Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems T. M., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. M. (b. l. 12). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų T. M. (b. l. 9, 46) ir A. M. (po santuokos pavardė – P.) (b. l. 10, 11, 46). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). E. K. M. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 79). Pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvarkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 16-17); 0.2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 18); 1.9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 19); 0.1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 20); 0.1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 21); 0.3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 22); 0.3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 23). Mirusiosios A. M. vardu registruota 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 24). Pareiškėjo vardu registruoti ir du automobiliai – (duomenys neskelbtini) įgytas automobilis Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įgytas automobilis Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 32). Pareiškėjas E. K. M. ir jo sutuoktinė A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo sutarė visą kiekvienam priklausantį turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui (b. l. 7-8). Paveldėjimo byla į A. M. palikimą nėra užvesta (b. l. 6). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo. Pareiškėjo E. K. M. nurodytas aplinkybes, jog jis po savo sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir valdo jį šiuo metu, kadangi po sutuoktinės mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, moka mokesčius, dirba žemės sklypus, važinėja santuokoje įsigytais automobiliais, rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, prižiūri kapavietę, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai K. G. ir D. P. (CPK 189-192 straipsniai). Liudytojas K. G., pareiškėjo kaimynas pagal gyvenamąją vietą, teismo posėdyje patvirtino, jog bendrauja su pareiškėju daugiau nei 20 metų, kartu ūkininkauja. Liudytojas gyvena greta pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pažinojo pareiškėjo šeimą, joje užaugo du vaikai: T. ir A.. Pareiškėjas tiek anksčiau, tiek ir po sutuoktinės mirties rūpinasi likusiu turtu, jį prižiūri. Pareiškėjo sodyba gražiai sutvarkyta, pavyzdinė, žolė nušienauta, prieš šventes papuošta. Pareiškėjas pastatė dailų šiltnamį, užsiaugina daržovių. Liudytojas D. P. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynas, gyvenantis kitoje gatvės pusėje, jau 18 metų pažįsta pareiškėjo šeimą. Paaiškino, kad vaikai kartu su pareiškėju nuolat negyvena. Pareiškėjo namų valda susideda iš namo, ūkinio pastato, garažo, pavėsinės, kiemo statinių. Pareiškėjo sklype yra pastatytas šiltnamis, pareiškėjas pjauna žolę, jis remontavo čytus, kaminą tvarkė. Kapinės, kuriose palaidota pareiškėjo žmona, yra netoli namų, pareiškėjas lanko kapavietę. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. mokėjo metinį žemės mokestį (b. l. 45), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis pareiškėjas institucijai teikė visas privalomas teikti deklaracijas, mokėjo reikalingus sumokėti mokesčius (b. l. 78), rūpinosi santuokoje įgyto automobilio technine būkle (b. l. 88).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo, jo atstovo, liudytojų paaiškinimus dėl mirusiosios A. M. palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais visų bylos duomenų kontekste. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad po A. M. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė sutuoktinis E. K. M., kuris turtą valdė, naudojosi, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo E. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,36 Eur (dešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.