėra. Mirusieji namų valdą valdė kaip savininkai po santuokos sudarymo, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) metų iki mirties, atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini), t. y., minimas nekilnojamas turtas buvo valdomas nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų. Namas su ūkiniais pastatais per šį laiką buvo naudojamas ir prižiūrimas, jam buvo suteiktas adresas ir numeris, dėl elektros tiekimo į namą ir ūkinius pastatus buvo sudaryta sutartis, nuolat mokama už elektros teikimą ir kitas paslaugas. Tokiu būdu laikytina, kad namų valdos nepertraukiamas valdymas per šį laikotarpį daugiau kaip 40 metų buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi namų valda, jos valdymo, ir mirusieji buvo šio turto sąžiningi ir teisėti valdytojai. Po sutuoktinio S. Š. mirties turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo sutuoktinė T. A. Š.. 2015-04-24 dieną ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl statinių kadastrinių matavimų. Statiniams buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla, suteikti unikalūs numeriai, tačiau statiniai bei nuosavybės teisės į juos įregistruoti nebuvo.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu nuo 1976 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Yra atlikti pastatų kadastriniai matavimai, buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla. Taigi mirusieji nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgiję nuosavybės teisių į pastatus, todėl darytina išvada, jog mirusieji, valdydami juos, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo (duomenys neskelbtini) m. iki mirties, t. y., daugiau kaip 40 metų laiko.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad pastatai visus 40 metų ir daugiau laikotarpiu buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjos mirusieji tėvai pastatus būtų valdę neteisėtai - jie elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir T. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjant juos valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.