- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-18096-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10994-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., D. K., J. S., A. K.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. R., D. K., J. S., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio A. K. mirties 2014 m. birželio 16 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. K.. Po jo mirties į Kauno rajono notarę G. P. kreipėsi mirusiojo sutuoktinė O. K. ir trys jų vaikai: pareiškėjas, jo sesuo D. R. bei brolis A. K.. Mama O. K. nedaug pergyveno tėvą, ji mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis A. K.. Po jo mirties praėjus nepilnam mėnesiui brolio sutuoktinė ir jų vaikai, šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pasiūlė pareiškėjui priimti brolio palikimą, perimant valdyti broliui priklausiusį turtą: žemės kultivatorių, dvivagį plūgą, grėblį vartytuvą, kitus žemės ūkio padargus ir jų atsargines dalis, taip pat perdavė asmeninius daiktus: laikrodį, drabužius. Pareiškėjas perėmė nuosavybėn brolio turėtą turtą, jį laiko savu ir naudoja savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti.
1.2. Praėjus porai metų po brolio A. K. mirties – 2016 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 7S-257-(14.7.3.), pareiškėjo tėvui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus:
-0.5192 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
-0,2149 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
-0.2591 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
-0,5545 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
1.3. Mirusiojo sutuoktinė ir jų vaikai, tuoj po pareiškėjo brolio mirties perdavę jam valdyti aukščiau išvardintą brolio turtą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atkūrus nuosavybės teises į pareiškėjo tėvo valdytus žemės sklypus, informavo pareiškėją, kad jis kaip brolio turto paveldėtojas turi perimti valdyti ir broliui priklausančias žemės sklypų dalis. Pareiškėjas iš karto perėmė valdyti ir šį brolio turtą – žemės sklypus suarė, paruošė žiemai, iki šiol juos dirba ir prižiūri.
1.4. Pareiškėjui šiemet siekiant įregistruoti mirusiam broliui priklausančią tėvo palikimo dalį savo vardu, paaiškėjo, jog negali to padaryti, nes po brolio mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos, nors faktiškai jo palikimą perėmė valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
1.5. Su mirusio brolio šeima susitaręs dėl jo turto paveldėjimo ir perėmęs valdyti brolio turtą po jo mirties pareiškėjas paveldėjimo bylos neužvedė, nes brolio A. K. mirties dieną jo vardu nebuvo jokio įregistruoto ir nekilnojamo turto.
1.6. Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai
2. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, jog pareiškimas turi būti patenkintas. Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo D. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai, atsiliepime išdėstė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo J. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, jog pareiškimas turi būti patenkintas. Suinteresuotas asmuo J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai, atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai, atsiliepime išdėstė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. K. tėvas A. K.. Pareiškėjo motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ¼ palikimo paveldėjo D. R., ¼ dalį palikimo paveldėjo jo sūnus A. K. ir ¼ dalį palikimo paveldėjo pareiškėjas. 2014 m. birželio 16 d. mirė pareiškėjo brolis A. K.. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, jis neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. 2016 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu pareiškėjo tėvui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Po pareiškėjo brolio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas po brolio mirties su jo sutuoktine ir vaikais susitarė, kad jis perims valdyti broliui priklausiusį turtą – žemės kultivatorių, dvivagį plūgą, grėblį vartytuvą, kitus žemės ūkio padargus. Netrukus po brolio mirties pareiškėjas ėmė šiuos broliui priklausiusius daiktus valdyti kaip savo, juos naudoti pagal paskirtį. Į notarą dėl paveldėjimo pareiškėjas nesikreipė, nes brolis neturėjo jokio registruotino turto. 2016 m. pareiškėjo tėvui atkūrus nuosavybės teises į keturis žemės sklypus, juos taip pat kaip savo pradėjo valdyti pareiškėjas, žemę dirbo, ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Pareiškėjo brolio sutuoktinė ir vaikai neprieštaravo, kad visą turtą, į kurį pareiškėjo tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės, valdytų pareiškėjas.
10. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po savo brolio A. K. mirties perėmė jo žemės ūkio techniką ir padargus, jais naudojosi pagal paskirtį, o 2016 m. atkūrus pareiškėjo tėvui nuosavybės teises į keturis žemės sklypus, šiais žemės sklypais rūpinosi, juos naudojo pagal paskirtį. Pareiškėjo brolio A. K. sutuoktinė ir vaikai neprieštaravo, kad A. K. palikimą priimtų jo brolis pareiškėjas, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po brolio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
12. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 15,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo brolis pareiškėjas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,20 Eur (penkiolikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.