Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-798-730/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui UAB „Radijo reklama“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nors nutartimi, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, neišspręsta byla iš esmės, tačiau teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis CP 98 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiant iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės atliktų darbų mastą byloje ir be pagrindo sumažino atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų dydžių.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, teismui palikus ieškinį nenagrinėtą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1042,00 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė advokatė pateikė įrodymus apie 500,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikęs ieškovo ieškinį nenagrinėtą priteisė atsakovei 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių palikus ieškinį nenagrinėtą, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas savo ieškinį grindė tuo, jog 2014-12-16 ieškovas pagal reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 2014/12/7 su UAB „Rodiklio reklama“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės 1042,63 Eur sumos skolą. Nurodė, kad į atsakovę buvo kreiptasi su raginimu susimokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo. Atsakovė teikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, sudarė sutartį su advokate, kuri dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Ieškovas bei atsakovės atstovė dalyvavo 2016-01-18 parengiamajame teismo posėdyje, ieškovas pasirašė teismo pažymoje, jog apie 2016-03-02 parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam yra žinoma, tačiau į minėtą teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nenurodė priežasčių, trukdančių jam dalyvauti teismo posėdyje.

Esant šių aplinkybių visumai, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir šalių veiksmus, remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovas yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi pateikęs ieškinį teismui, nesidomėjo procesu, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, be pateisinamos priežasties nepranešęs neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovė advokatė Jelena Pališaitienė pateikė įrodymus apie atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas – 500,00 Eur. Atstovavimo išlaidų detalizacijoje nurodyta, kad 500,00 Eur sumą sudaro išlaidos už konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį paruošimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti įrodymai, kurie pagrindžia, kad už konsultacijas bei atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei suteiktas konsultacijas atsakovės prašoma priteisti suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių, kadangi maksimalią vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumą galėtų sudaryti 1784,75 Eur (2,5 koef. x 1 dok. x 713,9).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Likusi 200,00 Eur išlaidų suma sudaro išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose. Nustatyta, kad atsakovės atstovė dalyvavo 2016-01-18 ir 2016-03-02 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Bendra šių posėdžių trukmė buvo 29 minutės. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 9 punktu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi bendra teismo posėdžių trukmė neviršijo 30 minučių, atsakovei neatlygintinos jos patirtos išlaidos už atstovavimą teisme.

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei į tai, jog bylinėjimosi išlaidos už konsultacijas bei atsiliepimo į ieškinį parengimą yra pagrįstos įrodymais, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, jos priteistinos iš ieškovo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 94, 98 straipsniai), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, – priteisti iš ieškovo E. V. iš viso 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. Š. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį.

Priteisti iš ieškovo E. V. iš viso 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. Š..

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.