Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., T. B., Alytaus Vaikų globos administracijai dėl nuolatinio globėjo ir rūpintojo nušalinimo nuo pareigų, kito nuolatinio globėjo ir rūpintojo skyrimo, išvadą byloje teikianti institucija – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS pareiškimas dėl nuolatinio globėjo ir rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir kito nuolatinio globėjo ir rūpintojo skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog globėjo pakeitimas prieštarautų vaikų interesams ir sukeltų žalingas pasekmes nepilnamečiams T. B. ir K. J., kadangi jie nori gyventi su senele, jų tarpusavio santykiai šilti, o su globėjos, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos skyrių atstovų pagalba vaikams gali būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi globėjos (rūpintojos) namuose.Apeliantas Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės akto, numatančio, kada asmuo negali būti globėju dėl ligos, nuostatas, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis dėl netinkamo globėjos ir rūpintojos pareigų atlikimo.

Dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų atlikimo pagrindų

Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nepilnamečių T. B. ir K. J. nuolatinę rūpintoją ir globėją R. B. atleisti nuo nuolatinės rūpintojos ir globėjos pareigų dėl netinkamo rūpintojos ir globėjos pareigų, numatytų įstatymuose, vykdymo, nuolatiniu rūpintoju paskiriant Alytaus vaikų globos namų administraciją bei nustatant nepilnamečių vaikų nuolatinę rūpybos (globos) ir gyvenamąją vietą Alytaus vaikų globos namuose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnį vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Globėjai (rūpintojai) turi auklėti ir prižiūrėti savo globotinį kaip ir tėvai, jie yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą.Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Išvadą apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą ar nepažeidimą teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai ir duomenys. Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.Apeliantas Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl tinkamo globėjos ir rūpintojos R. B. elgesio atliekant savo, kaip globėjos ir rūpintojos pareigas, ir nurodo, jog byloje esantys kompetentingų valstybės institucijų rašytiniai įrodymai – Alytaus apskrities VPK 2011-12-05 rašto kopija, Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados, Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos charakteristikos apie nepilnamečius K. J. ir T. B., patvirtina aplinkybę, kad nepilnamečių vaikų globėja R. B. netinkamai vykdė pareigas, kurios globėjai nustatytos įstatymais bei kitais teisės aktais.Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir detaliai išanalizavo byloje esančius duomenis, tame tarpe ir oficialius rašytinius įrodymus. Iš į bylą pateiktų kompetentingų valstybės institucijų duomenų – 2011-12-05 Alytaus apskrities VPK rašto Nr. 52-S-11453, kuriame nurodyta, jog 2011-11-24 R. ir S. B. savo namuose girtavo ir neužtikrino vaikams K. J. ir T. B. saugios ir sveikos aplinkos, vaikai buvo palikti be priežiūros, 2011-12-02 R. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181¹ straipsnį, 2013–2015 metų šeimos aplankymo aktų, iš kurių matyti, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas apsilankęs šeimoje kiekvienais metais duodavo išvadą, kad R. B. šeimoje sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei socialiniam vystymuisi, Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS 2016-04-25 pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. VT4-187, kuriame nurodyta, jog 2016-04-25 naktį iš neblaivios globėjos (rūpintojos) R. B. paimti K. J. ir T. B. bei patalpinti į Alytaus vaikų globos namus, 2016-04-27 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. DV-382 ir DV-383, kuriais K. J. ir T. B. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirti Alytaus vaikų globos namai iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas nuolatinis globėjas, Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos K. J. ir T. B. charakteristikų, kuriose nurodyta, kad globėja (rūpintoja) rūpinosi anūkais, dalyvaudavo susirinkimuose, organizuojamuose renginiuose, vaikai buvo aprūpinti reikalingomis mokymosi priemonėmis, pratybomis, globėja (rūpintoja) domėdavosi kaip sekasi mokintis, anūkų nedalyvavimas pamokose visada būdavo pateisinamas, tik antrame pusmetyje pedagogai pastebėjo, kad vaikai ateidavo į mokyklą nešvariais drabužiais, nesiprausę, neparuošę pamokų, trūko įvairių mokymosi priemonių, nedalyvavimas pamokose nebuvo pateisintas – negalima daryti vienareikšmės išvados, jog globėja (rūpintoja) R. B. netinkamai vykdė savo kaip globėjos (rūpintojos) pareigas, numatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pažymėjo, jog globėjos (rūpintojos) namuose vieną kartą per metus lankydavosi VTAS specialistas, kuris atvykdavo neperspėjęs, kas rodo, jog R. B. neturėjo galimybės žinoti, kada atvyks specialistai ir negalėjo pasiruošti atvykimui, stebėjo visą aplinką ir nenustatė jokių netinkamo globėjos (rūpintojos) R. B. elgesio apraiškų ar vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Priešingai, specialisto surašytuose globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodyta, jog vaiko (K. J.) apranga ir avalynė tinkama, švari, atitinka amžių, patalynė švari, vaikas turi visas reikalingas higienos priemones. K. globėjos šeimoje jaučiasi saugi, mylima ir reikalinga, R. B. bei K. santykiai yra draugiški, prieraišūs, dėl ko darytina išvada, kad globėja sugeba tinkamai rūpintis buitimi ir anūkais. Globėja (rūpintoja) rūpinosi ir globojamų vaikų sveikata – tinkamai vykdė visus gydytojų nurodymus dėl pakartotinių konsultacijų, su siuntimu vežė anūką T. B. į Kauno klinikas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2011 metais užfiksuotas R. B. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejis nesudaro lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jos nušalinimo nuo globėjos (rūpintojos) pareigų, kadangi šis atvejis užfiksuotas pakankamai seniai, t. y. prieš penkis metus. Kitų piktnaudžiavimo alkoholiu atveju per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2016 m. nebuvo užfiksuota. Tuo tarpu 2016 m. užfiksuotas piktnaudžiavimo alkoholiu atvejis nėra pateisinamas ir kelia tam tikrų abejonių dėl jos galimybės tinkamai atlikti globėjos (rūpintojos) pareigas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog globėja (rūpintoja) dažnai ir sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu ir neįgyvendina tėvų valdžios ar įgyvendina ją priešingai vaikų interesams. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad laikinai paėmus iš globėjos (rūpintojos) vaikus, ji ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta analogiškų situacijų – susileido prailginto veikimo priešalkoholinius vaistus.Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS buvo gaunami pranešimai, jog globėja R. B. tinkamai neatlieka globėjos ir rūpintojos pareigų bei į 2012-12-05, 2016-04-25 užfiksuotus globėjos piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų apie kitus globėjos (rūpintojos) R. B. netinkamo savo, kaip globėjos (rūpintojos), pareigų atlikimo atvejus, o Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovė duodama išvadą byloje nurodė, kad buvo gauta anoniminių pranešimų dėl R. B. alkoholio vartojimo, tačiau nuvykus pas globėją (rūpintoją) nei vienas anoniminis pranešimas nepasitvirtino. Nepasitvirtinus anoniminiuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl globėjos (rūpintojos) piktnaudžiavimo alkoholiu ir nuolatinio netinkamo globėjos (rūpintojos) pareigų atlikimo.Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 3 d. administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog R. B. buvo bausta administracine tvarka už globėjos (rūpintojos) pareigų nevykdymą / netinkamą vykdymą du kartus, t. y. už 2011-11-24 ir 2016-04-25 padarytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas klausimą dėl globėjos (rūpintojos) nušalinimo nuo pareigų, abu šiuos teisės pažeidimus išsamiai įvertino ir į juos atsižvelgė priimdamas sprendimą. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo 2012-12-05 užfiksuotą globėjos (rūpintojos) piktnaudžiavimo alkoholiu atvejį, kadangi byloje jokių duomenų apie šį atvejį nėra. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad iš Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos K. J. ir T. B. charakteristikų taip pat matyti, jog globėja (rūpintoja) paskutiniuoju laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikaičiais, t. y. nepateisindavo pamokų, nepilnamečiams K. J. ir T. B. trūko įvairių mokymo priemonių, į mokyklą atvykdavo neparuošę namų darbų, vaikai buvo nešvarūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu buvo nustatyta, jog ši situacija susiklostė dėl to, kad nepilnamečių vaikų globėja (rūpintoja) R. B. susirgo onkologine liga, t. y. 2015 metų balandžio mėnesį jai buvo nustatytas krūties vėžys, dėl ko teko vykti tyrimams, po to operacijai į Kauno klinikas (2015-06-17), o vėliau sekė pooperacinis laikotarpis ir chemoterapijos kursas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys (medicininiai dokumentai). Nors liga nėra netinkamą vaikų globą (rūpybą) pateisinanti priežastis, tačiau būtina įvertinti tai, jog netinkamą globėjos (rūpintojos) pareigų atlikimą sąlygojo objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo pačios globėjos (rūpintojos) valios, dėl ko negalima daryti vienareikšmės išvados, jog R. B. netinkamai atlieka savo, kaip globėjos (rūpintojos) pareigas ir neužtikrina globotinio bei rūpintinio teisių ir interesų apsaugos. Be to, tai buvo tik tam tikrą laiką trukęs periodas ir ši priežastis šiuo metu yra išnykusi.Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymo Nr. 386 17 punkto nuostatas, nurodydamas, jog minėtame įsakyme įvardintas ligų sąrašas taikomas asmenims, kurie skiriami globėju (rūpintoju), o ne globėjams (rūpintojams), kurie yra jau paskirti ir kuriems liga diagnozuojama po paskyrimo būti globėju (rūpintoju). Apeliantės manymu, pagal Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386, 17 punktą, R. B. negali būti globėja.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.268 straipsnio 1–2 dalis vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus: prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis; Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą; kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą. Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 806 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 13.3. punktas taip pat numato, jog fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriui turi pateikti sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal CK 3.269 straipsnio 8 punktą vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas, steigdamas globą (rūpybą) ir skirdamas asmenį globėju (rūpintoju), turi atsižvelgti į būsimojo globėjo (rūpintojo) sveikatos būklę. Vienas iš privalomų pretendentui į globėjus (rūpintojus) keliamų reikalavimų, kad jis nesirgtų ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Sveikatos būklę privaloma vertinti dėl to, kad ji gali būti tiesiogiai susijusi su globėjo (rūpintojo) galimybe atlikti savo pareigas. Todėl CK 3.269 straipsnyje keliami sveikatos reikalavimai taikytini būsimam nepilnamečio asmens globėjui (rūpintojui). Tuo tarpu asmeniui jau esant paskirtam globėju (rūpintoju) ir jau atliekant globėjo (rūpintojo) pareigas, Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386, nesivadovautina, o asmuo, paskirtas globėju (rūpintoju), susergantis liga, numatyta minėtame sąraše, negali būti nušalinamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų vien šiuo pagrindu. Pagal CK 3.246 straipsnio 2 dalį toks asmuo galėtų būti atleistas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo, jeigu dėl savo ligos negalėtų šių pareigų tinkamai atlikti (vykdyti). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog globėja (rūpintoja) R. B. šiuo metu dėl savo sveikatos būklės negalėtų tinkamai atlikti globėjos (rūpintojos) pareigų ir užtikrinti globotinio bei rūpintinio teisių ir interesų apsaugos. R. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po gydymo jaučiasi gerai, komplikacijos nenustatytos. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų ir kito nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo bei kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo, į vaikų norus turi būti ypatingai atsižvelgiama, t. y. teismui yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo globėjo (rūpintojo) psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, globėją (rūpintoją), taip pat ir globos (rūpybos) vietą, būtina į juos atsižvelgti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikai labai nori gyventi pas senelę (globėją ir rūpintoją), jie jaučiasi mylimi, jiems atrodo, kad senelė jais rūpinasi tinkamai. Vaikai senelės girtavimo faktų nematė ir šių aplinkybių patvirtinti negalėjo. T. B. vaikų globos namuose jaučiasi blogai, bėga iš globos namų pas senelę, paaiškino, kad globos namuose buvo sumuštas. K. J. globos namuose taip pat nenori būti, nesutaria su ten gyvenančiais vaikais, kurie į ją mėto batus, ji jaučiasi skriaudžiama. Įvertinęs nepilnamečių vaikų nuomonę, pareikštą teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepilnamečiai vaikai yra sugebantys išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, todėl pagrįstai vadovavosi jų išreikštu apsisprendimu gyventi globėjos (rūpintojos) namuose ir atsižvelgęs į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius rašytinius duomenis pareiškėjo prašymo dėl nuolatinės globėjos (rūpintojos) nušalinimo nuo pareigų netenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą vaikų globą (rūpybą), esant tam tikroms abejonėms galėtų sustiprinti globėjos (rūpintojos) pareigų vykdymo kontrolę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.