Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-06-13 · Byla Nr. M1-617-1104/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
M1-617-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22316-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
E. G.
Nukentėjusysis
D. G.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-617-1104/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22316-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.5.4.1; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam E. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,nukentėjusiajai D. G.,ekspertei Aurelijai Survilaitei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, būtent: jis 2021 m. liepos 6 d., apie 12:13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, paskambinęs savo sutuoktinei D. G. telefonu pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys, papjaus, sukapos gabalais, tada pats nusižudys, o grįžęs į namus, daužydamas automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo sutuoktinė D. G., vėl grasino ją nužudyti, sakydamas, kad užmuš, baigsis jos gyvenimas, suskaičiuotos gyvenimo minutės ir taip sukėlė nukentėjusiai savo sutuoktinei D. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Teismo posėdžio metu E. G. parodė, kad jei jo nehospitalizuos, tada jis sutinka, ir taip geria vaistus, gydosi. Paaiškino, kad slaugo neįgalią motiną, (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Bendrauja su žmona, susitaikė. Nurodė neprisimenantis ar atsiprašė žmonos. Parodė, kad susipyko, paskambino ir ji (žmona) jam skambino, jie telefonais buvo susimaišę, paprašė, kad atneštų telefoną. Jis atėjo, tokių žodžių, kad „užmušiu, papjausiu“ tikrai nesakė, sakė, kad „tau bus šakės“. Spyrė į priekinį mašinos stiklą, ėjo link namų ir ji (žmona) paspaudė gazą ir jis (E. G.) užkrito ant kapoto. Pavažiavo pirmyn, tada atbuliniu. Tada jis (E. G.) pradėjo stiklą daužyti, kad sustotų. Tada vėl į priekį važiavo. Paaiškino, kad buvo išgėręs. Dabar žmonos nebegąsdina. Paaiškino, kad gydymas jam padeda, normaliai jaučiasi kai gydosi.

3. E. G., apklaustas 2022 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis prisipažįsta iš dalies, gali paaiškinti, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo perskaitytas, supranta kuo jis yra įtariamas. Gydosi pas gydytojus psichiatrus. Gali pasakyti, kad jis atsimena gerai tą įvykį, kuris įvyko 2021 m. liepos 6 d. tarp jo ir jo žmonos D.. 2021 m. liepos 6 d., apie 11:00-12:00 val., jis nuėjo pas savo kaimyną J. išgerti alaus, nes prieš dieną šventė Mindaugines. Su J. jo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žaidė šachmatais. Truputį gėrė alaus. Jam paskambino žmona iš jo mobilaus ryšio telefono, kadangi sumaišė telefonus, jis paėmė žmonos telefoną. Telefonu D. ant jo šaukė, prašė grąžinti ir atnešti jos telefoną, jis jai grasinančių žodžių nesakė, liepė ateiti ir pasiimti telefoną. D. atėjo už 10 minučių, atrodė supykusi, šaukė ant jo. Jis D. grasinančių žodžių nesakė, atidavė telefoną, D. išėjo. D. iš savęs, iš savo būdo, yra labai impulsyvi. Dar po to D. jam skambino 2-3 kartus ir jį „koliojo“ vadino „daunu, debilu, alkoholiku“. Nežino, kodėl taip vadino. Jis supyko dėl kalbėjimo ir ėjo namo pasiaiškinti su D.. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, jo automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalikelėje, šalia įvažiavimo į jo namą, automobilyje sėdėjo žmona D.. Turbūt ji sėdėjo automobilyje, kadangi jis D. telefonu pasakė „tau bus šakės“. Gal ji buvo išsigandusi ir norėjo išvažiuoti. Taip, tokius žodžius pasakė, nes tie žodžiai tai buvo tik nekaltas posakis. Ėjo artyn automobilio, negali pasakyti, ar D. buvo užvedusi automobilio variklį. Priėjo ir bandė atidaryti dureles, kur D. sėdėjo vairuotojo vietoje. Durelės buvo automobilio užrakintos. Jis tada įspyrė į durelių vairuotojo pusės stiklą, norėdamas, kad D. atidarytų. Tarpusavyje nesikalbėjo. Nežino, kodėl norėjo, kad D. atidarytų dureles. Jam bandant apeiti automobilį į kitą pusę per automobilio priekį, nes jau norėjo eiti į namus, tada D. atleidusi sankabą tiesiai važiavo ant jo ir jis užgriuvo ant automobilio (duomenys neskelbtini) kapoto. Jis laikėsi už kapoto viršutinės dalies, o D. nesustojo, važiavo, greitis buvo didelis, 15 metrų ji važiavo ant didelio greičio. Jis gulėjo ant kapoto. D. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Ir tada staigiai stabdė, jis išsilaikė ir laikėsi už kapoto priekinės dalies. Ji įjungė atbulinį ir važiavo atbulomis labai greitai, jis rėkė D., kad ji sustotų. Pavažiavus apie 50 metrų ji staigiai sustojo ir vėl pradėjo važiuoti į priekį irgi ant viso gazo ir vienu žodžiu, jis tada pradėjo duoti ranka per stiklą, daužyti priekinį stiklą, stiklas įskilo, viso jis tris kartus trenkė ranka per priekinį automobilio stiklą. Tada iš (duomenys neskelbtini) gatvės D. pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę važiavo jau priekiu ne atbulomis, jis dar išsilaikė ir ties (duomenys neskelbtini) namu jis nukrito ant kelio. Nukritęs jis atsikėlė ir skambino pareigūnams, kad žmona jį nutrenkė automobiliu. D. nuvažiavo net nesustojo, nepaklausė, ar jis gyvas. Buvo susižalojęs alkūnę bei kairės kojos kulniuką. Dėl šio įvykio, dėl sužalojimo, savo žmonai jokių pretenzijų jis neturi. Žmonai jis negrasino, nevartojo jos atžvilgiu grasinančių žodžių, jos nužudyti nesakė, niekada taip nesakytų, pats nusižudyti nesakė. Nors pats serga depresija. Kadangi vartoja vaistus, tai alkoholio nepatartina vartoti. Galbūt jie abu su žmona tuo metu pasikarščiavo, netinkamus žodžius vienas kito atžvilgiu pavartojo. Santykiai su žmona yra normalūs, nesipyksta. Reguliariai lankosi pas gydytus dėl savo ligos. Žmona sako, kad jis pats ant kapoto užšoko. Jis pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 157-160).

4. Teismo posėdžio metu nuketėjusioji D. G. parodė, kad jos sutuoktinis yra psichinis ligonis, serga (duomenys neskelbtini). Šiaip jis (E. G.) guli, nieko nenori daryti, tylus ramus žmogus. Kai pasireiškia pakilumas, tada jis stveriasi alkoholio, geriau pasijunta ir atsiima už viską, jis nesuvokia savo veiksmų. Čia jau daug metų viskas trunka. Niekas nepadeda, važinėjo pas gydytojus ir Lietuvoje ir užsienyje, taip ir bus likusį gyvenimą. Kai pasireiškia pakilumas, jis geria alkoholį, bet ir geria vaistus toliau ir nesuvokia ką daro. Ne pirmas toks atvejis. Čia tik žmogui blogai, ji (liudytoja) sakė policijoje, kad pretenzijų neturi. Jis (E. G.) policijoje prabuvo uždarytas. Kai būna pakilumas, jis nuolat kažką daro, dirba garaže, prisiskolina pinigų, perka automobilius. Policija netiki ja (liudytoja), kad E. G. ligonis. Nurodė, kad kaltinamajam padėti reikia tuo momentu, kai jam blogai, kad išvežti gydytis, nes jis geria savaitę, dvi, nes vaistai su alkoholiu, jis pastoviai dirba, nemiega naktimis. Paaiškino, kad būna ir 2 metus nebūna pakilumo. Prieš 2-3 metus buvo paūmėjimas paskutinis. Dabar nėra pakilimo. Ir alkoholio namie nėra, ir jis (E. G.) pats nenori. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu. Mano, pakankamas ambulatoriškas gydymas. Kai jam (E. G.) būna pakilumas, tada jis nesuvokia savo veiksmų. Kol E. G. teismo laukė, labai pergyveno, nervavosi. Liudytoja paaiškino, kad tą dieną buvo šoke, todėl ir kvietė pareigūnus. E. G. grasino ją (liudytoją) nužudyti. Jis (E. G.) buvo pas kaimynus ir kai paskambino, grasino. Paaiškino, kad šiuo metu viskas gerai. Ji (liudytoja) jau tą pačią dieną vežė jam (E. G.) dokumentus, drabužius į Vilnių, jis juk n E. G. pats paprašė, kad išvežtų jį gydytis. Parodė, kad nelabai atsimena, kas vyko tą dieną. E. G. buvo pas kaimynus ir jo telefonas buvo paliktas krautis namuose. Ji (liudytoja) savo telefonu kalbėjo su kaimyne. Čia jau buvo penkta diena jo (E. G.) gėrimo. E. G. paskambino iš kaimyno telefono į savo numerį, liepė atnešti telefoną, ji (liudytoja) atsakė, kad neneš, dar apsižodžiavo ir jis (E. G.) pasakė „grįžtu laikykis“. Jis (E. G.) neprisimena ir dabar, kai aiškinasi, kad taip sakė. Buvo kaip buvo, labai išsigando. Ji (liudytoja) šoko į mašiną, galvojo pabėgs. E. G. sakė, kad „aš einu dideliais žingsniais“. E. G. prie mašinos pradėjo daužyti šoninį stiklą ir ant kapoto kažkaip užvirto, kad ji (liudytoja) jį vežiojo ant kapoto tai tikrai. Jis (E. G.) sakė, kad „tuoj aš tave ištrauksiu“. Paaiškino, kad J. E., jos (liudytojos) vaikystės kaimynas, jis irgi gydosi psichiatrinėje ligoninėje, E. su juo bendrauja, jie kartu ligoninėje guli. Jis (J. E.) atveža E. alkoholio, kai paprašo, nesupranta, kad blogai daro. Kai E. sveikas, jo (J. E.) nėra pas juos.

5. Liudytoja D. G., apklausta 2021 m. liepos 6 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sutuoktiniu E. G.. Kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Minėti namai priklauso jos sutuoktinio motinai A. G., kuri gyvena kartu su jais. 2021 m. liepos 6 d., apie 12:13 val., ji buvo namuose, kai tuo metu jai paskambino jos sutuoktinis E., kuris jai pasakė, kad ji atneštų jo mobilųjį telefoną, nes E. tuo metu buvo pas kaimyną J. Š., tikslaus namo numerio jo nežino. Ji E. atsakė, kad šiuo metu gamina maistą ir jei reikia, tegul pats ateina. E. jai atsakė, kad dabar ateis ir pats pasiims, bet ją sukapos gabalais, užmuš, papjaus, o paskui pats pasikars. Ji suprato, kad jis agresyviai nusiteikęs, nes žino, koks jis būna išgėręs agresyvus, todėl iš karto išėjo į lauką, tuo metu girdėjo kaip jis šaukia, kad visus išžudys, visiems bus galas. Ji labai išsigando, todėl iš karto atsisėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), šalia jų namo, automobilis priklauso jos sutuoktiniui. Įsėdus į automobilį, iš streso ji viduje užsirakino, nes negalėjo niekaip užvesti automobilio, kadangi buvo labai dideliame šoke. Jis pribėgęs prie automobilio pirmiausia iš kojos įspyrė į vairuotojo pusės priekinį stiklą, tada nulaužė galinio vaizdo veidrodėlį. Tuo metu ji prasivėrė automobilio langą, įjungė automobilio garso signalą, šaukė, prašė padėti, tačiau niekas iš kaimynų neatėjo, nes visi jo bijo, žino, kad turi psichikos sutrikimų. Jai užvedus automobilį, jis atsistojo priešais automobilio priekį, pradėjo mosikuoti rankomis ir šaukė važiuok, važiuok, užmušk, nusibodo gyventi. Tada ji pradėjo lėtai važiuoti į priekį, o jis atsigulė ant variklio dangčio, užsikabino ant jo ir vėl pradėjo šaukti, kad ją nužudys, sukapos, papjaus ir pats pasikars. Tuo metu kai E. šaukė, jam iš burnos bėgo putos. E. atrodė labai agresyviai nusiteikęs. Būdamas ant variklio dangčio, pradėjo daužyti priekinį stiklą, jį sudaužęs, pradėjo laužyti valytuvus, ji pradėjo važiuoti, jis tuo metu dar buvo ant variklio dangčio, jai važiuojant, E. laikėsi užsikabinęs už variklio dangčio, ir toliau šaukė „kurva užmuš, baigėsi jų gyvenimas“. Jai įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir šiek tiek dar pavažiavus, E. nukrito nuo automobilio, o ji nuvažiavo prie „Vaivutės“ parduotuvės ir iškvietė policijos pareigūnus. Viso konflikto metu jis kartojo tuos pačius žodžius, kad ją nužudys, užmuš, sukapos, o pats pasikars. E. mama A. konflikto nematė, ar kas galėjo matyti konfliktą, ji nežino. Konflikto metu ji jokių sužalojimų nepatyrė, tik didelį šoką. Prieš kelis metus jis norėjo savo motiną papjauti peiliu, tuo metu buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau motina su juo susitaikė. Ar bylą nutraukė, tiksliai nežino. Jos sutuoktiniui jau apie (duomenys neskelbtini) metų yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai liga paūmėja, jis išvažiuoja į psichiatrijos ligoninę gydytis savo noru, tačiau kai išgeria alkoholio, tada jis pasidaro labai agresyvus ir gydytis jau nebenori. Jis vartoja vaistus nuo depresijos, bet maišo juos su alkoholiu, o paskutiniu metu jis visai vaistų nevartoja ir naktimis nemiega. Ji E. labai bijo, kad jis jai kažką gali padaryti, nes jis yra neprognozuojamas psichinis ligonis, jaučia dideli nerimą. Jis jai grasino jau ne pirmą kartą, ankščiau jis yra prieš ją ir smurtavęs, tačiau į policiją nesikreipdavo. Nenori, kad jis būtų iškeldintas iš namų, tračiau nori, kad jis gydytųsi (1 t., b. l. 25-30). 2022 m. sausio 28 d. papildomos apklausos metu, liudytoja D. G. parodė, kad gali paaiškinti, kad ji tvirtina savo duotus parodymus. Ji savo vyrui E. G. jokių pretenzijų neturi, vyras jos atsiprašė, jie abu susitaikė, ji vyrą prižiūri, slaugo, po gydymo įstaigas vežioja, ir ji supranta, kad E. yra ligonis. Kai vyras būna gydytas, pagulėjęs Naujojoje Vilnioje psichiatrinėje, tada jai būna lengviau, jis būna ramus, geras, gerai elgiasi, paslaugus iki kito (duomenys neskelbtini). Tiesiog čia jo tokia neišgydoma liga. Dėl įvykio su kaimyne I. K., taip pat viskas išsisprendė, jis I. atsiprašė, jie susitaikė, I. jam pretenzijų kokių neturi. Su kaimynais nebendrauja. Todėl ji prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (2 t., b. l. 38-40).

6. Ekspertė Aurelija Survilaitė, apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad ekspertizės metu nustatyta, kad baudžiamosios veikos padarymo metu E. G. sirgo (duomenys neskelbtini), mišraus tipo, konstatuota priklausomybė nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad dėl savo psichinės būklės, jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu E. G. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), priklausomybės nuo alkoholio sindromas bei (duomenys neskelbtini). Pagal tuometinę psichikos būklę, kuri buvo sąlyginai nebloga, buvo nustatyta, kad jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. G. buvo rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad tvirtina savo išvadą. Paaiškino, kad E. G., ekspertizės atlikimo metu, buvo po stacionarinio gydymo ir jo psichikos būklė buvo pakankamai stabili, kad jis galėtų tęsti gydymą ambulatoriškai. Patvirtino, kad gydymas jam bus reikalingas visą gyvenimą. Patikslino, kad šitas sutrikimas priskirtas prie psichikos sutrikimų.

7. Liudytojas J. E., apklaustas 2021 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 6 d., maždaug apie 09:00 val., jis buvo svečiuose pas J. Š., adreso tiksliai nurodyti negali. Jis pažįsta E. G.. Būdamas pas J. Š. kieme, jis išgirdo tokį triukšmą, kažkas labai rėkavo, tai yra tiek moteriškas balsas, tiek vyriškas. Ir jis išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pažiūrėti kas vyksta. Pamatė ant kapoto gulintį E., kurį rėkiantį vežė žmona su automobiliu (duomenys neskelbtini). E. gulėjo ant kapoto, laikėsi už kapoto krašto. O jo žmona jam šaukė pro atidarytą langą, kad jį nuimtų. O kaip gi jį nuimti. Jis išsigando, kad D. į jo mašiną neįvažiuotų, kuri stovėjo šalikelėje, prie pat tvoros. O D. važiavo visai prie pat jo automobilio. E. nukrito, nestipriai, gerai, kad nepervažiavo, tiesiog nugriuvo kažkokiu būdu. Jis nematė jų konflikto. Kai E. nukrito, pasakė, kad jo nepervažiavo, tada E. ranka, alkūnė kraujavo, jis E. užklijavo alkūnę, kur buvo žaizda. Alkūnę susižalojo krisdamas, dar sakė skauda šoną ir koją. Prie žmonos nelindo, o žmona jį kai numetė nuo kapoto, nuvažiavo ir D. nematė. E. privedė iki jo namų. E. buvo susinervinęs, nežino, kaip pasakius, dėl agresyvumo. Šiaip E. su savo brangiausia pykstasi pastoviai, nežino dėl ko, čia jų asmenis reikalas. Daugiau jis nieko nematė, nieko negali pasakyti ir viskas (1 t., b. l. 73-76).

8. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. G. veiksmai atitinka įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors E. G., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, paaiškino ką prisiminė apie jo atliktus veiksmus, tačiau savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jo nurodytas aplinkybes paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. G. atliktiems veiksmams atskleisti.

9. Į bylą pateiktas 2021 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta: atvykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šalia namo, ant žolės, galu į (duomenys neskelbtini) gatvę, stovi automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis stiklas sudužęs. Matomos keturios dužimo vietos. Automobilio variklio dangtis apsitaškęs purvais. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nulenktas į vidinę pusę. Iškritęs, ant laidų kabo veidrodėlis. Automobilio kairės pusės vairuotojo langas purvinas. (duomenys neskelbtini) gatvėse vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (1 t., b. l. 44-51).

10. Iš į bylą pateikto 2021 m. liepos 7 d. vaizdo įrašo nustatyta, kad 2021 m. liepos 6 d., laikas 12:31 val., moteris policijos pareigūnėms aiškina, kad pareigūnai nieko nepadarys, kadangi jos vyras yra agresyvus, rodo, ką jis padarė su automobiliu. Moteris aiškina, kad iššoko iš už mašinos ir norėjo ją užmušti. Jos vyras namuose, kuris yra psichinis ligonis. Pareigūnėms rodo automobilį, ką vyras jos su juo padarė, pasako, kad pareigūnės nejuokautų, nes gali ir jas ištaškyti. Jos vyras agresyvus, yra psichinis ligonis, reikia jį vežti į psichiatrinę. Moteris pasako, kad ji nejuokauja ir nei kiek neperdeda, nei ji pareiškimą rašys, nieko. Pareigūnė moters pasiteirauja, ar vyras jai padarė kažką fiziškai. Moteris pasako, kad nieko, kad vyras gulėjęs penkiolika kartų psichiatrinėje, šiuo metu girtas. Atvažiuoja greitoji pagalba. Moteris bendrauja su atvykusiais medikais. Moteris pareigūnėms vėl pakartoja, kad jos vyras labai agresyvus ir pareigūnės nieko nepadarys. Vykstama prie nukentėjusiosios namų, kur yra įtariamasis. Nukentėjusiajai pasako į vidų neiti. Pareigūnė įeina į kiemą, kur matomas praviras garažas. Garaže sėdi vyras su raudona maike. Pareigūnė eina link jo. Pasakoma, kad moteris neitų. Vyras pakyla iš sėdimos padėties, agresyviai bėga į kiemą link pareigūnės, rodydamas pirštu gal į žmoną, sakydamas „va, va“, daugiau žodžių nėra suprantami. Vyriškiui liepiama nusiraminti. Vyras grįžta į garažą, sakydamas, kad nesvarbu, jis ramus. Atsiprašo. Pareigūnė paklausia vyriškio, kas atsitiko. Vyras pasakoja, kad iš ryto pas draugą šventė Mindaugines, po čerką padarė, o žmona paėmė jo telefoną ir neatidavė. Vyras paaiškina, kad pasakė žmonai, kad ji atneštų jo telefoną. Pareigūnė paklausia, ar jie susipyko dėl telefono. Vyras paaiškina, kad netyčia susimainė telefonais su žmona. Jis netyčia paėmė jos, o ji netyčia paėmė jo. Vyras aiškina, kad jis paprašė D. gražiai atnešti jo telefoną. Vyras aiškina, kad laukė, laukė telefono, o žmona neatnešė. Draugo paprašė susukti D., parodo, kad sėdėjo kitoje gatvės pusėje, netoliese. Vyras aiškina, kad jam klientai skambina ir negali prisiskambinti, jis žmonai pasakė, kad pareina namo pasiimti savo telefono, neneigia, kad gal piktokai pasakė. Tačiau didelio tarp jų barnio nebuvo. Tačiau vyras aiškina, kad jam einant, žmona ant viso greičio į jį važiavo, jis rankas pakėlė, galvodamas, kad žmona sustos. Tačiau žmona jį vieną kartą permušė, jis per stiklą, per stogą persivertė, veidrodį su koja numušė. Vyras pasakoja, kad yra šoke, labai susinervinęs. Kai jis atsikėlė, žmona pradėjo vėl gazuoti su mašina, o jis paėmė ant kapoto užšoko ir už kapoto laikosi, o žmona atbuliniu iki pat gatvės galo. Vyras pasako, kad jam atrodo, kad žmona girta, kad nereikia jai kelti baudžiamos bylos, nesvarbu kaip čia buvo. Pasakoja, kad žmona iki gatvės galo, mato, kad jis kapoto nepaleidžia vėl ant viso gazo, o ant posūkio jis tiesiog nurovė valytuvus viską, bet jis išsilaikė. Pasigirsta moters balsas, kuriai liepiama išeiti. Vyras sako, kad jį nusviedė nuo kapoto, draugo vos nenumušė. O jam atsistojus ir rankas išskėtus, jo žmona antrą kartą visu greičiu į jį važiavo ir jam koją pervažiavo. Pareigūnė klausia, ar pats sveikas. Vyriškis pasako, kad draugas perrišo ir koją skauda, bet nelūžo. Pareigūnė klausia, ar jis negadino pats mašinos. Vyras paaiškina, kaip jis gali savo daiktą gadinti. Vyras pažiūri atgal į garažą ir pasako, kad tai mama (duomenys neskelbtini) metų, bei pasiūlo uždaryti duris, kad mama negirdėtų. Vyras paaiškina. Vyras apsiverkia, pasako, kad pats gulėjęs psichiatrinėje. Pareigūnės vyriškiui pasako, kad (duomenys neskelbtini) yra ir, kad viskas gerai su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Vyras apsidžiaugia. Vyras pasako, kad ranką susižeidė kai krito per stogą. Medikai apžiūri vyriškį, pasako, kad reikia rentgeno. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 68-70).

11. Į bylą pateiktame 2021 m. liepos 6 d. tarnybiniame tyrėjos Dovilės Vitkauskaitės pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 6 d., atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-22316-21, buvo bendrauta telefonu su J. E., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad įvykio metu buvo atvykęs pas savo pažįstamą E., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Paklausus jo, ar matė įvykį, jis nurodė, kad matė, kaip E. buvo užšokęs ant automobilio (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo E. sutuoktinė D.. Jis paaiškino, kad tuo metu D. jam šaukė, kad jis nuimtų E. nuo jos vairuojamo automobilio. J. E. teigė, kad D. savo sutuoktinio nepartrenkė, sakė, kad tai jis užšoko ant automobilio. J. E. paaiškino, kad daugiau nieko nematė, į jų konfliktą nesivėlė ir išvyko į savo namus. Įtariamasis E. G. nebuvo sulaikytas, kadangi jis, apie 16:40 val., būnant Ukmergės r. PK sulaikymo patalpose, pareiškė, kad turi suicidinių minčių, nebenori gyventi, serga depresija ir ketina nusižudyti, todėl į Ukmergės r. PK buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba (toliau - GMP). Į Ukmergės r. PK atvyksi GMP dėl suicidinių minčių E. G. nugabeno į VŠĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrinė ligoninė“. Taip pat jis buvo pristatytas į VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur apžiūrėję medikai jam diagnozavo kairės čiurnos sumušimą, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, lūžimų nenustatė. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), bendraujant su asmenimis, iš namo išėjo E. G. motina A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji įvykio metu buvo namuose, įvykio nematė. 2021 m. liepos 6 d., 13:27 val., E. G. nustatytas 1,36 promilės girtumas (1 t., b. l. 58-63).

12. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (2022 m. sausio 18 d. - vasario 17 d. Nr. 78TPK-15/2022) nurodyta, kad 2021 m. liepos 6 d., baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, E. G. konstatuojama - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini); dėl tuometinės savo psichikos būklės E. G. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. G. konstatuojama - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Su E. G. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo procese. E. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

13. BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje nustatyta, kad E. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką.

14. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas jas taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020, 2K-87-697/2021). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį, t. y. pagal poreikį gali taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-628/2021, 25 punktas). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad „pirmas kriterijus, parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020)“ (LAT 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021, 9 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos viso trys priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygos. E. G. padarę BK uždrausta veika, atitinkančią BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius (šios nutarties 8 punktas). Kaip nustatyta ekspertizės akte, taip pat ką nurodė ekspertė teisiamojo posėdžio metu, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, taip pat kontatuotina, kad veikos padarymo metu E. G. buvo nepakaltinamas. Iš byloje esančių duomenų (nukentėjusiosios parodymų, duomenų apie E. G. ligos isotriją, gydymosi skaičių ligoninėje, ekspertės paaiškinimus, darytina išvada, kad E. G. be atitinkamo gydymo, stebėjimo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną gali būti pavojingas visuomenei. Esant tokioms aplinkybėms, E. G. taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

16. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas, esantis baudžiamosios bylos 2 tomo nugarinėje viršelio dalyje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pripažinti, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje būdamas nepakaltinamas.

Taikyti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską, esantį baudžiamosios bylos 2 tomo nugarinėje viršelio dalyje, paliktinas saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus

Teisėjas Dmitrij Rancev