Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-16 · Administracinė byla Nr. eI3-347-561/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-16
Bylos Nr.
eI3-347-561/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00250-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūrai
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-347-561/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00250-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei nemokumo administratorei L. B.,atsakovės atstovui Giedriui Baliūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Atliekų rūšiavimo centro skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė Atliekų rūšiavimo centras (toliau – ir BUAB Atliekų rūšiavimo centras, Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-12141 dalyse, kuriose nuspręsta įpareigoti Bendrovę per 30 darbo dienų nuo sprendimo gavimo pateikti: valstybinės įmonės Registrų centro išrašą, kuriame būtų informacija apie šios aikštelės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame Bendrovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai.

Aplinkos apsaugos agentūra Sprendimu peržiūrėjo Bendrovės Taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 (toliau – ir Taršos leidimas, Leidimas) sąlygas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nesutinka su Sprendimu tik iš dalies, t. y. toje dalyje, kuria pareiškėja įpareigojama per 30 darbo dienų pateikti Registrų centro išrašą, kuriama būtų informacija apie atviros aikštelės (0,36 ha), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (Sprendimo 1 punkto 2 dalį) ir valstybinės žemės sklypo, kuriame vykdoma atliekų tvarkymo veikla, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai.

Pažymi, kad priimtas Sprendimas neatitinka motyvuotumo reikalavimų, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio normoms. Agentūra įpareigodama pateikti pareiškėją papildomus dokumentus tokios savo pozicijos nemotyvavo, nenurodė, kokiais teisės aktais rėmėsi priimdama Sprendimą. Pažymi, kad naudojamas žemės sklypas ir jo teritorija bei esantys statiniai ir infrastruktūra, įskaitant ir atvirą aikštelę (0,36 ha), kurioje vykdoma Taršos leidime numatyta atliekų tvarkymo veikla, įrengti ir sutvarkyti jau labai seniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, ji įrengta ir sutvarkyta iki 1996 m. kovo 19 d., kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Kartu su paraiška dėl Taršos leidimo išdavimo, be kita ko, pareiškėja pateikė ir teritorijos schemą, kurioje buvo nurodyta atvira aikštelė (0,36 ha), kurioje vykdoma Leidime numatyta atliekų tvarkymo veikla. Aikštelė yra žemės sklypo sudedamoji dalis, pastatyta teisėtai ir tinkama eksploatacijai pagal tuomet galiojusius teisės aktus. Taršos leidimas pareiškėjai buvo išduotas nepateikus jokių pretenzijų dėl jos teisės veikti žemė sklype, Agentūra nekvestionavo atviros aikštelės (0,36 ha) tinkamumo vykdomai veiklai, ar juolab jos teisinės registracijos.

Pareiškėja paaiškina, kad UAB „Vilnista“ turėjo nuomos teisę į dalį žemės sklypo, todėl 2016 m. gegužės 3 d. sutikimu Nr. 54 suteikę teisę pareiškėjai naudotis savo teritorija, privažiavimo keliais, asfaltuotoje betonuotoje aikštelėje laikyti ir perdirbinėti taršos leidime leidžiamas laikyti ir perdirbinėti atliekas. Šios teisės suteikimas negali ir neturi būti laikomas subnuoma.

Šiuo atveju UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ buvo nuomotojai, iš kurių pareiškėja kaip nuomininkas nuomojosi turtą. Pareiškėja neturėjo jokios pareigos (ar teisės) bendrauti su Nacionaline žemės tarnyba, nes neturėjo jokių santykių su ja, ir, atitinkamai, pareigų gauti sutikimus. Pareiškėja neturi jokios prievolės žinoti ar aiškinti, ar duodama sutikimą UAB „Vilnista“ turėjo ar neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinimą ar pritarimą tokiam veiksmui. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. eAN2-3-576/2021 pažymėjo, kad valstybinė įstaiga, spendžianti taršos leidimų išdavimo klausimus, nenustatė, kad pateiktas susitikimas yra netinkamas. Suteikdami teisę naudotis tam tinka savo nuomojamo sklypo dalimi, asmenys nėra įpareigoti derinti tos dalies suteikimo fakto su valstybinio žemė sklypo patikėtine Nacionaline žemės tarnyba.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Agentūra 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr.(28.7)-A4-5349 pareiškėjai išdavė Taršos leidimą Nr.TL-V.7-46/2016. Pažymi, kad Sprendime nurodyti įpareigojimai yra teisėti, pareiškėja skundžia ne visus Agentūros įpareigojimus.

Agentūra 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (30.4)-A4-1058 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą Vilniaus miesto skyrių (toliau – NŽT) pateikti informaciją, ar Bendrovė turi teisę naudotis valstybinės žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius. NŽT 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr.49SFN-1440-(14.49.104.) informavo, kad NŽT atliko valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-178 bei parengė kvietimą galimam pažeidėjui dėl patikrinimo akte nustatytų aplinkybių išaiškinimo.

Agentūra 2019 m. liepos 17 d. gavo Bendrovės prašymą dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) koregavimo. Agentūra, nagrinėdama Reglamentą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (30.4)-A4E-3380 kreipėsi į NŽT pateikti informaciją, ar Bendrovė turi teisę naudotis valstybinės žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius. NŽT 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 49SJN-2482-(14.49.136 E) informavo, kad jeigu statiniai išnuomojami ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, su statinių nuomininku sudaroma ne subnuomos sutartis, o valstybinės žemės nuomos sutartis (atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami tik pagrindiniams daiktams – naudojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o ne jų priklausiniams ar laikiniems statiniams). Papildomai informavo, kad valstybinės žemės sklypas (sklypo dalis) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra išnuomotas ar perduotas kitaip valdyti Bendrovei.

Šalies argumentai

Pareiškėja jau dėl Aplinkos apsaugos departamento privalomojo nurodymo šiuo metu negali atviroje aikštelėje (0,36 ha) vykdyti Taršos leidime nurodytos atliekų tvarkymo veiklos, Agentūra įpareigojo pareiškėją pateikti Registrų cento išrašą, jog ji gali teisėtai naudotis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), Vilnius. Agentūra turi patikrinti ir įsitikinti, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį Taršos leidime nurodyta atvira aikštelė (0,36 ha), pareiškėjos yra eksploatuojama ar valdoma nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu pagrindu.

Agentūra Sprendime motyvavo ir pagrindė, kodėl buvo pradėtas Taršos leidimo peržiūrėjimas ir kodėl Sprendime buvo nurodyti įpareigojimai pareiškėjai. Agentūra turi patikrinti ir įsitikinti, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19² straipsnio 2 dalį Taršos leidime nurodyta atvira aikštelė (0,36 ha), pareiškėjos yra eksploatuojama ar valdoma nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu. Svarbu paminėti ir tai, jog Agentūra skundžiamame Sprendime yra nurodžiusi „Agentūra <...> siekdama užtikrinti Įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 21 punkte nurodytų principų laikymąsi, kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal Leidimo sąlygas ir Leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, pradėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Leidimo sąlygų peržiūrą<…>“. Agentūra tokiu būdu pagrindė ir motyvavo Sprendime, kodėl buvo pradėtas Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir kodėl Sprendime buvo nurodyti įpareigojimai pareiškėjai pateikti Registrų centro išrašą bei Valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame Bendrovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai.

Agentūrai priimant 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr.(30.4)-A4-4097, dar nebuvo žinomos aplinkybės dėl atviros aikštelės 0,36 ha ir viso žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Vilnius teisinės registracijos ir valstybinės žemės nuomos, nes pareiškėja tuo metu pateikė prie paraiškos 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr.16/1/4-1 tarp UAB „Kamesta“ ir UAB „Šalmesta“, kurioje buvo susitarta dėl pastatų nuomos ir nuomos pagrindais valdomos teritorijos. Vėliau, paaiškėjus daugiau aplinkybių dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo nuomos, Agentūra kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti skundžiamame sprendime nurodytus dokumentus, tačiau jų negavus, įpareigojo pareiškėją dokumentus pateikti.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde pateikia apie Žemės sklypą informaciją ir nurodo, kad Žemės sklypą patikėjimo teise valdanti NŽT dalimis (nenustatant idealiųjų dalių ar konkrečių vietų) yra išnuomojusi įvairiems asmenims bei aiškina, kad UAB „Vilnista“ turėjo nuomos teisę į dalį Žemės sklypo, todėl 2016 m. gegužės 3 d. Sutikimu Nr. 54 suteikė teisę pareiškėjai naudotis savo teritorija, privažiavimo keliais, asfaltuotoje ir betonuotoje aikštelėje laikyti ir perdirbinėti taršos leidime leidžiamas laikyti ir perdirbti atliekas. Šios teisės suteikimas negali ir neturi būti laikomas subnuoma. Reikia pažymėti, kad pareiškėja taip teigdama turėtų pateikti teismui Žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp NŽT ir UAB „Vilnista“, kurioje būtų nurodyta, kad NŽT sutinka, jog UAB „Vilnista“ leistų tretiesiems asmenims naudotis išnuomotu Žemės sklypu. Pareiškėjai nepateikus Žemės sklypo nuomos sutarties, jos teiginys apie tai, kad sutikimas Nr. 54 yra galiojantis ir teisėtas yra neįrodytas ir teismo turėtų būti vertinamas kritiškai. Be to, pagal skunde nurodytas aplinkybes yra aišku, kad UAB „Vilnista“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl pats sutikimas Nr. 54, kai jį išdavusi šalis jau neegzistuoja, laikytinas negaliojančiu ir nesukeliančiu teisinių pareigų, pasekmių.

Akcentuotina, kad pareiškėja bando pateisinti savo kaip subnuomininko teisėtai atliktus veiksmus, o visą atsakomybę dėl padaryto pažeidimo (negavus NŽT sutikimo subnuomoti Žemės sklypą), pareiškėjos nuomone, turėtų prisiimti UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“. Pažymi, kad pareiškėjos tokie argumentai visiškai nesusiję su skundžiamu Sprendimu, nes Agentūra įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, patvirtinančius atviros aikštelės (0,36 ha) ir Žemės sklypo teisėtą valdymą, naudojimą, o ne taikė nuobaudą už neteisėtą valstybinės žemės subnuomą. Todėl tokie pareiškėjos argumentai galėtų būti svarbūs administracinėje byloje, skundžiant NŽT sprendimus, o ne šioje administracinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, pareiškėja į teismą kreipėsi praleidus skundo padavimo terminą, t. y. 2021 m. sausio 26 d., nors paskutinė skundui padavimo diena yra 2021 m. sausio 25 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Taršos leidimas nesuteikia teisės disponuoti (valdyti) valstybinio žemės sklypo, tai yra tik prielaida veiklai vykdyti, t. y. pareiškėja norėdama vystyti veiklą valstybinėje žemėje ne tik turi atitikti ekologijos, aplinkosauginius reikalavimus ir standartus, bet ir privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio leidimą (valstybinės žemės valdymo teisę). Užstatyta valstybinė žemė nuomojama (parduodama) tik tiek, kiek yra reikalinga pastatų eksploatacijai, o ne verslui (ūkinei veiklai) vykdyti.

Pabrėžia, kad valstybinę žemę nuomoti gali tik valstybinės žemės patikėtinis, o valstybinės žemės subnuoma galima tik teisės aktuose nurodytu atveju ir gavus raštišką NŽT pritarimą. Duomenų, kad Bendrovės Nekilnojamajame turto registre būtų išviešinusi kokius nors Žemės sklype esančių pastatų nuomos susitarimus kartu su skundu nėra pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

Pasisakydama dėl pareiškėjos skunde teismui minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties pažymėjo, kad minėta nutartimi buvo išspręstas administracinės atsakomybės E. P. taikymo klausimas, bet ne tai, ar teisėtai pareiškėja naudoja Žemės sklypą.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria pareiškėja įpareigojama per 30 darbo dienų nuo Sprendimo gavimo pateikti: Registrų centro išrašą, kuriame būtų informacija apie atviros aikštelės (0,36 ha), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje vykdoma Leidime numatyta atliekų tvarkymo veikla, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; valstybinės žemės sklypo, kuriame Bendrovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad Bendrovė 2016 m. balandžio 25 d. pateikė Agentūrai paraišką taršos leidimui gauti.

Agentūra 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (28.7)-A4-5167 priėmė paraišką taršos leidimui gauti, o 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-5349 išdavė Bendrovei Taršos leidimą Nr. TL-V.7-46/2016.

Agentūra 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (30.4)-A4-1058 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti informaciją, ar Bendrovė turi teisę naudotis valstybinės žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

NŽT 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr.49SFN-1440-(14.49.104.) informavo, kad NŽT atliko valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-178 bei parengė kvietimą galimam pažeidėjui dėl patikrinimo akte nustatytų aplinkybių išaiškinimo.

Agentūra gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Vilniaus valdybos 2020 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-20384 „Dėl informacijos pateikimo“ ir kartu AAD Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-139, kuriais informuojama, kad atlikus Bendrovės ((duomenys neskelbtini), Vilnius) patikrinimą nustatyti Taršos leidimo sąlygų pažeidimai (atliekos laikomos 0,36 ha atviroje lauko aikštelėje, kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga; atliekų tvarkymo lauko aikštelė neatitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimų; uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas neatitinka Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente numatytos Atliekų išdėstymo technologinės schemos (uždaros patalpos), nesilaikant Taršos leidimo 6 lentelės 4 p. reikalavimų).

Agentūra Sprendimu peržiūrėjo Taršos leidimo sąlygas, nenustatė nei vienos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodytos leidimo pakeitimo sąlygos ir vadovaujantis Taršos taisyklių 80.3 papunkčio nuostatomis, įvertinusi AAD pateiktą informaciją nustatė, kad pagrindo keisti Taršos leidimą nėra ir priėmė sprendimą nekeisti Taršos leidimo. Agentūra tuo pačiu Sprendimu įpareigojo pareiškėją per 30 d. d. pateikti: 1. Aplinkosauginių veiksmų planą-grafiką, kuriame būtų numatytos priemonės ir veiksmai bei jų įgyvendinimo terminai atviros aikštelės (0,36 ha), kurioje vykdoma Taršos leidime numatyta atliekų tvarkymo veikla, parengimo eksploatavimui ir eksploatavimui pagal aplinkosauginius reikalavimus. Kartu pateikti Registrų centro išrašą, kuriame būtų informacija apie šios aikštelės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 2. Atnaujintą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą; 3. Valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vykdo atliekų tvarkymo veiklą, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėja įpareigota pateikti Registrų centro išrašą, kuriame būtų informacija apie atviros aikštelės (0,36 ha), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje vykdoma Leidime numatyta atliekų tvarkymo veikla, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; valstybinės žemės sklypo, kuriame Bendrovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą, nuomos sutartį arba žemės valdytojo pritarimą vykdomai veiklai.

Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki, kol bus priimtas galutinis sprendimas Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. eI3-1869-860/2021 (teisminis proceso Nr. 3-61-3-00136-2021-8) pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-908-979/2024 (teisminis proceso Nr. 3-61-3-00136-2021-8) nusprendė tenkinti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą; panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-10757 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016“. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.

Pažymėtina kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2231-362/2024 pagal pareiškėjos Bendrovės skundą dėl Agentūros 2024 m. birželio 11 d. rašto Nr. (30-4)-A4E-7416 „Dėl įspėjimo apie galimą UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 galiojimo panaikinimą“ (toliau – Įspėjimas Nr. 7416), panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taip pat Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2815-505/2025 pagal pareiškėjos Bendrovės skundą dėl Agentūros 2024 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (30-4)-A4E-9262 „Panaikinti restruktūrizuojamos UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taršos leidimo TL-V.7-46/2016 galiojimą“ (toliau – Sprendimas Nr. 9262), panaikinimo.

Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad šioje administracinėje byloje skundžiamo Sprendimo dalis, kuria pareiškėja buvo įpareigota pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes, kaip minėta, atsakovė yra priėmusi Įspėjimą Nr. 7416, kurio teisėtumas teismo patvirtintas, ir Sprendimą Nr. 9262, kuriuo pareiškėjai yra panaikintas Taršos leidimas. Taigi, Sprendimo dalis, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir priėmus Įspėjimą Nr. 7416 ir Sprendimą Nr. 9262, netenka prasmės.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokią išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės Atliekų rūšiavimo centro skundą atmesti.

Pareiškėjos bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės Atliekų rūšiavimo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė