Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, antstolis Z. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas T. P. buvo pakeistas į skolininką – valstybę. Nurodė, jog antstolio Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu areštas nebuvo įregistruotas mirusiojo turtui ir išviešintas. Taigi palikus galioti minėtą patvarkymą būtų pažeisti ir kitų kreditorių turtiniai interesai, kurių reikalavimai vykdymo procese buvo išviešinti laiku ir tinkamai.

Suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog palikėjo T. P. skolos buvo išviešintos AIS tiek palikėjui esant gyvam, tiek po jo mirties, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai šiuo atveju reikalingi nebuvo.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2726-328/2019 dėl 34,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (v. b. l. 7). Skolininkas T. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-14-4038 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriuo mirusį skolininką T. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolio 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-20-14-4038 patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininką T. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kaip jo teisių perėmėja. Pareiškėjos teigimu, antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo turto arešto aktu arešto ir jo neišviešino.

Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis), kuri savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, vykdančias joms priskirtas funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką, aiškinančią CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą; pažymėjo, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 44 punktas).

Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 18 d.) 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami šių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininką ir išieškotoją, išieškojimo dalyką ir kt.). Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.

Nors Antstolių informacinės sistemos nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad ši valstybės institucija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, gali gauti AIS duomenis, konkrečiai valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2, 23 punktai).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvam skolininkui T. P. (2019 m. liepos 4 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, kad valstybei, ketinančiai priimti palikimą, buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, kurios duomenų gavėju yra ir VĮ „Turto bankas“, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei. Darytina išvada, jog toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 m. terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme.

Taigi, įvertinus vykdomųjų bylų duomenis ir remiantis aptarta naujausia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-20-14-4038 priėmė teisėtai ir pagrįstai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamą patvarkymą Nr. S-20-14-4038, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui Z. Z..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.