- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-278-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- K. G., Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui J. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys - K. G., Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K., Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 22 d. N. M. testamentą, įregistruotą Vilniaus miesto 45-ame notarų biure ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina N. M., kuri iki mirties (nuo (duomenys neskelbtini)) gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Po mamos mirties paaiškėjo, kad 2015 m. liepos 3 - 22 dienomis ji surašė tris testamentus: 2015 m. liepos 3 d. testamentą (I testamentas), patvirtintą budinčiojo gydytojo M. R.; 2015 m. liepos 20 d. testamentą rašytą ranka (II testamentas) bei 2015 m. liepos 22 d. testamentą (III testamentas), patvirtintą Vilniaus 45-ojo biuro notarės J. K.. Visų testamentų sudarymas patvirtina atsakovo siekį turėti jo pageidaujamo turinio testamentą. Nurodo, kad surašant ir patvirtinant I testamentą nebuvo laikomasi nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų, nei VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar - VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė; toliau - Ligoninė) 2004 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-349 patvirtintos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos (toliau - Tvarka). I testamentas buvo atspausdintas kompiuteriu jame nurodant visus nekilnojamojo turto unikalius numerius, kurių testatorė negalėjo žinoti. Abejoja, ar pati testatorė kreipėsi dėl testamento sudarymo į minėtos Tvarkos 3.4 punkte nurodytus ligoninės darbuotojus (ligoninės direktorių arba jo pavaduotoją medicinai, arba ligoninės vyriausiąjį budintį gydytoją) bei ar pati testatorė, gavusi minėtų ligoninės pareigūnų sutikimą, sumokėjo į ligonių kasą 7,24 Eur (25 Lt) (Tvarkos 3.6 punktas). Teigia, kad I testamentas surašytas ne pagal testatorės žodžius, o tekstą parengus iš anksto, nedalyvaujant testatorei ir pažeidžiant
testamento tvirtinimo tvarką. Ligoninėje, dalyvaujant jos broliui - trečiajam asmeniui K. G., testatorė ranka surašytą II testamentą rašė faktiškai perrašydama atsakovo diktuojamą paruoštą tekstą. Todėl abejoja tiek II-me, tiek ir III-me testamentuose išreikšta testatorės valia. Be to, II-sis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.314 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad mamos (testatorės) veiksmams galėjo daryti įtaką leidžiamas morfijus (nuo 2015 m. liepos 14 d.), todėl ji tapdavo euforiška. Ieškovei sunku patikėti, kad gulėdama ligoninėje jos mama net tris kartus keitė testamentus. Testatorė III-jo testamento pasirašymo metu, nesuvokė ką daro, mąstė neadekvačiai, buvo stiprioje savo sutuoktinio bei narkotikų įtakoje. Nors mama kalbėjo apie tai, jog po Panevėžyje likusios močiutės – J. E. mirties, ieškovei atiteks pusė močiutės namo, jeigu ieškovė prižiūrės močiutę, tačiau pinigus, skirtus močiutės priežiūrai ir išlaidoms (3 185,82 Eur / 11 000 Lt) mama pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Nurodo, kad mama (testatorė) visą savo bendro gyvenimo su atsakovu laiką, buvo psichologiškai nuo jo priklausoma, jo nuolat „terorizuojama“, galimai todėl 2002 metais, neatlaikiusi spaudimo ir išgėrusi didelę dozę fenazepamo, po to ilgai gydėsi psichologinėje reabilitacijoje. Mirus mamai ir pradėjusi aiškintis dėl testamento, iš notarės sužinojo, kad ieškovė neįtraukta į III-jį testamentą, o jos broliui palikta ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tik jei atsakovas palikimo nepriimtų ar mirtų prieš atsirandant palikimui. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad testatorė N. M. nesudarinėjo testamento pati, jo nekūrė, nerašė, nespausdino kompiuteriu, pati nesikreipė į notarą dėl notarinio veiksmo. Testamentas buvo atsakovo nuvežtas į notarų biurą, ten perspausdintas kompiuteriu, pertraktuojant jau parašytą tekstą ir pakeičiant jo 2 punktą atsakovo naudai, be testatorės žinios, t. y. ją apgaunant. 2015 m. liepos 22 d. testatorė buvo fiziškai neįgali, nepasikelianti ir nepasiverčianti lovoje, nes buvo prijungta prie jos vegetacines funkcijas palaikančių aparatų. Tomis dienomis ji jau nebuvo sveiko proto, geros atminties ir nemąstė logiškai, nes buvo priklausoma nuo sintetinio morfino, todėl atsakovas galimai pasinaudojęs testatorės bejėgiškumu, apsvaigimu ir nesugebėjimu blaiviai mąstyti, apgaule tikindamas, jog tai identiškas testamentas, galimai naudodamas psichologinį spaudimą, privertė ją pasirašyti pakeistą testamentą. Abejoja ar testatorė susipažino su testamentu ir viską gerai išgirdo, nes buvo priekurtė. Pažymėjo, kad notarė pas tokį klientą turėjo vykti du kartus ir bendrauti tik su testatoriumi, kad įsitikintų jo tikra valia. Laiko nelogišku testatorės ketinimą palikti palikimu ar pažadėti svetimą turtą močiutės J. E. namelį, nes močiutė turėjo kitų vaikų ir anūkų. Visi šeimos nariai žinojo apie mamos ketinimą palikti K. G. butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. liepos 22 d. testamentu, pakoreguotu atsakovo naudai, brolis nepaveldi nieko.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. M. prašo ieškinį atmesti, nes jame išdėstytos tikrovės neatitinkančios ir ieškovės sukurtos aplinkybės. Nurodo, kad 2015 m. liepos 22 d. N. M. asmeninio testamento ranka nerašė ir jai tekstas nebuvo diktuojamas. Be to, gydytojas M. R. netvirtino ranka parašyto testamento. Ieškovės prielaidos nepagrįstos. Ieškovė pripažino nedalyvavusi šioje procedūroje, o apie tariamą ranka rašytą testamentą, tariamą diktavimą ir tariamą gydytojo patvirtinimą sužinojo tik iš brolio K. G. žodžių, nors jis savo atsiliepime į pradinį ieškinį, patvirtino niekada nesakęs šių ieškovės ieškinyje nurodytų teiginių. Pažymėjo, kad prieš savo žmoną N. M. niekada nenaudojo jokios prievartos ar spaudimo, todėl tokie ieškovės teiginiai yra šmeižtas. Pažymėjo, kad su žmona (testatorė) visada puikiai sutarė, šeima gyveno santarvėje, jis žmona rūpinosi ir ją mylėjo. 2014 m. rudenį diagnozavus sunkią onkologinę ligą, jų santykiai nepakito. Atsakovas besąlygiškai rūpinosi savo žmona ir stengėsi jai padėti įveikti ligą. Paminėjo, kad N. M. ne kartą skundėsi jam ir draugėms dėl dukters dėmesio trūkumo. Ieškovė, 2015 metų liepos mėnesį ligoninėje sužinojusi gydytojų prognozes apie artėjančią mamos mirtį, paprašė mirus mamai, uždegti nuo jos žvakutę, nes ji (ieškovė) su savo šeima turi vykti prie jūros. 2015 m. liepos 22 d. notarė J. K. atvyko į ligoninę ir patvirtino oficialų 2015 m. liepos 22 d. N. M. testamentą. Pažymi, kad testatorius turtą gali palikti bet kuriam asmeniui ir ši jo valia privalo būti gerbiama neatsižvelgiant į testatoriaus giminaičių asmeninę nuomonę dėl to, kaip testatorius turėtų „teisingai“ sudaryti testamentą. N. M. į ligoninę atsigulė 2015 m. liepos 2 d. Ieškovė tiksliai nenurodė šios datos, ir tai rodo, jog ji nepakankamai domėjosi savo motina ir jos liga. Nurodo, kad sužinojusi nepalankias prognozes, Nijolė kitą dieną (2015 m. liepos 3 d.) budinčio gydytojo paprašė patvirtinti testamentą, budintis gydytojas M. R. tai ir padarė. Pažymėjo, kad šio testamento (2015 m. liepos 3 d.) sudarymo metu N. M. nebuvo paskirtas ir leidžiamas morfijus. Ji buvo veiksni. Ieškovė nepagrindė kodėl jos mamos valia - palikti visą turtą savo vyrui (atsakovui), galėjo būti ydingai susiformavusi. N. M., po konsultacijos telefonu (2015 m. liepos 19 d.) su savo advokatu G. Š. apie testamentų rūšis ir jų įforminimo formalumus bei tolimesnes paveldėjimo pagal testamentą procedūras, savo ranka papildomai 2015 m. liepos 20 d. (o ne 2015 m. liepos 22 d.) surašė asmeninį testamentą, kuriame išdėstė savo valią, tokią kaip ir 2015 m. liepos 22 d. testamente. Testatorės valia nepasikeitė nuo I-ojo testamento (2015 m. liepos 3 d.). Iš advokato sužinojusi, kad neužtenka vien budinčiojo gydytojo patvirtinimo, nes toks testamentas turi būti perduotas saugoti notarui, o to nepadarius, jis laikomas neatitinkančiu visų oficialiam testamentui keliamų reikalavimų ir negalima bus atlikti paveldėjimo procedūrų bei išsiaiškinusi mažiausiai formalumų reikalaujamą būdą - pasikviesti notarą, kad jis patvirtintų testamentą notariškai ir, kad iš kelių testamentų galios vėliausiai sudarytas (patvirtintas), būtent testatorės prašymu, 2015 m. liepos 22 d. į ligoninę atvyko Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K.. Notarė, pabendravusi su ligonę gydančiu gydytoju, paskui su pačia testatore N. M., įsitikino jos veiksnumu ir patvirtino oficialų testamentą (kurį ieškovė ginčija). Testatorė dar prieš I-ojo testamento sudarymą buvo apgalvojusi ir apsisprendusi visą turtą palikti savo sutuoktiniui (atsakovui). Prisiminė, kad notarei paaiškinus, jog pasitaiko atveju kai ligoninėje sudarytus testamentus bando ginčyti nepatenkinti giminaičiai, N. M. atsakė, jog nebent tik jos dukra galėtų taip negražiai pasielgti. Todėl ligoninėje dirbanti ilgametė N. M. draugė S. R. sutiko pasirašyti kaip liudytoja, patvirtindama N. M. valią. Notarė taip pat jai leido pasirašyti kaip liudytojai. Visų trijų testamentų turinys ir juose išreikšta palikėjos valia visiškai sutampa, kas įrodo nuoseklią bei labai tvirtą ir aiškiai susiformavusią testatorės valią palikti visą turtą sutuoktiniui, siekiant maksimaliai supaprastinti formalumus dėl testamento įgyvendinimo. N. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, jokia psichikos liga nesirgo, savo veiksmus kontroliavo bei puikiai viską suprato. Gyvenime dirbusi atsakingą darbą – buvo lopšelio darželio „Bitutė“ direktore, buvo valinga, tvirta, turinti savarankišką nuomonę ir ryžtingai ginanti savo teises ir įsitikinimus. Patvirtino, kad skausmui malšinti ligonei buvo skiriamas morfinas, tačiau žmogaus psichikai nedarančiomis įtakos dozėmis, kad nesukeltų narkotinės priklausomybės. Nors testatorės paliktas turtas buvo įgytas santuokoje su atsakovu, tačiau į turtą buvo investuotos nemažos atsakovo lėšos. Už 2002 metais parduotą butą, testatorė jai priklausiusių pusę gautų lėšų, padalino ir padovanojo savo vaikams E. G. (ieškovei) ir K. G.. Už atsakovo su sutuoktine paimtą kreditą, 2007 m. vasario 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2007-2013 metais išmokėtomis lėšomis bei už 2008 m. birželio 13 d. parduotą jo iki santuokos įgytą sodo namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), buvo padengtas namo įsigijimo, įrengimo išlaidos ir minėtas kreditas. N. M. rūpinosi dukterimi, padėjo jai įsidarbinti, be to ji buvo įsitikinusi, kad jos motina J. E. (ieškovės močiutė), savo namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), paliks anūkei (ieškovei). Todėl sutuoktinė jautėsi tinkamai pasirūpinusi savo dukra. Bet ieškovė nesirūpino ir močiute. N. M. sutarė su atsakovu, kad už į jo sąskaitą pervestus pinigus (2015 m. liepos 21 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 6 d.) bus pasirūpinta J. E. priežiūra. Gauti pinigai buvo perduoti testatorės mamai ir jos globotojai O. S.. Ieškovė neprisidėjo nei prie savo mamos gydymo, nei prie jos laidojimo. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie 2002 metais N. M. sveikatą yra sąmoningai iškraipyti faktai ir jais apšmeižta mirusi ieškovės mama. Kadangi ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, ieškinys turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad taikliausiai ieškinio pareiškimo aplinkybes atspindi trečiojo asmens K. G. nuomonė apie tai išsakyta el. paštu atsakovui, kuriame prisipažino, jog bylinėjantis teks meluoti. Ieškovė asmeniškai nei matė, nei dalyvavo testamento pasirašyme, todėl jos teiginiai nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų apie N. M. neveiksnumą, o ekspertizės aktas nepalieka abejonių, kad testamentą sudarė veiksnus asmuo. Pažymėjo, kad ieškovės teiginius apie testatorės menamą neveiksnumą paneigė ir liudytojai, betarpiškai bendravę su testatore ligoninėje - M. R., S. R., V. G., R. J.. Testatorė buvo blaivaus proto ir pati notarei pasakė, jog vienintelė dukra – E. (ieškovė) gali ginčyti testamentą, todėl testatorės prašymu S. R. paliudijo testamente. Savo dukters veiksmų nuspėjimas parodo testatorės blaivų protą ir ieškovės nepakankamą dėmesį mamai. Liudytojas, testatorę gydęs gydytojas ir jos draugas M. R., patvirtino, jog morfinas buvo leidžiamas kaip simptominis vaistas skausmui mažinti, dozėmis nesukeliančiomis neveiksnumo. N. M. tapdavo labiau atsipalaidavusi, lengviau bendraujanti. Testatorės veiksnumu įsitikino ir notarė J. K., tą patvirtino ir testatorės bendradarbės bei vyriausioji medicinos sesuo O. K.. Advokatas G. Š. paliudijo, kad paveldėjimo klausimais kalbėjosi telefonu su N. M. (savo kliente), kuri išsakė aiškiai suformuotą valią sudaryti testamentą ir pasitvirtinti jį notarine tvarka, kad turtą kuo paprasčiau paveldėtų jos sutuoktinis, su kuriuo advokatas susipažino tik prasidėjus šiam procesui. Testatorė tvirtino ir žinojo, kad jos motina J. E. namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), paliks ieškovei, kuriai tereikės aplankyti močiutę, nors faktine priežiūra ir finansavimu pasirūpino pati N. M., tuo tikslu savo vyrui (bet ne dukrai) palikusi atitinkamą pinigų sumą. Pažymėjo, kad N. M. atvirai tvirtino, jog nepretenduoja į santuokoje įsigytą namą su sklypu (duomenys neskelbtini), nes realiai šis turtas, į kurį atsakovas investavo savo asmenines ir verslo lėšas, sutuoktinių susitarimu, turi atitekti atsakovo vaikams iš pirmos santuokos. Tai buvo žinoma ir ieškovei, ir jos broliui K. G.. Ieškovės nepagrįstus teiginius apie testatorės bevališkumą paneigia faktai, kad N. M. savo laiku, jau turėdama du nepilnamečius vaikus, nepabūgo išsikirti su jai netinkančiu vyru ir persikraustė gyventi į Vilnių, kur per keletą metų nuo darželio auklėtojos tapo darželio direktore.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė J. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškinio dalį, kuria šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos notarės teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad kelias dienas iki testamento sudarymo į ją telefonu kreipėsi testatorės ir jos šeimos drauge prisistačiusi S. R. dėl jos sergančios ir gydymo įstaigoje besigydančios draugės pageidavimo sudaryti testamentą. S. R. pakartotinai kreipusis dėl pagalbos testatorei, po minėto telefoninio pokalbio atvyko testatorės sutuoktinis iš kurio sužinojo apie testatorės valią ir ligą, kodėl ji pati negali atvykti pas notarą. Siekiant užtikrinti notarinio veiksmo prieinamumą, buvo parengtas prašomo testamento projektas ir nuvykta pas testatorę į gydymo įstaigą. Ginčijamo testamento sudarymo momentu palatoje be notarės buvo testatorė N. M., testatorės sutuoktinis (atsakovas) ir testatorės draugė S. R.. Notarei įsitikinus testatorės gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo momentu, balsu buvo perskaitytas testamento turinys, kurį testatorė taip pat perskaitė asmeniškai ir patvirtino, jog testamento turinys suprantamas, aiškus ir visiškai atitinkantis jos tikrąją valią, testamentas buvo pasirašytas. Kartu su testatore, kaip testamento liudytoja, pasirašius ir jos draugei S. R., testamentas buvo patvirtintas. Pažymi, kad ginčo testamento sudarymo metu testatorės N. M. valia, asmeniškai išreikšta notarei, buvo aiški, testatorė puikiai suvokė savo veiksmus, jų reikšmę ir prasmę, todėl nekilo nė menkiausių abejonių dėl testatorės tikrosios valios.
4. Trečiasis asmuo K. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis apie jo mamos N. M. nesuvokimą ir nekontroliavimą savo veiksmų bei neadekvatų mąstymą. Nors mama jautė fizinį skausmą, bet buvo blaivaus proto ir visą laiką gerai sutarė su atsakovu. Pažymėjo, kad už parduotą butą ((duomenys neskelbtini)) pusę gautos sumos mama padalino ieškovei ir jam. Jis iš mamos žino, kad ji neturėjo pretenzijų į namą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti už atsakovo parduoto sodo lėšas ir paimtą paskolą. Mirus mamai, ieškovė iniciavo skundo dėl testamento užginčijimo padavimą. Jam būnant ligoninėje (2015 m. liepos 20 d.), jo mama N. M. rašė testamentą. Nenorėdamas jai trukdyti, jis išėjo iš palatos. Mano, kad mama, neturėjusi teisinio išsilavinimo, sunki ligonė, negalėjo surašyti tai, kas nurodyta 2015 m. liepos 22 d. testamente ir, teigia nesuprantantis, kodėl mama staiga persigalvojo dalį savo turto palikti jam tik su įvairiom sąlygom, o seseriai (ieškovei) nepalikti nieko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė mamą ligoninėje rašant 2015 m. liepos 20 d. testamentą. Patvirtino, kad sergančia mama nuolat rūpinosi tik atsakovas ir, kad pyko ant sesers (ieškovės), sužinojęs apie paduotą ieškinį. Paaiškino, kad atsiliepimai skiriasi, nes iš pradžių nelabai į viską gilinosi, o laišką (pateiktą 2016 m. rugsėjo 27 d. posėdyje) rašė pats, niekieno neverčiamas. Skirtingas testamentų datas pamatė gavęs procesinius dokumentus. Patvirtino palaikantis sesers (ieškovės) poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui J. M. iš ieškovės E. G. 3 070,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. G. 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina N. M. (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), kuri prieš mirtį (nuo (duomenys neskelbtini)) gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (1t. b. l. 10). Centrinės hipotekos įstaigos duomenų bazėje užregistruotas 2017 m. liepos 22 d. N. M. sudarytas ir notaro patvirtintas oficialusis testamentas (1t. b. l. 102). Testatorė buvo sudariusi tris testamentus: 2015 m. liepos 3 d. testamentą (I testamentas), kuriuo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, taip pat turtines bei asmenines neturtines teises paliko sutuoktiniui J. M. (atsakovui), o pastarajam mirus, butą paliko antriniam įpėdiniui - sūnui K. G. (trečiasis asmuo), testatorės pasirašytas testamentas patvirtintas budinčiojo gydytojo M. R. ir testamento vykdytojo J. M. (1t. b. l. 37); ranka rašytą 2015 m. liepos 20 d. testamentą (II testamentas), kurio turinys analogiškas I-ajam ir šis testamentas pasirašytas testatorės ir testamento vykdytojo J. M. (1t. b. l. 62); 2015 m. liepos 22 d. testamentą (III testamentas), kuriuo analogiškai I-am bei II-am testamentams, aukščiau minėtas turtas paliekamas sutuoktiniui J. M. (atsakovui). Pastarasis testamentas yra pasirašytas testatorės N. M. ir patvirtintas liudytojos S. R. bei Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K. parašais. Gydymo metu (nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d.) N. M. buvo skirtas morfinas (1t. b. l. 7). 2002 m. rugsėjo 3 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi sutuoktiniai N. M. ir J. M. pardavė 67,64 kv. m ploto trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (1t. b. l. 69-72), 2002 m. rugsėjo 9 d. užsakė patalpos vidaus įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (1t. b. l. 73-75), sutuoktiniai, nekilnojamojo turto įsigijimui iš AB banko „Hansabankas“ (dabar AB Svedbank) 2017 m. vasario 14 d. gavo 17 377,20 Eur (60 000 Lt) kreditą (sutartis Nr.07-014551-FA) (1t. b. l. 79-81), 2007 m. vasario 15 d. sutuoktiniai įsigijo 0,1170 ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti 211,43 kv. m ploto gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (1t. b. l. 76-78), 2007-2013 metais atsakovas gavo 337 318,10 Eur (1 164 692 Lt) dydžio dividendus (1t. b. l. 82), 2008 m. birželio 13 d. sutuoktiniams pardavus 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), N. M. skyrė lėšų savo mamos E. priežiūrai (1t. b. l. 90), kurių dalį po testatorės mirties (2015 m. gruodžio 16 d.) globėjai perdavė atsakovas J. M. (1t. b. l. 83-89, 123), N. M. laidojimo išlaidas apmokėjo atsakovas (1t. b. l. 65-68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi byloje paskirta N. M. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu nenustatyta objektyvių duomenų, kad N. M. 2015 m. liepos 22 d. sudarydama testamentą būtų sirgusi lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kodėl nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2017 m. vasario 23 - spalio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 78TPK-36/2017) (2t. b. l. 25-30).
7. Byloje nėra duomenų, kad testatorė ginčijamų testamentų sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia. Atlikus ekspertizę ir teismo posėdyje apklausus ekspertę, buvo vienareikšmiškai atsakyta, kad visų trijų sandorių sudarymo metu, testatorė nesirgo psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad testatorė elgėsi neadekvačiai, jos tikroji valia buvo kita, testatorei darė įtaką atsakovas bei skausmui sumažinti leidžiamas morfijus, todėl testatorė neva tapdavo euforiška, teismo nuomone, byloje nepagrįstos objektyviais įrodymais. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad testatorės neveiksnumą tariamai įrodo tai, jog testamentu ji nepaliko nieko ieškovei kaip savo dukrai, o sūnui butą paliko tik esant tam tikroms sąlygoms. Ieškovės teiginius dėl testatorės neadekvatumo, pasireiškiančio tuo, kad testamentas buvo keičiamas tris kartus, teismas laikė nelogiškais samprotavimais, kadangi iš esmės visų trijų testamentų turinys yra vienodas, juos sudariusio asmens valia aiškiai išreikšta, suprantama ir nekelianti abejonių. Teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo pateiktais argumentais, jog aplinkybės, kad testatorė nėra sirgusi jokia psichikos liga ir iki mirties buvo stipri, sąmoninga, savarankiška, turinti savo nuomonę ir poziciją, realiai suvokianti situaciją, iš esmės patvirtina tai, jog testatorė puikiai suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Be to, teisme liudytojais apklaustų M. R., S. R., O. K., R. J. bei V. G. paaiškinimai, teismo vertinimu, taip pat iš esmės paneigė ieškovės ir patvirtino atsakovo argumentus, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra tik prielaidos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojos O. K., slaugiusios testatorę, paaiškinimais, kuri pabrėžė, jog iki mirties testatorė buvo tvirtos valios ir blaivaus proto, puikiai vertinanti situaciją ir žinanti kas jos laukia, o morfijus jai buvo leidžiamas tik atsipalaidavimui nuo skausmo. Be to, ši liudytoja, kategoriškai atmetė ieškovės samprotavimus apie galimus ligonės kliedesius ir pažymėjo akivaizdžiai puikius ligonės santykius su savo vyru (atsakovu). Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, o byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo atskleista šios civilinės bylos esmė. Pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pakankamai pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.2. Apeliantės nuomone, notarės J. K. paaiškinimai dėl ginčijamo testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, sukelia eilę logiškų ir teisiškai pagrįstų klausimų, t. y. jeigu N. M. puikiai suvokė savo veiksmus, jų prasmę ir reikšmę, tai kodėl į notarę dėl testamento sudarymo kreipėsi ne pati testatorė, o jos šeimos drauge prisistačiusi S. R.? Be to, jei N. M. telefonu konsultavosi su advokatu dėl testamento sudarymo, tai kodėl ji pati nepaskambino notarei? Kodėl pati notarė nenuvyko pas N. M. į ligoninę, siekiant užtikrinti notarinio veiksmo prieinamumą? Apeliantė nurodo, kad notarė nenuvykdama į ligoninę ir asmeniškai nepabendravusi su testatore, pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnį. Apeliantės nuomone, kreiptis į notarę ir prašyti atvykti į gydymo įstaigą turėjo ne N. M. šeimos drauge prisistačiusi S. R., o pati būsima testatorė. Gavusi tokio turinio prašymą ne iš pačios būsimos testatorės, o iš prisistačiusios jos šeimos drauge S. R., notarė privalėjo tokį prašymą kategoriškai atmesti. Kadangi notarė neatliko Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų (30 straipsnis), tuo pasinaudojo atsakovas, kuris nuvykęs pas notarę teigė, jog būtent tokia yra jo sutuoktinės N. M. valia, o iš tiesų tai buvo atsakovo sukurto plano, pasisavinti visą N. M. turtą, įgyvendinimas.
8.3. Apeliantė nurodo, kad nebuvo įvykdyta Notariato įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reikalavimus. CK 5.15 straipsnis imperatyviai nurodo, kad testamentą testatorius gali sudaryti tik pats. Šiuo atveju pati testatorė nesikreipė į notarę dėl testamento sudarymo ir neišreiškė savo valios dėl testamento turinio, todėl nurodytas imperatyvas akivaizdžiai buvo pažeistas. Taip pat buvo pažeisti ir kiti Notariato įstatymo straipsniai, t. y. 47 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis, nes ginčijamo testamento sudarymo metu dalyvavo atsakovas ir liudytoja, tačiau ginčijamame testamente nėra nurodyta ar testatorė pageidavo, kad minėti asmenys dalyvautų surašant ir tvirtinant testamentą.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nesutampa su notarės pateiktais duomenimis. Apeliantės nuomone, notarė iki testamento pasirašymo dienos testatorės nepažinojo, su ja nebendravo nei telefonu, nei tiesiogiai, vykstant pas testatorę 2015 m. liepos 22 d. nežinojo tikrosios testatorės valios, o tik vykdė jos sutuoktinio atsakovo norą, prašymą, kad testamentas būtų pasirašytas ir būtų tokio turinio, kokio siekė atsakovas.
Šalies argumentai
8.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti, nes atsižvelgiant į tai, jog liudytojai buvo artimuose (draugiškuose) ir profesiniuose santykiuose su testatore, o tai reiškia ir su atsakovu, neabejojama, kad teikdami paaiškinimus teismui jie stengėsi būti lojaliais atsakovui. Liudytoja slaugytoja O. K. dirba kartu su gydytoju M. R.. Norėdama išvengti konfliktų darbe, išlaikyti taikius santykius su minėtu gydytoju, ji privalėjo paklusti ir paliudyti būtent jo bičiulio atsakovo J. M. naudai. Liudytoja R. J. yra artima atsakovo draugė, kuri teismui pateikė melagingą versiją, kad matė, jog testatorė vaikščiojo po palatą, gali pati atsikelti, nueiti į tualetą, nors, pasak apeliantės, ji tuo metu buvo prijungta prie vegetacines funkcijas palaikančių aparatų. Dėl šių priežasčių, teismas turėjo pareigą itin objektyviai vertinti minėtų liudytojų parodymus, o ne tiesiog formaliai spręsti, kad jų parodymais neturi pagrindo abejoti. Nesutinka su liudytojų parodymais, jog iki mirties N. M. buvo tvirtos valios, blaivaus proto, puikiai vertino situaciją, buvo sąmoninga, ir nors kentė stiprius skausmus, jos mąstymas buvo blaivus ir adekvatus, morfijus buvo leidžiamas tik atsipalaidavimui.
8.6. Apeliantė abejoja ar testatorė buvo supažindinta su pirmajame lape, kuriame išdėstytas esminis testamento turinys, esančia testamento dalimi, jei jis buvo perskaitytas jai balsu, nėra įrodymų, kad ji viską išgirdo, nes testatorė turėjo abiejų ausų klausos defektą ir blogai girdėjo.
8.7. Pomirtinė psichiatrinė ekspertizė atlikta labai paviršutiniškai, atsainiai, praleidžiant ir nutylint esminius faktus. Ekspertė neįsigilino į testatorės ligų simptomatiką, kuri sąlygojo psichikos būklę, nesirėmė objektyviais duomenimis – dokumentais, kuriuose užfiksuota narkotinių preparatų doloblok ir morfino injekcijos. Ekspertizėje nutylėta ir apie tai, kad testatorei buvo paskirtas Fentanilio transderminis pleistras, kurį jį vartojo nuo 2015 m. pavasario. Visiškai nekreiptas dėmesys į testatorės fizinę ir somatinę būklę, kuri turėjo įtakos ne tik jos emocinei, bet ir psichinei būklei. Liko neįvertintos testatorės suicidinės mintys ir 2012 m. pradžioje jos ketinimas nusižudyti. Visa tai apibūdina testatorės sunkią psichikos būklę.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo K. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo pernelyg subjektyvus ir šališkas. Nurodo, kad testatorė ginčijamą testamentą surašė ne savo noru, o verčiama ir įtakojama savo sutuoktinio, būdama sunkios ir beviltiškos sveikatos būklės, negalėdama jam pasipriešinti. Testatorė būdama sunkios sveikatos būklės, buvo priklausoma nuo med. personalo, bei finansiškai, socialiai, psichologiškai ir fiziškai priklausoma nuo sutuoktinio, kuris pasinaudojęs esama padėtimi, išreikalavo iš jos ginčijamą testamentą. Teigia, kad po motinos mirties, būdamas palūžęs ir sugniuždytas, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, neteko darbo, tai matydamas atsakovas ėmė manipuliuoti juo, kiršinti su seserimi, padėjo parašyti atsiliepimą, už tai sumokėjęs 100 Eur, išgavo pažadą, kad teisme jis palaikys atsakovo pusę. Pirmosios instancijos teismas akcentuoja tik atsakovo liudytojų parodymus, tačiau liudytojai yra socialiniais ar draugystės ryšiais susiję su atsakovu, todėl yra lojalūs atsakovui, o teismui meluoja. Teismas visiškai neįvertino trečiojo asmens ir ieškovės paaiškinimų. Nurodo, kad žinojo testatorės valią iki pat testamento skaitymo, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo atitekti jam ir ieškovei per pusę, o visas kitas turtas – atsakovui ir jo vaikams. Tačiau ginčijamame testamente nurodyta kitaip, mano, kad testamentas neatitinka motinos valios.
10. Trečiasis asmuo notarė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą ta apimtimi, kuria šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos notarės, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms arba pareigoms, atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Patvirtina, kad nebūtų tvirtinusi testamento, jei nors kiek būtų suabejojusi testatorės veiksnumu arba būtų įžvelgusi kitų asmenų įtaką jos sprendimui. Pažymi, kad neįžvelgė jokių išorinių neigiamų aplinkybių ar veiksnių, galėjusių padaryti neigiamą įtaką tikrosios testatorės valios susiformavimui ir jos išreiškimui testamente. Testatorės valia turi būti gerbtina, todėl nėra teisiškai svarbu, kas ir kiek kartų iš testatorės aplinkos kreipėsi į notarę dėl testamento paruošimo ir vykimo pas testatorę į ligoninę. Tai techninės aplinkybės, kurias notarė vertina kaip CK ir kitų teisės aktų leidžiamą elgesį, o būtent artimųjų pagalba siekiant įgyvendinti testatorės prašymą dėl testamento sudarymo bei palengvinti jo įgyvendinimo procesą. Svarbiausia tai, kad notarė asmeniškai bendravo su testatore bei išsiaiškino jos valią ir atliko savo, kaip notarės, pareigą. Notarė kategoriškai nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais imperatyvių normų pažeidimais, t. y. dėl Notariato įstatymo 28 straipsnio, 30 straipsnio, CK 5.15 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Notariato įstatymo 47 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis nesuponuoja notarui būtinai šias aplinkybes įvardinti bei aptarti testamente. Taip pat jokie teisės aktai nenumato pareigos notarinį veiksmą atliekančiam asmeniui pasirašyti ant kiekvieno tvirtinamo dokumento lapo. Testamento sudarymo ir notarinio patvirtinimo momentu notarei nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, nes testatorė buvo socialiai orientuota, elgėsi sąmoningai bei aiškiai išreiškė savo valią testamente nurodytą turtą palikti testamente nurodytam įpėdiniui – atsakovui. Notarės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo privalomas. Apeliantės minimi parodymų nesutapimai tarp notarės ir atsakovo yra absoliučiai nesuprantami ir vertintini kaip nereikšmingos detalės, kurios tiesiog vieno ar kito buvo įvardintos kiek kitais žodžiais, kurie neturi jokios įtakos testatorės patvirtintos valios aiškinimuisi.
11. Atsakovas J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra svarbu kas paskambino notarei su prašymu atvykti į ligoninę, svarbu kieno iniciatyva ir pavedimu notarės buvo paprašyta atvykti į ligoninę. Testatorė nebūtinai turi pati asmeniškai skambinti notarei ir jos prašyti atvykti į ligoninę, ji gali ir turi teisę paprašyti, kad jos prašymu tai atliktų kas nors kitas. Tai, kad ieškovė neskaito notarės viso atsiliepimo ir cituoja tik iš konteksto ištrauktas ir ieškovės pasirinktas atsiliepimo vietas, nesukuria jokių ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų neaiškių klausimų, nes teismas pagrįstai vadovavosi visu notarės atsiliepimu. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pažeistas Notariato įstatymo 30 straipsnis, nes šis argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai šį argumentą paneigia byloje esantys įrodymai: notarės parodymai, liudytojai M. R., S. R., atsakovas. Byloje esantys įrodymai ir jų visuma įrodo faktą, kad testatorė norėjo tvirtinti testamentą ir palikti visą turtą vyrui; prašė draugės S. R. dėl testamento tvirtinimo susitarti su notare; notarė tinkamai atliko notarinė veiksmą patvirtindama testamentą ir prieš tai įsitikinusi, kad testatorė to pageidauja, nori ir supranta savo veiksmus ir kam ji nori ir ketina palikti visą savo turtą; ieškovė, kuri nedalyvavo ir pati asmeniškai nežino ir nematė jokių testamento tvirtinimo aplinkybių, sukūrė išgalvotą versiją apie tariamą testatorės nesuvokimą savo veiksmų ar tariamą vertinimą sudaryti testamentą, kurią įrodinėja išimtinai tik savo subjektyviais paaiškinimais jų nepagrįsdama jokiu kitu objektyviu įrodymu. Ieškovės (kuri nedalyvavo testamento tvirtinime) teiginiai, kad tariamai buvo pažeisti Notariato įstatymo 47 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis pirmą kartą išsakyti tik apeliaciniame skunde, kas yra neleistina ir draudžiama, nes taip yra išeinama už ieškinio ribų (apie šias aplinkybes nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei viso proceso metu nebuvo jokios kalbos) ir vien dėl šios priežasties yra neleistini ir negali būti pagrindu apeliacinį skundą tenkinti. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog liudytojai buvo lojalūs atsakovui, todėl tariamai melavo, nes liudytojai pirmiausia buvo testatorės draugai ir ginė būtent testatorės interesus. Apeliacinio skundo teiginiai, kad N. M. buvo beveik kurčia yra visiškai nepagrįsti, nes ji neturėjo problemų su sveikata. Jokių objektyvių įrodymų apie N. M. menamą neveiksnumą ar tariamą vertimą sudaryti testamentą nebuvo pateikta nei su ieškiniu, nei juo labiau nei vienas įrodymas neatsirado byloje po ieškinio pateikimo, nei juos atskleidė ieškovė savo apeliaciniame skunde. Ekspertizė paneigė vienintelį ieškinio pagrindą, kad testamentas sudarytas neveiksnumo būsenoje. Ekspertizės aktui nepatvirtinus, jog asmuo galėjo būti neveiksnus, ieškinys šiuo pagrindu vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu savo motinos N. M. 2015 m. liepos 22 d. sudarytą testamentą, įregistruotą Vilniaus miesto 45-ame notarų biure, kuriuo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, taip pat turtines bei asmenines neturtines teises ji paliko sutuoktiniui J. M. (atsakovui).
14. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 38 punktas). Testamentu išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji (sandoriams) (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji (paveldėjimui) (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) teisės normose nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju jos motina sirgo, jai buvo leidžiamos narkotinės medžiagos, ji testamentą sudarė galimai nesuprasdama savo veiksmų reikšmės, įtakojama sutuoktinio ir veikiama narkotinių medžiagų, todėl negalėjo savarankiškai išreikšti valios sudaryti testamentą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, su apeliantės teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad jie grindžiami prielaidomis bei spėjimais.
15. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
16. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai.
17. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
18. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu buvo įvertintos velionės ligos istorijos, sudarytos Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Šeškinės poliklinikoje, faktai, jog testatorė eilę metų gydyta ambulatoriškai ir stacionariai dėl įvairių somatinių ligų, jai buvo skirti medikamentai šių ligų gydymui, ir padaryta išvada, jog nėra objektyvių duomenų, kad N. M. sudarydama testamentą būtų sirgusi lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu ekspertė A. S., atlikusi ekspertizę, patvirtino ekspertizės metu padarytas išvadas. Iš ekspertės paaiškinimų ir ekspertizės akto išvadų matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad testatorei skirti medikamentai būtų galėję sąlygoti jos gebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, objektyviai išreikšti savo valią testamento sudarymo metu. Jokių duomenų apie šalutinį nepageidaujamą vaistų poveikį medicininėje dokumentacijoje nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti, kad ekspertizę atlikusi ekspertė A. S. kompetentingai ištyrė ir įvertino mirusiosios ligos eigą, taikytą gydymą, ekspertizės išvados yra logiškos, pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Aplinkybė, kad ekspertės išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertės išvadomis. Apeliantė, teigdama, jog ekspertizė atlikta labai paviršutiniškai, atsainiai, praleidžiant ir nutylint esminius faktus, savo teiginius grindžia internete pateikta informacija apie vaistus. Pažymėtina, jog nėra neigiama, kad skausmą malšinantys vaistai, ypatingai stiprūs (morfinas ir pan.), kurie priskiriami narkotinėms medžiagoms, taip pat nepagydomos ligos diagnozė ir bendra fizinė savijauta, skausmas gali turėti ir turi įtakos žmogaus psichikos sveikatai ir jos būklei, tačiau šioje byloje esanti medžiaga bei įrodymai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus bendro pobūdžio teiginius ir spėjimus.
19. Apeliantė nurodo, kad liudytojų parodymai yra melagingi, jie lojalūs atsakovui. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: ekspertų išvadas, rašytinius įrodymus, medicininius dokumentus, liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su testatore ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. jos draugų, testamentą tvirtinusios notarės, parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei nėra prieštaringi.
20. Iš testamentą patvirtinusios notarės parodymų akivaizdu, kad testatorė aiškiai suvokė savo veiksmus, jie atitiko jos valią, ji aiškinosi galimas teisines pasekmes, norėjo, kad turtą paveldėtų jos sutuoktinis. Testatorė pasirašė testamentą apgalvojusi savo veiksmus ir išsiaiškinusi jų pasekmes. Aplinkybė, kad notarė į ligoninę atvyko su paruoštu testamento tekstu, nereiškia, kad testatorė negalėjo keisti savo valios ar atsisakyti pasirašyti notarės parengtą testamentą. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, jog testamentas sudarytas laisva mirusiosios valia ir niekam neverčiant. Pagrindo netikėti notarės, vykdžiusios savo pareigas, parodymais nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, testatorės būklė nesudaro pagrindo išvadai, jog testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų ar jos valia buvo kaip nors paveikta. Be to net trijuose, vienas po kito surašytuose, savo testamentuose velionė savo turtą paliko tam pačiam paveldėtojui, todėl spręstina, kad jos valia buvo tikra, nuosekli bei aiškiai suformuota.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė N. M. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamame testamente buvo išreikšta tikroji testatorės valia, todėl sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėta 1 115 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apeliantės (ieškovės) atsakovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.