- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- II-279-923/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05572-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Advokatai
- Tomas Ridikas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. P., jos atstovui advokatui Tomui Ridikui, nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados atstovui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados 2012-08-22 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados 2012-08-22 nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25NT-1901034-12.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK 2012-08-22 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir paskirti J. K. LR ATPK 188 str. numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini)-ojo buto gyventoja J. K. atliko rekonstrukciją name ir panaikino laiptus į namo palėpę, dėl ko ji negali patekti į jai priklausančią palėpės dalį. 2012-06-25 nutarimu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant veikoje nusikaltimo požymių, motyvuojant, kad tarp D. P. ir J. K. kylantis ginčas yra turtinio pobūdžio. Pareiškėja Kauno miesto apylinkės prokuratūrai 2012-07-11 pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 294 str. 1 d. požymius. 2012-07-20 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas patenkinti skundą iš dalies, t. y. nepanaikinti 2012-06-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iškelti J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 188 str. ir ją perduoti tirti Žaliakalnio policijos nuovadai. 2012-07-27 Žaliakalnio policijos nuovadoje pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., teisena, kuri Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK tyrėjos R. R. 2012-08-22 nutarimu buvo nutraukta. Nutarime teigiama, jog „2011-10-28 Nekilnojamo turto Registre buvo registruotos namo (duomenys neskelbtini) pastogės patalpos: 33/100 patalpos dalis (9,65 kv.m.) D. P., 45/100 patalpos dalis (13,17 kv.m.) J. K. ir 22/100 patalpos dalis (6,44 kv. m.) J. U.. Dokumentuose nenurodytas bendras patekimas į pastogės patalpas. Naudojimosi pastogės patalpomis tvarka nenustatyta. Į palėpės patalpas galima patekti tik iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2. Pusrūsyje esantiems butams Nr. 1 ir Nr. 3 atskiro patekimo į pastogės patalpas nebuvo ir nėra. J. K., darydama remontą jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 2, nepažeidė geros moralės principų. Aplinkybių patikslinimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. K., realizuodama savo teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo ir kliudė D. P. patekti į palėpę, taip suvaržydama jos teisę laisvai naudotis jai priklausančiu turtu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str.“. Šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3962-454/2012 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovėms D. P. (buvusiai B.), ir J. U. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bei D. P. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės - ginčo patalpos yra palėpės bei rūsio patalpos. Byla dar neišnagrinėta, sprendimu naudojimosi ginčo patalpomis tvarka nenustatyta, D. P., J. K. ir J. U., joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu rūsiu bei palėpe naudojasi bendru sutarimu, t. y. nusprendė, kad J. K. netrukdomai naudosis pastoge, o pareiškėja su J. U. - rūsiu. Tačiau J. K. nusižengė geros moralės principams ir kreipėsi į Administracinę komisiją prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, jog pareiškėja neva 2011-10-20 nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (LR CK 1.137 str. 2-3 d., 1.138 str.), vykdydama savo tariamą teisę, pakeitė namo (duomenys neskelbtini) rūsio duris ir spyną, neleidžia J. K. naudotis bendromis rūsio patalpomis, kadangi patekimas į rūsį buvo per D. P. ir J. U. buto patalpas. Tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. Administracinė komisija pareiškėjai D. P. paskyrė įspėjimą. J. K., atlikusi rekonstrukciją ir panaikinusi buvusius laiptus iš namo koridoriaus į namo palėpę, teisę naudotis pareiškėjai priklausančiu turtu apribojo savavališkai, nesilaikydama nusistovėjusios naudojimosi patalpomis tvarkos, atliko savavaldžiavimo veiksmus, dėl ko J. K. turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. nurodė, kad Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK tyrėja R. R. neištyrė visų reikšmingų įrodymų, kadangi nesiaiškino, kokia buvo nusistovėjusi naudojimosi palėpės patalpomis tvarka, nesiaiškino, buvo ar ne padaryti laiptai į palėpę, dėl ko priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris yra naikintinas. J. U. patvirtino faktą, kad buvo įrengti laiptai į palėpę iš namo koridoriaus, o J. K. savavališkai juos panaikinus, pareiškėja neteko galimybės naudotis jai priklausančiomis palėpės dalimis. J. K., skųsdama pareiškėjos neva neteisėtus veiksmus, nepagrįstai reikalauja patekimo į rūsį iš jai priklausančios namo dalies, nors žemės sklypo dalis, priklausanti J. K., yra J. U. priklausančioje namo pusėje, todėl patekimas į rūsį turėtų būti iš J. U. pusės.
Faktinės aplinkybės tai, kad J. K. atliko rekonstrukciją name ir panaikino laiptus į namo palėpę, žinodama, kad nėra teisiškai nustatyta naudojimosi palėpe tvarka, bei suvokdama, kad panaikindama laiptus atėmė galimybę kitoms bendraturtėms, pareiškėjai ir J. U., naudotis palėpe, bei tai, kad J. K. kreipėsi į Administracinę komisiją prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, jog pareiškėja 2011-10-20 nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (LR CK 1.137 str. 2-3 d., 1.138 str.), vykdydama savo tariamą teisę, pakeitė namo (duomenys neskelbtini), rūsio duris ir spyną, neleidžia J. K. naudotis bendromis rūsio patalpomis - suvokė savo veiksmų prasmę, veikė tyčia, numatė, kad dėl tokių veiksmų kils nesutarimų su pareiškėja ir to norėjo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, J. K. veikė tyčia, kas sudaro pagrindą patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos mėn. 20 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-606-658/2012 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad D. P. realizavo savo teisę nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdama J. K. teisę netrukdomai naudotis rūsio patalpomis, todėl jos veiksmai atitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pareiškėja D. P. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog jau išnagrinėta byla dėl naudojimosi rūsiu yra identiška bylai dėl naudojimosi palėpe, darytina išvada, kad J. K. neturi teisės sudaryti kliūčių pareiškėjai patekti į bendro naudojimo patalpas, į pareiškėjai priklausančią palėpės dalį, todėl J. K. veiksmai atitinka LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl 2012-08-22 nutarimas yra priimtas neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių, pažeidžiantis administracinės teisės normas, reglamentuojančias ATPK 188 str. numatytą savavaldžiavimą ir dėl to yra naikintinas, o J. K. skirtina LR ATPK 188 str. numatyta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio policijos nuovados atsiliepime į skundą nurodyta, kad 2012-07-27 Žaliakalnio policijos nuovadoje pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. teisena. Atlikto tyrimo metu, ištyrus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. K., realizuodama savo teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo ir kliudė D. P. patekti į palėpę, taip suvaržydama jos teisę laisvai naudotis jai priklausančiu turtu. Asmuo gali būti patrauktas administracinės atsakomybėn tik teisėtai ir pagrįstai, laikantis įstatymų nustatytų bendrųjų reikalavimų, todėl 2012-08-22 Žaliakalnio policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas Nr. 25NT-1901034-12 nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 188 str. įvykio sudėties. Nurodyta, kad pareiškėja D. P. savo skunde be jokio teisinio pagrindo teigia, kad nutarimas priimtas pažeidžiant LR ATPK ir LR ATBĮ teisės normas, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių nurodydama, kad tyrėja R. R. nesiaiškino kokia buvo nusistovėjusi naudojimosi palėpės patalpomis tvarka, nesiaiškino buvo ar ne padaryti laiptai į palėpę. Tyrėja R. R. tyrimo metu apklausė liudytojus, kurie nurodė, kad D. P. (buvusi B.) niekada nesinaudojo palėpės patalpomis, kadangi patekimas į šias patalpas buvo galimas tik iš privataus, R. N. ir A. M. Š. priklausiusio buto Nr. 2, kurį 2010 metais teisėtai įsigijo J. K.. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nebuvo bendro naudojimo „laiptų iš namo koridoriaus į namo pastogę“. Tai patvirtina tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2, esančio pirmame aukšte techninės apskaitos byla, inv. Nr. 14010/7756. 2011-10-28 Nekilnojamojo turto registre įregistravus minėto namo pastogės patalpas, dokumentaliai nebuvo išspręstas patekimo į šias patalpas klausimas. Naudojimosi palėpės patalpomis tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo. Todėl atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurie prieštarauja tik D. P. skunde išdėstytiems parodymams, į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos, inv. Nr. 14010/7756 įrašus ir į kitus byloje surinktus įrodymus tyrėja R. R. pagrįstai priėmė nutarimą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 188 str. įvykio sudėties.
Teismo posėdyje pareiškėja D. P. paaiškino, kad 2008 vykstant renovacijai buvo padarytas atskiras įėjimas į rūsį, kad nevaikščioti per jos butą, analogiškai kaip dabar per J. K. butą į palėpę. Buvo sutarta mainais J. K. nesinaudoti rūsiu, bet naudotis palėpe. Ir jos trise: t.y. ji, J. U. ir J. K. 2009-08-03 nuvyko pas Centro seniūną V. P., kur susitarė dėl palėpės ir rūsio mainų, naudojimąsi palėpę atiduodant J. K.. Pastaroji tądien 17 val. geranoriškai atidavė rūsio raktą, o 2012-01-03 ji buvo nubausta, kad nevykdė J. K. prašymo duoti raktą nuo rūsio, nors ji niekada ir nereikalavo iš jos rūsio raktų. Palėpe ji naudojosi iki ten apsigyveno J. K., ten buvo šildymo sistemos katilai, patekdavo koridoriumi per J. K. butą, tada ten gyveno J. K. mama V. Nuo 2009-08-03 ji nesinaudojo palėpe dėl susitarimo. Bet po šitos datos ji prašė J. K. leisti naudotis palėpe, kokius septynis kartus. J. K. atsakė, kad teismas nuspręs dėl palėpės naudojimosi.
Šalies argumentai
J. K. paaiškino, jog dėl palėpės ginčas prasidėjo tada, kai ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės, palėpės ir rūsio, nes tai buvo trijų bendraturčių bendra nuosavybė. Ji iniciavo kadastrinius palėpės matavimus Registrų centre, nuėjo pas D. P. pasakyti, kad tą patį reikia daryti ir su rūsiu. Tada D. P. pareiškė, kad rūsys jai nepriklauso. Tuomet ji kreipėsi pagalbos į policiją. D. P. buvo nubausta. Iki žodinio susitarimo D. P. niekada nesinaudojo palėpe, kreipėsi tik tada, kai buvo nubausta, ir tik vieną kartą. Į palėpę galima patekti tik pro jos butą, per vonios kambarį. Anga visada buvo vonioje, bet iki 2008 m. patekimas į palėpę buvo iš jos buto koridoriaus. Po remonto viskas likę taip pat, pakeista tik laiptų kryptis. Praėjimas į palėpę yra tik antrame bute, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Į palėpę dar galima patekti per stogo langą. D. P. vasaros pabaigoje prašė: „duok nuo buto raktus, man reikia patekti į palėpę“. Bet palėpė nerakinama, rakinamas tik jos butas, dėl to rakto nuo buto D. P. nedavė. 2012-01-31 ji pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo.
Žaliakalnio policijos nuovados atstovas P. M. paaiškino, kad Žaliakalnio policijos nuovadoje 2012-07-27 buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, bet nenustatyta objektyvių teisinių įrodymų, kad J. K. piktnaudžiauja ir kliudo D. P. patekti į palėpę. Apklausus liudytojus nustatyta, kad D. P. niekada neprašė patekti į patalpas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. K. bent jau sakė, o D. P. to nepaneigė, kad pareiškėja buvo atėjusi pas J. K. ir sakiusi norėsianti rakto įeiti į patalpas, bet neprašė to padaryt būtent tuo metu. Į patalpas galima patekti ne tik per J. K. butą, galima patekti per lauką kopėčiomis. Tokiomis galima užlipti ir iš J. K. buto. Tik įvykus konfliktui dėl rūsio, kai D. P. buvo nubausta, buvo išreikštas jos nepasitenkinimas dėl to, kad ji neįleidžiama į palėpę ir taip kerštaujama. Teisena pagrįstai buvo nutraukta, aplinkybės buvo ištirtos. Nebuvo nustatyta, kad D. P. prašė patekti į palėpę, o nustatyta, kad D. P. prašė tik raktų, bet ne praėjimo per kambarį. Raktai yra tik nuo J. K. nuosavybės – privataus buto. Reiktų nustatyti faktą, ar D. P. norėjo patekti į palėpę ir prašė raktų, ar tik prašė raktų ir kiek kartų.
Motyvuojamoji dalis
D. P. skundas atmestinas.
LR ATPK 188 straipsnyje numatytu savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, butas esantis (duomenys neskelbtini), bendros nuosavybės teise priklausė J. K. motinai R. N. ir A. M. Š.. Abi buto savininkės bendrai naudojosi virtuvės, vonios ir koridoriaus patalpomis. Vonios patalpose buvo anga su mediniais laiptais, pro kurią buto Nr. 2 bendrasavininkės galėjo patekti į pastogės patalpas. Minėtame bute nebuvo bendrų patalpų su pusrūsyje esančiais butais Nr. 1 ir Nr. 3, kaip ir nebuvo bendro patekimo į palėpės patalpas. Į butą Nr. 2 buvo atskiras įėjimas iš lauko pusės. Šias aplinkybes patvirtina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2, esančio pirmame aukšte, techninis pasas. G. L., J. K. bei J. U. paaiškino, kad pastogės patalpomis niekada nesinaudojo pusrūsyje esačių butų Nr. 1 ir Nr. 3 gyventojos, tame tarpe ir D. P.. 2010 metais R. N. padovanojo savo dalį buto Nr. 2 J. K.. Likusią buto Nr. 2 dalį J. K. nusipirko iš A. M. Š.. 2011-10-28 Nekilnojamo turto Registre buvo įregistruotos namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pastogės patalpos: 33/100 patalpos dalis (9,65 kv.m.) D. P., 45/100 patalpos dalis (13,17 kv.m.), J. K. ir 22/100 patalpos dalis (6,44 kv.m.) J. U.. Dokumentuose nenurodytas bendras patekimas į pastogės patalpas. Naudojimosi pastogės patalpomis tvarka nenustatyta. Į palėpės patalpas galima patekti tik iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2. Pusrūsyje esantiems butams Nr. l ir Nr. 3 atskiro patekimo į pastogės patalpas niekada nebuvo ir nėra. D. P., kuriai priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), 45/100 palėpės dalis (13,17 kv.m.), jai priklausančia palėpės dalimi niekada nesinaudojo, jokių galimybių patekti į ją neturi, nes patekimas į palėpę yra tik iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. K..
Pareiškėja tvirtina, kas matyti iš jos rašyto pareiškimo policijai, kad 2012-06-04 pareikalavo J. K. raktų nuo palėpės. J. K. nurodė, kad palėpė nėra ir niekada nebuvo rakinama, į ją patenkama tik per jai nuosavybės teise priklausantį butą, todėl tokiu atveju, ji privalėtų D. P. pateikti savo buto raktus. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Susitarti bendraturtėms dėl palėpės naudojimosi tvarkos nepavyko, todėl J. K. pateikė ieškinį teismui, atsakovėmis patraukiant D. B. (D. P.) ir J. U., kad būtų išspręstas šis klausimas, ką patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (civilinė byla Nr. 2-3962-454/2012).
Įvertinus tai, jog į palėpę patekti galima tik per namo stoge esantį langą arba iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto, J. K. veiksmai atsisakius duoti D. P. raktą nuo savo buto, kad pastaroji galėtų naudotis palėpe, nelaikytini savavaldžiavimu pagal LR ATPK 188 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tai, kad bendraturtėms nepavykus susitarti dėl palėpės naudojimosi tvarkos, J. K. ėmėsi iniciatyvos ginčą spręsti teisėtomis priemonėmis – pareikšdama ieškinį teisme. Piktnaudžiavimo savo teise kliudant D. P. naudotis palėpe, J. K. veiksmuose nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 188 straipsnį J. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai ir darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2012-08-22 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjos D. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2012-08-22 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir D. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.