Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. 2S-873-343/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
2S-873-343/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14927-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
O. F., Ž. P.
Ieškovas
I. P.
Trečiasis asmuo
notarė I
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-873-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14927-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-462-717/2019 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams Ž. P. ir O. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo - notarė I. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams Ž. P. ir O. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo notarė I. J.

2. Atsakovei O. F. už neatvykimą į 2019 02 07 teismo posėdį be svarbių priežasčių, 2019 02 08 nutartimi buvo paskirta 300 Eur bauda.

3. Atsakovės atstovė 2019 02 18 (teisme gautas 2019 02 21) pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, nurodydama, kad teismas baudą skyrė nepagrįstai. Prašyme nurodoma, kad byloje esantys duomenys paliudija, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, dėl ko kiekvienas atvykimas į teismo posėdį sąlygoja finansines išlaidas bei trikdo kasdieninį atsakovės gyvenimą. Teismas, skirdamas baudą, pažeidė atsakovės visuotinai pripažintas ekonomines ir socialines teises – teisę į darbą, atlyginimą, taip pat nesistengė atsižvelgti į kitos šalies pilietės interesus. Įstatymas numato galimybę vesti bylą per atstovą, todėl atsakovės dalyvavimą teismo posėdžiuose taip pat būtų galima tinkamai vesti per atstovą, šiuo atveju advokatę D. V., juolab, kai byloje nėra reikšmingų aplinkybių, sąlygojančių būtiną atsakovės dalyvavimą. Taip pat teismas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, neva atsakovės atstovė nepateikė atsakovės neatvykimą į teismo posėdį patvirtinančių įrodymų. Šie įrodymai buvo teismui teikti anksčiau, kai atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 02 27 nutartimi atsakovės prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 02 08 nutartimi paskirtą 300 Eur baudą atmetė.

5. Teismas, išanalizavęs atsakovės prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodytas aplinkybes ir motyvus, sprendė, kad bauda atsakovei paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, kad, priimdamas 2019 02 08 nutartį dėl baudos skyrimo, išanalizavęs bylos medžiagą, aiškiai ir konkrečiai pasisakė, kokiais argumentais remdamasis atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį laiko nesvarbia, todėl savo argumentų iš naujo nekartoja.

6. Konstatavo, kad atsakovė naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos iki 2019 02 08 nutarties priėmimo nenurodė. Teismas atsakovei ne kartą yra aiškinęs, kad jos dalyvavimą teismo posėdyje pripažinus būtinu, jos dalyvavimas teismo posėdyje, nepaisant to, kad ji turi atstovą, buvo ir yra jos procesinė pareiga, kurios ji nevykdo.

7. Sprendė, kad byloje esantys dokumentai, kuriais įrodyta, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, ten ji gyvena ir dirba, nereiškia, jog jie savaime be atskiro prašymo ar informavimo, pateisina visus atsakovės neatvykimus į teismo posėdžius, kuriuose jos dalyvavimas pripažintas būtinu.

8. Nurodė, kad, teismui nutarus atsakovės dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažinti būtinu, reiškia, kad jos paaiškinimai yra būtini, o dėl jų reikšmingumo teismas pasisakys kai bylą nagrinės iš esmės.

9. Sprendė, kad nors atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė ir atvykimas į teismo posėdžius sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau tai nereiškia, jog užsienio valstybės pilietės statusas jai suteikia teisę nevykdyti teismo nutarties. Pažymėjo, kad iš esmės užtektų vieno posėdžio, kuriame atsakovė duotų išsamius paaiškinimus, o toliau bylą galėtų vesti per atstovą, tačiau atsakovės procesinis elgesys nerodo suinteresuotumo bylą išnagrinėti kaip įmanoma greičiau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 02 27 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 .Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 02 08 ir 2019 02 27 nutartis, nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, dėl ko kiekvienas atvykimas į teismo posėdžius sąlygoja finansines išlaidas ir trikdo kasdieninį atsakovės gyvenimą. Taip yra pažeidžiamos atsakovės ekonominės ir socialinės teisės bei varžomos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

10.2 Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentų buvimas byloje nereiškia, kad jie be atskiro prašymo pateisina atsakovės neatvykimus į teismo posėdžius, kuriuose jos dalyvavimas pripažintas būtinu. Tokia teismo pozicija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi, vertinant asmens neatvykimą į teismo posėdį, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Atsakovės atstovė 2018 12 12 teismo posėdžio metu per elektroninių paslaugų portalą EPP teikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie patvirtino atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, juos pakartotinai prašė prie bylos prijungti ir posėdžio metu, tačiau teismas prijungė tik atsakovės pranešimą apie neatvykimo priežastis, o kitus dokumentus nepagrįstai atsisakė priimti, konstatuodamas, kad jie neatitinka įstatymo nustatytos formos.

10.3 .Skundžiamoje nutartyje nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai ir nesąžiningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė ne tik pateikė dokumentus, patvirtinančius jos negalėjimą atvykti į teismo posėdžius, bet ir rūpinosi tinkamu jos atstovavimu teismo posėdžiuose.

10.4 .Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nėra davusi paaiškinimų, sudaro pagrindą pripažinti jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Byloje nėra reikšmingų aplinkybių dėl ko atsakovė turėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir negalėtų vesti bylos per savo atstovą.

2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės O. F. prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 02 08 nutartimi atsakovei O. F. paskyrė 300 Eur baudą už tai, kad ji be pateisinamų priežasčių neatvyko į 2019 02 07 teismo posėdį, kai jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Atsakovė, nesutikdama su jos atžvilgiu paskirta bauda, 2019 02 18 (teisme gautas 2019 02 21) pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašymą grindė tuo, kad į teismo posėdį ji neatvyko dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių – atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, kuri ten gyvena ir dirba, todėl atvykimas į teismo posėdžius jai sąlygotų finansines išlaidas, trikdytų kasdieninį gyvenimą. Nurodė, kad ji turinti teisę bylą vesti per atstovą, o byloje nėra tokių reikšmingų aplinkybių, dėl ko atsakovė turėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir negalėtų bylos vesti per atstovą. Taipogi nustatyta, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu 2018 06 11 pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija. Taigi, nuo 2018 06 11 atsakovė privalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose.

6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei bauda buvo paskirta už neatvykimą į 2019 02 07 teismo posėdį, atsakovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovės atstovė 2018 12 12 teismui per elektroninių paslaugų portalą (EPP) teikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kurie, pasak atsakovės atstovės, patvirtino atsakovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, o taip pat ir 2018 12 12 teismo posėdžio metu juos prašė prijungti prie bylos, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl aplinkybių, susijusių su nedalyvavimu 2019 02 07 teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

7. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.

8. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties turinį bei byloje esančių rašytinių dokumentų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo, pagrįstumu.

10. Iš byloje esančios 2018 12 12 informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad atsakovė į jį atvykusi nebuvo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė kitą teismo posėdžio datą, paskirdamas jį 2019 02 07, 9 val. 30 min. Taigi, atsakovės atstovei, o tuo pačiu ir atsakovei jau iš anksto buvo žinoma, kada vyks sekantis teismo posėdis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 02 08 nutartį, atsakovė, neatvykdama į 2019 02 07 posėdį ne tik, kad prieš teismo posėdžio pradžią nepranešė apie negalėjimą jame dalyvauti, bet ir nepateikė negalėjimo priežastis patvirtinančių dokumentų (buvo pateiktas tik atsakovės atstovės prašymas priteisti išlaidas už advokato suteiktas paslaugas).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu šalis dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje dalyvauti negali ar kai dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos atstovas, šalis ar šalies atstovas iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo ar atidėjimo ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą į teismo posėdį. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių, neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė ir jos atstovė, būdamos apdairios ir rūpestingos, tuo labiau, kai atsakovei jau buvo paskirta bauda už nedalyvavimą 2018 12 12 teismo posėdyje, privalėjo į 2019 02 07 posėdį atvykti arba, žinodamos, kad atsakovė tikrai negalės dalyvauti posėdyje numatyta data - informuoti teismą prieš posėdžio pradžią ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neatvyko dėl to, kad Rusijos Federacijoje dirba, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nelaikytina pateisinama ir svarbia, kadangi, žinodama apie paskirto teismo posėdžio datą beveik prieš du mėnesius, atsakovė galėjo savo darbovietę iš anksto informuoti apie vyksiantį teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas pripažintinas būtinu ar susitvarkyti savo asmeninius reikalus, atsižvelgiant į paskirto posėdžio datą.

13. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, ten ji gyvena ir turi darbą, tačiau šių dokumentų buvimas byloje, nesudaro pagrindo be atskiro informavimo atsakovei neatvykti į teismo posėdžius, kai jos dalyvavimas pripažintas būtinu.

14. Atskirajame skunde nurodomi apeliantės argumentai, jog byloje nėra reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir negalėtų bylos vesti per savo atstovą, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip nepagrįsti. Sutiktina su atsakove, kad ji turi CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę vesti bylą per atstovą, tačiau, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tai yra ne šalies teisė, bet pareiga (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Vertinant apeliantės argumentą dėl byloje esančių/nesančių reikšmingų aplinkybių, pažymėtina, kad teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, yra preliminariai įvertinama, kad šios šalies paaiškinimai byloje yra būtini, o jų reikšmingumas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bus nustatytas bylą išnagrinėjus iš esmės.

15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui bei tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

16. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu nuo 2018 06 11, kas reiškia, jog atsakovė turi dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, kol teismas nenusprendė kitaip, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji šios pareigos tinkamai nevykdo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudą, pasielgė pagrįstai, todėl jos naikinti atsakovės prašyme nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, tačiau tai nesudaro pagrindo jai nevykdyti teismo nutarties, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiami kitų proceso dalyvių teisėti interesai.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, todėl atsakovės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą atmetė pagrįstai. Tuo vadovaujantis, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė