- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-1035-348/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05572-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties, kuria Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Žaliakalnio policijos nuovados nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Žaliakalnio policijos nuovados tyrėja nuarimu J. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta, asmens veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šį nutarimą D. P. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė D. P. skundą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo. Teismas įvertinęs, jog į palėpę patekti galima tik per namo stoge esantį langą arba iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto, padarė išvadą, kad J. K. veiksmai atsisakius duoti D. P. raktą nuo savo buto, jog pastaroji galėtų naudotis palėpe, nelaikytini savavaldžiavimu pagal LR ATPK 188 straipsnį.
Šalies argumentai
D. P. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį ir priimti naują sprendimą – J. K. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą, pagal ATPK 188 str. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus J. K. faktinių veiksmų. Apeliantės teigimu, ATPK 188 str. noram yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą, įtvirtinantį tam tikras subjektines teises bei teisėtus tokių teisių įgyvendinimo būdus. Tačiau nagrinėjant šia administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas bei institucija privalėjo įvertinti J. K. veiksmus (atsisakymą įleisti ją, į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas) atsižvelgiant į LR CK 137 str. 2 d., 3 d., 4.75 str. reikalavimus. Taip pat turėjo būti įvertinta ir teismų praktika. Be to, CK 4.83 str. 3 p., įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkai, naudodamiesi bendrąja daline nuosavybe, turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, ATPK 188 str. taikymo J. K. pagrindas yra LR CK 1.137 str. 2 d., 3 d., 4.75 str. nuostatų nepaisymas. Apeliantės teigimu, neginčytinai yra nustatyta, kad patekti į gyvenamojo namo, E. F. g. 2, pastogės patalpas yra įmanoma tik per J. K. priklausantį butą Nr. 2. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad ji, mažiausiai vieną kartą kreipėsi į J. K., prašydama suteikti galimybę patekti į pastogės patalpas, tačiau J. K. praleisti ją, į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina paaiškinimas ir teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Taip pat skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, išskyrus subjektyvius J. K. parodymus, kad ji reikalavo pastogės patalpų ar J. K. priklausančio buto raktų. Apeliantė yra įsitikinusi, kad J. K. piktnaudžiavo turima realia, išimtine ir vienintele galimybe, per jai priklausantį butą pateikti į pastogės patalpą, t.y. nesudarė galimybės į jas patekti jai. Apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, taip pat visiškai neatsižvelgė į pačios J. K. teismo posėdžio išreikštą nenorą laikyti visiems priimtinų bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
D. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas esantis E. F. g. 2- 2, K., bendros nuosavybės teise priklausė J. K. motinai R. N. ir A. M. Š.. Tik jos ir bendrai naudojosi virtuvės, vonios ir koridoriaus patalpomis. Vonios patalpose buvo anga su mediniais laiptais, pro kurią buto Nr. 2 bendrasavininkės galėjo patekti į pastogės patalpas. Šiame bute nebuvo bendrų patalpų su pusrūsyje esančiais butais Nr. 1 ir Nr. 3, kaip ir nebuvo bendro patekimo į palėpės patalpas, o į butą Nr. 2 buvo atskiras įėjimas iš lauko pusės.
Taip pat G. L., J. K. bei J. U. paaiškinimais nustatyta, kad pastogės patalpomis niekada nesinaudojo pusrūsyje esačių butų Nr. 1 ir Nr. 3 gyventojos, tame tarpe ir D. P.. 2011-10-28 Nekilnojamo turto Registre buvo įregistruotos namo E. F. g. 2, Kaune, pastogės patalpos: 33/100 patalpos dalis (9,65 kv.m.) D. P., 45/100 patalpos dalis (13,17 kv.m.), J. K. ir 22/100 patalpos dalis (6,44 kv.m.) J. U.. Tačiau dokumentuose nenurodytas bendras patekimas į pastogės patalpas. Naudojimosi pastogės patalpomis tvarka nenustatyta. Į palėpės patalpas galima patekti tik iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2. Pusrūsyje esantiems butams Nr. l ir Nr. 3 atskiro patekimo į pastogės patalpas niekada nebuvo ir nėra.
Šalies argumentai
Nors apeliaciniame skunde D. P. tvirtina, kad ji, mažiausiai vieną kartą kreipėsi į J. K., prašydama suteikti galimybę patekti į pastogės patalpas, tačiau J. K. praleisti ją, į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas atsisakė, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nėra.
J. U. paaiškinimu nustatyta, kad nei ji nei D. P., kuriai priklauso namo, esančio E. F. g. 2, Kaune, 45/100 palėpės dalis (13,17 kv.m.), jai priklausančia palėpės dalimi niekada nesinaudojo, jokių galimybių patekti į ją neturi, nes patekimas į palėpę yra tik iš buto, esančio E. F. g. 2-2, Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso J. K..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Kauno apygardos teismo teisminėmis praktikomis, tačiau nagrinėjamoje byloje esančios faktinės aplinkybės nėra tapačios cituojamose bylose, o precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.