Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad, kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre bus įrašytas juridinis faktas, jog Žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdas, tai pareiškėjai ir kils pareiga mokėti vidutinės rinkos vertės rinkliavą pagal šį kriterijų.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitos Nr. ŽVM-238 (7.20 E) 3.6.5. dalyje „Žemės verčių zonų žemėlapis“ nurodyta, kad 57.62 verčių zona – „Neries upės vingyje esantis (duomenys neskelbtini) privačių gyvenamųjų namų kvartalas ir šalia jo esančios (duomenys neskelbtini) sodų bendrijų teritorijos. Vietovė vilniečiams žinoma dėl (duomenys neskelbtini) ežerų paplūdimių. Ši verčių zona apima (duomenys neskelbtini) vietoves, kurios užstatytos naujais ir senesniais vieno - dviejų aukštų plytų mūro bei mediniais privačiais gyvenamaisiais namais, 2013 m. pastatyta nauja (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, 2020 m. Balsių pradinė mokykla. Pramonės ir verslo paskirties objektų šioje verčių zonoje nėra, yra keletas maisto produktų prekybos centrų, smulkių parduotuvių, 2017 metais pastatytas didelis prekybos centras. Kadangi šiose teritorijose nutiesti miesto inžineriniai tinklai, asfaltuoti keliai, nekilnojamojo turto kainos šioje zonoje, palyginti su greta esančių, – nemažos“. Kadangi pareiškėjos Žemės sklypas pateko į 57.62 verčių zoną, jo vidutinės rinkos vertei skaičiuoti buvo taikoma gyvenamųjų teritorijų žemės vertinimo modelis, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-238 (7.20 E).

Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektas veikia tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

Informacija apie nekilnojamojo turto individualų vertinimą pareiškėjai buvo pateikta 2023 m. spalio 13 d. Sprendime, tačiau pareiškėja ja nepasinaudojo.

Apibendrindama atsakovė nurodo, kad vidutinė rinkos vertė apskaičiuota tinkamai ir teisingai, laikantis ir nenukrypstant nuo teisės aktų nustatytų reikalavimų, o vien tai, kad pareiškėjai pagal galiojantį teisinį reguliavimą apskaičiuota vidutinė rinkos vertė subjektyviai atrodo neteisinga, nesudaro prielaidų tenkinti pateikto skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės VĮ Registrų centro 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. S-37125 (1.4 E), kuriuo atsakyta į pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl žemės vertinime padarytų klaidų ištaisymo (toliau – Prašymas) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama teisingai įrašyti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro pažymėjime jo vertės duomenis, t. y. pagal: a) želdynų zonos vertę; b) kitos paskirties vertę. Pareiškėja su Prašymu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. A51-/23(2.14.2.12E-ŽEM), paaiškindama, jog pagal savivaldybės atliekamą Nekilnojamojo turto registro duomenų aiškinimą, Žemės sklypas nėra gyvenamojoje teritorijoje, todėl, pareiškėjos nuomone, skaičiuoti vertę pagal šį kriterijų negalima. Taip pat nurodė, jog Žemės sklypo naudojimo būdas nenustatytas, todėl taikyti Masinio žemės vertinimo taisyklių 15.3 papunktį Žemės sklypo vertei nustatyti nebuvo jokio teisinio pagrindo nuo Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

VĮ Registrų centras 2023 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. S-37125 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ atsakė pareiškėjai į 2023 m. rugsėjo 27 d. Prašymą, nurodydama, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta teisingai ir teisėtai, be klaidų. Informavo, kad Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiuoti (įvertinti) kitaip (įvertinant individualias Žemės sklypo charakteristikas) negu reglamentuoja Masinio žemės vertinimo taisyklės VĮ Registrų centras neturi teisės.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.), Masinio žemės vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės).

Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, kad žemės vidutinė rinkos vertė – šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota žemės vertė. Žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius (10 straipsnio 2 dalis). Vyriausybė nustato masinio žemės vertinimo atlikimo procedūras, įskaitant žemės verčių zonų žemėlapių ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo tvarką ir žemės vidutinių rinkos verčių apskaičiavimo tvarką konkretiems žemės sklypams (10 straipsnio 3 dalis).

Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad žemės vidutinė rinkos vertė nustatoma lyginamuoju metodu, aprašytu Turto ir verslo vertinimo metodikoje, taikant masinį žemės vertinimą. Pagal Taisyklių 15 punktą žemės verčių zonų žemėlapiams ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliams sudaryti sukaupti duomenys apie žemės sklypų rinką sugrupuojami į šias žemės grupes: 15.1. žemės ūkio paskirties žemės sklypai (išskyrus mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus). Prie šių žemės sklypų priskiriami žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ir kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra naudingųjų iškasenų teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams; 15.2. mėgėjų sodo žemės sklypai. Prie šių žemės sklypų priskiriami mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; 15.3. gyvenamųjų teritorijų žemės sklypai. Prie šių žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos; 15.4. komercinės žemės sklypai. Prie šių žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų ir rekreacinės teritorijos; 15.5. pramonės ir sandėliavimo žemės sklypai. Prie šių žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, taip pat atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Žemės sklypai, nenurodyti Taisyklių 15.1–15.5 papunkčiuose, vertinami pagal žemės verčių zonoje vyraujančią žemės grupę, parinktą atsižvelgiant į vertinamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Kai žemės sklypas turi kelis žemės naudojimo būdus, pagal kuriuos jis gali būti priskirtas prie kelių skirtingų žemės grupių, pasirenkama viena iš jų, vyraujanti pagal žemės sklypų skaičių vertinamoje žemės verčių zonoje (Taisyklių 16 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalys numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Asmens kreipimosi forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-525/2023).

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad žino apie teisę ginčyti vertės nustatymą, bet teisės aktai jai taip pat laiduoja teisę gauti atsakymą iš valstybės įmonės, kuri teikia viešąsias paslaugas. Pareiškėja paaiškino, kad teikdama atsakovei prašymus, siekė išsiaiškinti, kaip buvo nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (skundo 30, 48 punktai). Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, paties pareiškėjos kreipimosi į atsakovę turinį, laikytina, kad pareiškėjos į atsakovę kreipimosi forma yra prašymas.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punkte nurodyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstaigos atsakymo į pareiškėjo prašymą apimtį apibrėžia prašymo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1113-624/2018).

Pareiškėja į atsakovę kreipėsi Prašymu, kuriame nurodė, kad atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija skirtingai vertina tuos pačius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypas yra kitos pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdas nenustatytas (tai nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte). Atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų teritorijų paskirtis (naudojimo būdas) nėra nustatytas. Pareiškėja Prašyme teigė, kad taikyti Taisyklių 15.3 papunktį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos nuomone, Nekilnojamojo turto registro pažymėjime turi būti įrašyti Žemės sklypo vertės duomenys pagal želdynų zonos vertę ir kitos paskirties vertę. Taigi pareiškėja savo Prašymą iš esmės grindė argumentu, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai taiko Taisyklių 15.3 papunktį, nes Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas nenustatytas.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nenustatytas, t. y. atsakovė Nekilnojamojo turto registro duomenis įvertino taip pat kaip pareiškėja. Atsakovė Sprendime išaiškino, kad nustatant vidutinę Žemės sklypo rinkos vertę buvo vadovautasi Taisyklių 16 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypai, nenurodyti Taisyklių 15.1–15.5 papunkčiuose, vertinami pagal žemės verčių zonoje vyraujančią žemės grupę, parinktą atsižvelgiant į vertinamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Žemės sklypas nėra įvardintas Taisyklių 15.1–15.5 papunkčiuose. Pareiškėjos Žemės sklypui yra nustatyta paskirtis – kita, tačiau naudojimo būdas nenustatytas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos Žemės sklypas nepatenka į Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą žemės sklypų grupę, kuriai priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas, be kita ko, yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas, atsižvelgiant į jo paskirtį, taip pat nepatenka į kitas žemės grupes, įvardintas Taisyklių 15.1–15.5 papunkčiuose. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, jog taikomas Taisyklių 16 punktas ir Žemės sklypas vertinamas pagal žemės verčių zonoje vyraujančią žemės grupę, parinktą atsižvelgiant į vertinamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Pareiškėjai Sprendime buvo išaiškinta, kad Žemės sklypas buvo vertinamas pagal verčių zonoje, į kurią patenka pareiškėjos Žemės sklypas (t. y. 57.62), vyraujančią žemės paskirčių grupę – gyvenamųjų teritorijų žemės vertinimo modelį, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-238 (7.20 E). Pareiškėjai Sprendime buvo pateikta nuoroda į minėtą dokumentą.

Taigi, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovė Sprendime, padarydama išvadą, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta teisingai, įvertino pareiškėjos Prašyme nurodytus argumentus. Pareiškėja teismui pateiktame skunde akcentavo, kad atsakovė turėjo paaiškinti, kaip veikia vidutinės rinkos vertės nustatymą aplinkybės, jog Žemės sklypas suformuotas padarant klaidas, jame nėra komunikacijų, suformuotos infrastruktūros; įvertinti, jog šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti atskirą žemės verčių zoną, kaip tai numatyta Taisyklių 23 punkte; pateikti vidutinės rinkos vertės nustatymo modelio sudarymo dokumentus. Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad siekė gauti atsakymą, kuris būtų parengtas pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 62.1–62.4 papunkčiuose nustatytas sąlygas. Dėl šių pareiškėjos skundo teiginių pažymėtina, kad pareiškėja tokių argumentų (reikalavimų) atsakovei teiktame Prašyme nebuvo nurodžiusi, todėl atsakovė neturėjo pareigos šių argumentų (reikalavimų) įvertinti skundžiamame Sprendime.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1377-1047/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Skundžiamame Sprendime nurodytas jo teisinis pagrindas, faktinis pagrindas. Sprendimas yra motyvuotas, taikomas teisinis reglamentavimas susietas su faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to sprendžiama, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.