Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-217/2016 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos, D. P., Jonavos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei ESO, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dažnis“, V. B., O. B., M. S., R. P., R. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui D. P. 1 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti ir 15,79 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, nustatė, kad atsakovo ir bendrasavininkų D. P., R. P. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996-02-02, o žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovas nurodo, kad atsakovas užvaldė 1,0 ha žemės sklypo dalį - 140 m², ir remiasi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos brėžiniu, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos (įbraižytos), nėra įrodymų, kokiais duomenimis ir kokiu dokumentu remtasi sudarant šį brėžinį. Brėžinyje taip pat nenurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tarp ribos posūkio taškų linijų ilgiai, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog ieškovui trūksta 140 m ² ploto, t. y. kad atsakovas užvaldė ieškovo žemės sklypo dalį. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tiek atsakovo D. P. žemės sklypo dalis, tiek Liepų gatvė yra įsiterpę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir užėmę jo dalį. Ieškovo 1,00 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, o iš ieškovo pateiktų žemės sklypų išdėstymo schemų nėra galimybės nustatyti pažeidimo fakto, nes nenurodyti esminiai žemės sklypą charakterizuojantys duomenys (sklypo kraštinių linijų ilgiai, plotas ir pan.). Be to, ir paties ieškovo pateiktose schemose aiškiai matyti, kad ieškovo ir atsakovo D. P. žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos nepersidengia. Teismas nurodė, kad atliekant atsakovo D. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo būtina sklypo ribų derinti su ieškovu, nes šalių sklypai nesiriboja, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 sklypo gretimybė (2-4) yra nurodyta Liepų gatvė, o ne ieškovo žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo D. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti administraciniu aktu ir kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o ieškovas administracinio akto, kurio pagrindu įregistruotos atsakovo sklypo ribos, neginčija, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas yra atmestinas, nes įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jo valdymui ir naudojimui dalį žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų neteisėto valdymo ir prijungimo prie savo žemės sklypo, plane, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas: 140 kv. m.), turi būti atmestinas jo neįrodžius.Teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti statinio-kelio kadastrinius matavimus, esančius (duomenys neskelbtini) (dalies Liepų gatvės) tarp savininkų valdomų žemės sklypų : O. B., sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. B., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. (dabar R. P. ir R. P.) iki žemės sklypo M. S., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovus suformuoti statinį- kelią Liepų gatvėje pagal teritorijų planavimo dokumentą- iki sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios (iš gatvės-pradžios), nustatęs, kad 2015 m. kovo mėnesį yra parengtas Liepų g. atkarpos kapitalinio remonto, (duomenys neskelbtini), projektas, kuriuo naujai formuojamas kelias taip, kad nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ir žemės naudotojų teisių.Teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą AB „ESO“ pašalinti elektros kabelį iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui motyvuodamas tuo, kad ieškovas nenurodė jokių teisės aktų, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimą atsakovei AB ESO, nenurodė konkrečių atsakovės veiksmų (veikimo/neveikimo), galėjusių pažeisti jo teises, bei kokia apimtimi jos buvo pažeistos, atsižvelgiant ir į tai, kad šioje byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas, kad ieškovas nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų, kad jis yra tos žemės sklypo dalies, kurioje yra nutiestas AB LESTO priklausantis elektros kabelis, savininkas, o iš pareikšto ieškinio reikalavimų teismui yra akivaizdu, kad nuosavybės teisė į dalį žemės yra ginčytina, tai yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimą, kurio ieškovas savo ieškinyje nekelia.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Apeliantas A. P. su apeliaciniu skundu pateikė dviejų taikos sutarčių projektus (t.3, b. l. 50-55), kuriuos kaip naujus įrodymus prašo priimti į bylą. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi nepasirašyti taikos sutarčių projektai nevertinami kaip nauji įrodymai byloje, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti.Byloje sprendžiamas ginčas ar atsakovai pažeidė ieškovo A. P., kaip žemės sklypo savininko, naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, teises.Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (1 t., b.l. 64-65) ieškovui nuosavybės teise priklausantis 1,0 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996-08-27 (Įregistravimo pagrindas - Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 1996-08-27, Nr. P46/96-0397). Šio išrašo 2.1 papunktyje nurodyta, kad šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. y. nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą), tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos (įbraižytos).Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo Nr. 46/7722 (1 t., b.l. 58-61) duomenimis, atsakovo ir bendrasavininkų D. P., R. P. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996-02-02, o žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.Ieškovas ieškinio reikalavimais prašė grąžinti jo valdymui ir naudojimui dalį žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų neteisėto valdymo ir prijungimo prie savo žemės sklypo, plane, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (neteisėtai užvaldytas plotas 140 kv. m.); įpareigoti atsakovą AB „ESO“ pašalinti elektros kabelį iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui; panaikinti statinio-kelio kadastrinius matavimus, esančius (duomenys neskelbtini) (dalies Liepų gatvės) tarp savininkų valdomų žemės sklypų: O. B., sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. B., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. (dabar R. P. ir R. P.) iki M. S. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovus suformuoti statinį-kelią Liepų gatvėje pagal teritorijų planavimo dokumentą - iki sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios (iš gatvės pradžios).Ieškovas A. P. ieškinio reikalavimo argumentą, kad atsakovas užvaldė 1,0 ha žemės sklypo dalį - 140 m², grindė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos brėžiniu (1 t., b.l. 5), tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos (įbraižytos), ir nėra įrodymų, kokiais duomenimis ir kokiu dokumentu remtasi sudarant šį brėžinį. Brėžinyje taip pat nenurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tarp ribos posūkio taškų linijų ilgiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovui trūksta 140 m2 ploto, t. y. kad atsakovas užvaldė ieškovo žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas iš 1994 – 1995 metų Kalnėnų ir Išorų gyvenviečių asmeninio ūkio žemės suvestinio plano, 0,5000 ha žemės sklypo 1995-12-18 plano, 1,0 ha žemės sklypo 1995-10-30 plano nustatė, kad apelianto ir atsakovo žemės sklypus skiria 4 metrų pločio valstybinis kelias, priklausantis Jonavos rajono savivaldybės administracijai, ieškovo ir atsakovo sklypai nesiriboja. Šis kelias skirtas privažiuoti prie ieškovo, atsakovo ir kitų asmenų nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų. Žemės sklypų suformavimo dokumentai, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis, patvirtina, kad ginčo kelio, skiriančio sklypus, kaip stabilaus vietovės objekto, vieta nuo 1995 m. iki šios dienos nepakito. Palyginus atsakovo ginčo sklypo 1995-12-18 planą su 2014-01-27 planu, sudarytu atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad: 1) ginčo sklypas po atliktų matavimų nepasikeitė; 2) ginčo sklypo plane, sudarytame atliekant kadastrinius matavimus, šiaurės rytinėje dalyje ir pietrytinėje dalyje tarp ribų posūkio taškų 2-3-4-5 pažymėta gretimybė Liepų gatvė, kuri atitinka ginčo sklypo 1995-12-18 privatizavimo plane nurodytą gretimybę – kelią; 3) 1995-12-18 ginčo sklypo plane pietrytinės ribos linijos ilgis yra 60 m., o 2014-01-27 plane tarp taškų 5-6 linijos ilgis – 58,22 m. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 2014-01-27 ginčo sklypo plane kelio (Liepų gatvės) vieta nėra pakitusi ir ginčo sklypo ribos nekerta kelio, kaip inžinerinio statinio ribų 2014 m. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat įvertinus tai, kad atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypo pietrytinės ribos ( tarp taškų 5-6) linijos ilgis nepailgėjo, o priešingai – 1,78 m sutrumpėjo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra patraukęs bendro naudojimo kelio į apelianto žemės sklypo dalį, yra pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad apeliantas neginčija atsakovo kadastrinių matavimų teisėtumo, taip pat neprašo panaikinti ir ginčo sklypo bei bendro naudojimo kelio suformavimo dokumentų. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kadastro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nėra nuginčyti teisme, todėl dar ir šiuo pagrindu atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas užvaldė dalį jo žemės.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas turėjo nustatyti šalių žemės sklypų ribas. Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį žemės sklypų ribos teismine tvarka nustatomos tik tai atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypų ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus, skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas ieškinio reikalavimais neprašė nustatyti žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ginčo sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie suderinti Nacionalinės žemės tarnybos ir Kadastro tvarkytojo bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek apelianto, tiek atsakovo žemės sklypų riba, besiribojanti su bendro naudojimu keliu (Liepų gatve) yra nustatyta.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo skirti šalių žemės sklypų ribų nustatymo ekspertizę. Kaip minėta atsakovo ginčo sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir jo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apelianto žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai. Tačiau iš į bylą pateiktų apelianto žemės sklypo suformavimo dokumentų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto žemės sklypo riba, kuri ribojasi su bendro naudojimo keliu yra aiški.Apeliantas nurodo, kad į bylą buvo teikiami taikos sutarčių projektai, tačiau pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos – imtis priemonių šalims sutaikyti. Lietuvos kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktos šalių pasirašytos taikos sutartys, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šių sutarčių patvirtinti, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatliko pareigos šalims sutaikyti.Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kas atsakovui AB „ESO“ nedavė sutikimo tiesti kabelį per jam priklausantį žemė sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą pašalinti elektros kabelį iš jam priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateiktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą. Byloje nustatyta, kad Požeminių komunikacijų planas patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 16 d. AB „Telekomas“, AB „VST“ ir ieškovas A. P. suderino elektros kabelio tiesimo planą (t. 1, b. l. 79-85). Iš viešai prieinamo tinklalapio www. regia.lt (t. 2, b. l. 103) matosi, kad raudona linija išviešintas (pažymėtas) 0,4 KV kabelis, priklausantis AB „ESO“, žalia – sklypai, atkarpoje A-B – kabelis, kuris patenka į ieškovo sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad elektros kabelio tiesimo projektas buvo suderintas su ieškovu, elektros skydinė pastatyta atsakovui priklausančiame žemės sklype, o ieškovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir ieškovo žemės sklypo ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl neįmanoma padaryti tikslios išvados, kurioje vietoje yra ieškovui priklausiančio žemės sklypo riba, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pašalinti elektros kabelį iš jam priklausančio žemės sklypo. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, į bylą pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai pažeidė jo, kaip žemės sklypo savininko, teises, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 643682 matosi, kad atsakovas D. P. turėjo 700 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš apelianto priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui D. P. mažintinos ir priteisina 300 Eur (CPK 93, 98 str.).Advokato padėjėjas A. K. 2016-09-21 pateikė pinigų priėmimo kvitus serija LAT Nr. 777571, LAT Nr. 777572, LAT Nr. 777573, iš kurių matosi, kad už trečiuosius asmenis R. P., O. B. ir Virginiją B. R. V. 2016-04-28 sumokėjo A. K. po 140 Eur už dokumento surašymą. Sąskaitose už teisines paslaugas nurodoma, kad už atsiliepimo ir procesinių dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. 2-5-217/2016. Kadangi į bylą nepateikta trečiųjų asmenų atstovavimo sutarčių, o iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nuspręsti, kad šios išlaidos buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 15,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.