Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. G. (J. G.) (dalyvaujančiam nuotoliniu būdu) ir jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį, jam skirta 28 parų arešto bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šiuo atveju traktuotina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje įvykdęs vagystę asmuo yra J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2024 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad supažindinti J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12846-24 pabaiga nepavyko. J. G. į šaukimus atvykti į komisariatą procesiniams veiksmams atlikti nesureagavo. Nuvykus į jo deklaruojamą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), namo durų niekas neatidarė. Skambinant J. G. į jo pateiktus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatsiliepė. Susisiekus su jo motina L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad jos sūnus J. G. išvykęs į miestą, tačiau nurodyti kur išvyko ir kada sugrįš negalėjo nurodyti. Suplanuota J. G. supažindinti su IT pabaiga 2024 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 76).

2024 m. rugpjūčio 14 d. J. G. pareiškė, kad su pranešimu susipažino, nepageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 78-79).

2024 m. rugpjūčio 14 d. J. G. pareiškė, kad dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo sutinka (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, pagrobusiam nedidelės vertės turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „IKI Lietuva“ pateiktu raštu dėl prekių vagystės, kuriame nurodyta, kad UAB ,,IKI Lietuva“ patyrė 192,71 Eur turtinę žalą (b. l. 1-2). Tai patvirtinti buvo pateikti dokumentai, t. y. parduotuvės nuostolių nurašymo aktas iš kurio matyti, jog UAB ,,IKI Lietuva“ patyrė 192,71 Eur turtinę žalą (b. l. 8). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis sutiko su UAB ,,IKI Lietuva“ pareikštu civiliniu ieškiniu šiai sumai.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus UAB ,,IKI Lietuva“ pateiktus vaizdo įrašus, kaltinamasis atpažino save, tačiau iš pateiktų vaizdo įrašų matėsi, jog jis greitai paėmė kaltinime nurodytas prekes, neskaičiavęs jų vertės. Tai prieštarauja kaltinamojo teiginiui, jog jis, prieš pavagiant prekes, skaičiavo jų vertę. Be kita ko, jo kaltę patvirtina prie kitų objektų apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 34-35, 36-37), kurioje nurodytas vagystės laikas sutampa su posėdyje peržiūrėtais vaizdo įrašais.

Taigi, J. G. kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18-19), liudytojos apklausos protokolu (b. l. 24), tarnybiniais pranešimais.

Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl J. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), nusikalstama veika yra baigta, veika įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei J. G. asmenybę – daug kartų teistas už analogiškas veikas (teistumas neišnykęs), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, J. G. skirtina 40 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, J. G. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes kaltinamasis teistas daug kartų, ankstesnės bausmės nepakeitė elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, yra nedirbantis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realaus arešto bausmę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

UAB „IKI Lietuva“ pareiškė 192,71 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 192,71 Eur UAB „IKI Lietuva“ turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam J. G. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo J. G. turtinę padėtį (nedirba) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo kamerų įrašais, paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. G. priteisti 192,71 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir septyniasdešimt vieną centą) UAB „IKI Lietuva“ turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.