- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2-207-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01990-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Liudvikas Ragauskis
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir naudojimosi tvarkos patvirtinimo, tretieji asmenys - Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tikroji ūkinė bendrija „Energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Sigmos partneris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinta galiojančiu notariškai neįformintą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį tarp K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos (k. 111105555), kurio sutarties objektas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 666/14400 dalis plotu 0,0666 ha (666 kv. m.) bei pirkimo kaina už sutarties objektą 289 Eur; 2) patvirtinti parengtą 2021 m. birželio 11 d. matininko J. R. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp ieškovo K. L. ir atsakovės Lietuvos Respublikos: ieškovas K. L. ir Lietuvos Respublika bendrai naudosis 1265/14400 žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „KELIAS“, kurių ribos apibrėžtos punktyrine linija ir taškais: 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 26; ieškovas K. L. atskirai nuo Lietuvos Respublikos žemės sklypo dalių naudosis 605/14400 žemės sklypo dalimi t. y. 0,0605 ha (605 kv. m.), žemės sklypo plane pažymėtų indeksu „A“, kurių ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 4, 5, 30, 29, 28; 3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (k. 188704927) perduoti ieškovui K. L. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos kopiją per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas sumoje 266 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. liepos 20 d kartu su buvusia sutuoktine J. L. bendros jungtinės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P1-11942 įgijo statinį-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Statinio pardavėjas nebuvo žemės sklypo savininkas ir neperlaido jokių teisių į žemės sklypą, o Lietuvos valstybė nesuteikė jokios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (toliau – Skyrius arba NŽT) 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (akceptą) dėl žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Skyrius raštu Nr. SD-16847-(14.48-104) atsakė, kad reikia pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtu nurodyta atskiriems statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys bei jų plotas. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. liepos 20 d. pateikė NŽT reikalaujamą papildomą dokumentą su nurodytu pastato naudojimui plotu ir tokiu būdu žemės sklypo kitos paskirties įsigijimo procedūra buvo užbaigta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo, kad nebus parduodama norima žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kadangi nepateikė naudojamo žemės sklypo plano, kur būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui esantiems Lietuvos valstybei priklausančiame žemės sklype eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatyti šių dalių plotai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 8 punktą. 2021 m. gegužės 20 d. buvo sudarytas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,44 ha Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas, žemės sklypo vertė sudaro 6 256 Eur. J. R. įmonės matininkas J. R. 2021 m. gegužės 25 d. parengė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui priklausantis statinys-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kurioje numatyta sklypo dalis, kuri turėtų būti naudojamasi individualiai 0,0605 ha (605 kv. m.) ir dalis bendrai 0,0061 ha (61 kv. m.), kuri numatyta, kaip kelias prie statinių. Tai sudaro 666/14400 bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 20 d. sudarytą žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą, sklypo 666/14400 dalies pardavimo kaina būtų 289,34 Eur. Nurodo, kad rengiant teismui būtinus dokumentus patyrė išlaidas, susijusias su žemės vertės skaičiavimo ir žemės sklypo schemos rengimo išlaidomis, kurios buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kurios buvo būtinos, todėl pripažįstamos kaip kitos bylinėjimosi išlaidos 266,20 Eur sumoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Skyrius 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. 48SD-15739-(14.48.136 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pateikimo. Vilniaus rajono savivaldybė pateikė Žemės sklypo detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 720 „Dėl TŪB gamybinės-statybinės firmos „Energija“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano korektūros patvirtinimo supaprastinta tvarka“ (toliau – Detalusis planas). Žemės sklypui buvo parengtas Detalusis planas, kuriame pažymėti bendrojo naudojimo teritorija, inžinerinės infrastruktūros koridorių zona bei kitos paskirties žemė – gyvenamoji teritorija. Įvertinus Detaliojo plano sprendinius, nustatyta, kad po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Detaliajame plane yra pažymėtas 208,8 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 37, o pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:2000, parengtą J. R. individualios įmonės matininko J. R. 2021 m. birželio 11 d., ieškovui tenka indeksu A pažymėta Žemės sklypo dalis (605 kv. m) ir Kelias (61 kv. m), t. y. 457,2 kv. m didesnio ploto dalis, nei pažymėta Detaliojo plano sprendiniuose. Atitinkamai Plane siekiamo įsigyti žemės sklypo ribos patenka į Detaliajame plane pažymėtą bendrojo naudojimo teritoriją. Planas neatitinka šio Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendinių – Detaliojo plano, kadangi Plane nėra išskirtos kiekvienam Žemės sklype esančiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys ir nėra nustatytas šių dalių plotas pagal Detalųjį planą (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punkto 1 pastraipa, 8 punktas, 12 punktas), Plane neteisingai nustatytas ieškovo siekiamos įsigyti Žemės sklypo dalies plotas bei ribos. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.6 papunktį, žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys. Tačiau šiuo atveju Žemės sklypo kadastro duomenys nėra nustatomi, todėl neturi būti apskaičiuojama ir Žemės sklypo vertė bei neturi būti pildoma Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo lentelė, o Žemės sklypo kaina nustatoma pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“, 6 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės (be vertės priedo dėl inžinerinių statinių), miško žemės ir vandens telkinių vertė nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojama indeksu 1,6. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę įsigyti Žemės sklypo dalį už indeksuotą Žemės sklypo vertę, kuri nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 12 512 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo Detaliajame plane yra pažymėtas 208,8 kv. m ploto Žemės sklypas Nr. 37, ieškovas turi teisę įsigyti 0,0209 ha ploto Žemės sklypo dalį už 181,60 Eur (0,0209x12512:1,44=181,60). Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas, susijusias su žemės vertės skaičiavimu ir schemos rengimu, nes Žemės sklypo vertė nustatyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir jos nustatinėti papildomai nereikėjo, taip pat neaišku, kokiu tikslu buvo parengta Žemės sklypo dalies pardavimo schema M1:2000, kai pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, žemės sklypo schema rengiama, kai žemės sklypas nuomojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų. Be to, Taisyklių 2.5 papunktyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Taigi Tarnyba negali būti atsakinga už šias ieškovo patirtas išlaidas, kurios atsirado ne dėl jos veiksmų ir nepriklausė nuo jos valios.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo ieškinio reikalavimus spręsti savo nuožiūra.
5. Tretieji asmenys tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) „Energija“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus Sigmos partneris“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jiems yra pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Liudvikas Ragauskis nurodė, kad teisės tokiam sandoriui atsidaro kai buvo pateikta viešoji oferta, kad tie, kurie turi nuosavybės teise statinius, gali išsipirkti žemės dalį tam statiniui eksploatuoti. NŽT kelia nepagrįstus reikalavimus atsisakydama įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notariškai. Žemės įstatyme nėra nurodyta jokių papildomų pareigų asmenims, norintiems išsipirkti žemę, todėl Vyriausybės nutarimu atsakovė negali remtis. Pagal NŽT pateiktą sklypo planą, dar nėra pastatyti visi statiniai, todėl nuomos sutartis su TŪB „Energija“ dar nėra pasibaigusi.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad įsigijo namą dar galiojant senam civiliniam kodeksui ir nežinojo, kad su juo bus tiek problemų. Prašo ieškinį tenkinti.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Lilija Krezub nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad ne žemės ūkio paskirties žemei miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri yra patvirtinta nutarimu Nr. 260. Matininkas privalėjo vadovautis NŽT turimu žemės sklypo detaliuoju planu su pažymėtomis sklypo ribomis, tačiau pateikė norimo įsigyti daug didesnio sklypo ribas kartu su bendro naudojimo keliu. Todėl NŽT ir nesutiko parduoti tokio dydžio ir tokių ribų žemės sklypo. Tarnyba neginčija ieškovo teisės pirkti žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu, tačiau žemės sklypas turi būti tokio ploto ir tokiomis ribomis kaip pažymėta Detaliajame plane. Kainos apskaičiavimas taip pat netikslus, nes jei būtų parengtas planas pagal reikalavimus, ieškovas 0,0209 ha ploto žemės sklypo dalį galėtų įsigyti už 181,60 Eur. Civilinis kodeksas yra bendro pobūdžio, todėl vadovaujasi specialiaisiais įstatymais, pavyzdžiui Žemės reformos įstatymu. TŪB „Energija“ privalėjo parengti kadastrinius matavimus, NŽT patvirtintų, jei atitiktų reikalavimus ir tada registre duomenys būtų atnaujinti.
9. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas Slavomir Moroz teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pirmiausia turėtų kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų planavimo skyrių dėl detaliojo plano korektūros, nes yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Tik tada būtų galima kalbėti apie žemės sklypo pardavimą. Reikia vadovautis Teritorijų planavimo įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas K. L. 2021 m. liepos 20 d. nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šį žemės sklypą ieškovas siekia nupirkti iš valstybės. Tarnybai pateikė prašymą dėl žemės sklypo pirkimo, tačiau reikėjo papildomai pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodyta atskiriems statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys bei jų plotas. Kadangi prašomą planą Tarnybai pateikė, todėl ieškovas laiko, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo procedūra buvo užbaigta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, kuri reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimtame 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
12. Kaip matyti iš Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. SD-16847-(14.48-104), ieškovo prašymą atsisakyta tenkinti, nes valstybei priklausančiame žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis namas bei įregistruoti kiti statiniai (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantys kitiems asmenims, todėl paprašė pateikti Žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytos Žemės sklype esantiems atskiriems statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys bei jų plotas. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu negalima sudaryti Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, nes pagal Žemės sklype eksploatuojamus statinius nėra žinoma, kokia Žemės sklypo dalis reikalinga ieškovui pirkti, kokia – kitų registruotų statinių savininkams.
13. Teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
14. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo dėl to, kad nebuvo pateiktas tinkamas žemės sklypo planas, atitinkantis Taisyklių 8 punkto reikalavimus: kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovas tarnybai pateikė žemės sklypo planą su jam tenkančia žemės sklypo dalimi, kurią norima pirkti iš valstybės, tačiau valstybei priklausančiame žemės sklype yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, o ieškovo pateiktame plane kitiems savininkams reikiamų žemės sklypų ploto, koordinačių ir riboženklių nurodyta nebuvo.
15. Kadangi ieškovas tinkamo žemės sklypo plano Tarnybai nepateikė, negalima teigti, kad buvo šalių susitarimas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, o ieškovas laikomas neįvykdžiusių visų sąlygų, reikalingų būsimam sandoriui sudaryti. Šiuo konkrečiu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovas įvykdė sandorį, kad buvo abiejų šalių valia tokį sandorį sudaryti. Atsakovė neginčija ieškovo teisės įsigyti žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, tačiau tik tada, kai bus pateiktas tinkamas žemės sklypo planas. Be to, iš detaliojo žemės sklypo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 720 „Dėl TŪB gamybinės-statybinės firmos „Energija“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano korektūros patvirtinimo supaprastinta tvarka“ matyti, kad po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Detaliajame plane yra pažymėtas 208,8 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 37, o pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:2000, parengtą J. R. individualios įmonės matininko J. R. 2021 m. birželio 11 d., ieškovui tenka indeksu A pažymėta Žemės sklypo dalis (605 kv. m) ir Kelias (61 kv. m), t. y. 457,2 kv. m didesnio ploto dalis, nei pažymėta Detaliojo plano sprendiniuose. Siekiamo įsigyti žemės sklypo ribos patenka į Detaliajame plane pažymėtą bendrojo naudojimo teritoriją, todėl J. R. planas netikslus, todėl negali būti teismo patvirtintas.
16. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus ir atsiliepimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl sandorio pripažinimo galiojančiu remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Nenustačius tarp šalių sudaryto susitarimo, nors ir netinkamai įforminto, taip pat tokio susitarimo vykdymo fakto, nėra pagrindo taikyti šį pažeistų teisių gynimo būdą.
17. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atmetus, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirsto.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.