- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 1-755-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06820-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- K. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06820-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. gegužės 12 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės apribojimo;
2) 2015 m. lapkričio 23 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo;
3) 2016 m. sausio 25 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo, BK 92 straipsniu – bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui;
4) 2016 m. liepos 15 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, BK 92 straipsnį – bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. laikotarpiui;
5) 2016 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 3 m., 2016 m. gruodžio 27 d. Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bei pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinai 5 mėn. 29 d. prieš terminą paleistas iš pataisos įstaigos; turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2019 m. vasario 17 d., apie 00 val. 50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai grupėje su E. A. (kuris 2019 m. kovo 2 d. mirė), įsibrovė į rakinamą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Ž., nulauždamas kilpą, ant kurios kabojo užrakinta spyna, tokiu būdu įsibrovęs į sandėliuką iš jo pagrobė 5 l kanistrą su benzinu, bendros 5 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais su E. A. padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. 5 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat nurodė, jog galimai 2019 m. vasario 17 d., po 20 val. 00 min., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutiko E. A., išgėrė alaus. Jis išgėrė mažiau nei litrą alaus. Po išgertuvių davė E. A. 10 eurų ir paprašė, kad šis nueitų pas V. Ž. ir nupirktų benzino už 10 eurų, t. y. tiek, kiek išeina. Būtų išėję 4-5 l benzino. Jis išgėręs užsimanė pauostyti benzino. Nenorėjo eiti pas V. Ž.. E. A. įsidėjo 10 eurų į kišenę ir pasakė eiti kartu, palaukti prie kelio, o jis (E. A.) nueis ir nupirks. E. A. žinojo, kam reikalingas benzinas, jis ir pats uostydavo benziną. E. A. su niekuo nebendravo kieme. Nuėjo ir jis (K. S.) į V. Ž. kiemą, pamatė, kad E. A. prie sandėliuko, jau išlupęs sandėliuko kilpą, ant kurios kabo spyna. E. A. dirbdavo pas V. Ž., žinojo, kur kas padėta. Padavė A. A. baltos spalvos bakelį, 4 – 5 l talpos. E. A. iš 50 l talpos pylė benziną į tą bakelį. Pilną bakelį pripylė. Suprato, kad tą benziną iš V. Ž. vagia. Kaip jam žinoma, tai E. A. mama V. Ž. atlygino žalą (b. l. 61 - 62).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis V. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sandėliukas rakinamas pakabinama spyna. Buvo sulankstytas spynos lankelis. Spyną vertina 10 eurų. Taip pat nulaužta kilpa, ant kurios rakinama ta spyna. Tą kilpą taip pat vertina 10 eurų. Sandeliuke laikė įrankius bei benziną. Apžiūrėjęs sandėliuką, įrankių nepasigedo, bet pasigedo apie 5 litrų kanistro su benzinu. Benziną su kanistru vertina 5 eurais. Iš viso dėl vagystės padaryta 25 eurų materialinė žala. Kiemas filmuojamas. V. Ž. peržiūrėjęs vaizdo įrašus pamatė, kad į kiemą atėjo du asmenys ir išėjo apie 01 val. 09 min. Vaizdo įraše matyti, kad vienas iš jų išeidamas rankoje kažką išsinešė. Vienas iš jų buvo su šortais, jis ir išsinešė kažką rankoje. Įtaria, kad tas su šortais asmuo yra K. S., o kitas galėjo būti E. A.. K. S. padarytą žalą pilnai atlygino, atsiprašė, dėl šios vagystės šiam jokių pretenzijų V. Ž. neturi, civilinio ieškinio nebereikš. E. A., kuris dalyvavo vagystėje, pasikorė. E. A. galėjo žinoti, kur sandėliuke padėtas benzinas, nes kartais dirbdavo pas V. Ž.. Benzino jie įsipylė iš didelio kanistro (b. l. 2, 46 - 47).
Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. vasario 17 d., apie 17 val. 00 min., V. Ž. pastebėjo, jog buvo įsibrauta į šalia jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), esantį sandėliuką. Iš sandėliuko buvo pavogta apie 5 litrai benzino. Dėl vagystės padaryta 25 eurų žala (b. l. 1-3).
Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos nustatyta, kad patikrinus K. S. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta K. S. močiutė ir sugyventinė J. O., kurios paaiškino, kad K. S. iš namų išėjo vakare, kur išėjo, nežino. J. O. paaiškino, kad dieną lauko virtuvėje rado apsvaigusį K. S., kuris su savimi turėjo plastikinį kanistrą su jame esančiu benzinu. J. O. parodė, kad benziną išpylė. Ji taip pat nurodė, kad K. S. su E. A. kartu vartojo alkoholį ir kad K. S. iš namų išėjo su šortais. J. O. pateikė baltos spalvos kanistrą, tačiau parodymus duoti bei pasirašyti procesinius dokumentus atsisakė (b. l. 24-26, 49-50).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, dešinėje pusėje yra sandėliukas. Prie sandėliuko durų, ant žemės guli metalinė kilpa. Sandėliuko durys uždarytos, bet neužrakintos. Ant sandėliuko durų yra pritvirtinta kengė. Ant kengės pakabinta šifrinė pakabinamoji spyna. Spynos lankelis iškrypęs. Ant sandėliuko durų staktos apvado pritvirtinta įkabos plokštelė. Plokštelėje yra dvi skylės. Sandėliuke, kairėje, sudėti benzininiai pjūklai, sandėliuko viduryje, ant žemės, stovi plastikinės talpos su skysčiu. Sandėliuko dešinėje, ant spintos, pridėta tuščių plastikinių talpų. Daugiau pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. l. 15 - 23).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus kompaktines DVD plokšteles, nustatyta
jog plokštelėje yra išsaugotos keturios skaitmeninės bylos. Byloje „arlo 1_02_17_2019_09_04AM_1550358544707“, 714 KB yra vaizdo įrašas 0:00:10 trukmės, juodai baltas, matyti, kad šviečia dviejų automobilių valstybinių numerių rėmai, kiemu, truputį pasviręs į priekį, eina vaikinas, lieso kūno sudėjimo, šviesios spalvos drabužiais – bridžais, su gobtuvu ant galvos, eina link pastato kampo. Paskui šį eina antras vaikinas, apsirengęs tamsesnės spalvos drabužiais, stambesnis už pirmąjį. Antra byla: „arlo 1_02_17_2019_09_04AM_1550358544707-1“, 714 KB dydžio, vaizdo įrašas 0:00:10 trukmės, trečia byla „arlo1_02_17_2019_12_48_32AM1550357312939“, 715 KB dydžio, 0:00:10 trukmės vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš už kampo pasirodo stambesnis vaikinas, vilkintis tamsesnės spalvos drabužiais, bei iš už kampo ateina ir kitas – lieso kūno sudėjimo vaikinas su bridžais (b. l. 27 - 30).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis K. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 108-109, 110-113).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo K. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 68-75). 1 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 76). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra nedirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, K. S. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Kaltinamasis K. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, kaltinamajam K. S. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); 3) įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo atsiradimo atveju, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos.
2019 m. kovo 22 d. nutarimu K. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos plastikinis kanistras, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugykloje (b. l. 31-32, 33), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas V. Ž..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė 25 eurų civilinį ieškinį (b. l. 2), vėliau ieškinio atsisakė (b. l. 46 - 47)
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nutaria:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).;
3) įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo atsiradimo atveju, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baltos spalvos plastikinį kanistrą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti V. Ž..
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.