Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-04-15 baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, laikotarpiu nuo 2018-08-24, 10.00 val. iki 2018-10-24, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Z. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. Ž. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-06-27, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo metalinę nagų dildę, taip atėmė galimybę priešintis ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų. Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Šio byloje pagal BK 180 straipsnio 2 dalį Z. K. buvo kaltinama tuo, kad 2018-06-27, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su S. Ž., stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, kuomet S. Ž., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo peilį, taip atėmė galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

-Skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bendrininkavimo aplinkybės pašalinimo iš S. Ž. kaltinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti, kad S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. K..

Šiais savo veiksmais Z. K., veikdama bendrai su S. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Šiais savo veiksmais S. Ž., veikdamas bendrai su Z. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalį.

3.10. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo bendrininku - vykdytoju - yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius požymius. Taigi, nors saugojimas yra įvardijamas kaip padėjėją apibūdinantis požymis, tačiau, nagrinėjamu atveju, Z. K., kaip ne kartą buvo minėta, ne tik stebėjo aplinką, tačiau kartu su bendrininku sekė ir stebėjo nusižiūrėtą nusikaltimo auką, buvo įvykio vietoje, užtikrino bendrininko saugumą nuo netikėtumų. Visa tai rodo, kad ji atliko ne tik saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai. Šį jos vaidmenį būtent apibūdino liudytoja, kuri visa tai matė iš savo balkono, kurios parodymais teismas nepagrįstai nesirėmė. Atstumas nuo Z. K. iki nusikaltimo padarymo vietos nebuvo didelis, priešingai, prokurorės manymu, buvo pasirinkta strategiškai patogi vieta - pro ją praeina žmonės, einantys iš parduotuvės, taigi galima sušukti ir taip užtikrinti, kad bendrininkas spėtų pasišalinti. Tokie jos veiksmai sudarė realias galimybes veikti kitam bendrininkui – S. Ž..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, apylinkės teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priešingai, nei skunde nurodo prokurorė, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, padarė pagrįstą išvadą, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Z. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

6. Prokurorė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti pagal pakeistą kaltinimą, nurodant, kad Z. K. ir S. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant daiktą, pritaikytą žmogui sužaloti, apiplėšė žmogų, t. y. Z. K. ir S. Ž. 2018-06-27, laikotarpiu nuo 13:25 iki 14:00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš anksto susitarę ir turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, apiplėšė nukentėjusįjį A. K., panaudodami daiktą, specialiai pritaikytą sužaloti žmogų, t. y. jie prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, pastebėję nukentėjusįjį A. K. prie bankomato, stebėjo jį parduotuvėje, vėliau laukė jo išeinančio iš parduotuvės, sekė jį, einantį link (duomenys neskelbtini). Z. K. ir S. Ž., eidami paskui nukentėjusįjį, sustojo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, kur Z. K. iš savo rankinės S. Ž. padavė metalinę nagų dildę. S. Ž., paėmęs metalinę nagų dildę, nuėjo link (duomenys neskelbtini), link nukentėjusiojo, o Z. K. liko laukti ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, kuomet S. Ž., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, A. K. sakydamas „atiduok pinigus kitaip papjausiu“, prispaudė jam prie kaklo metalinę nagų dildę, taip atėmė galimybę priešintis, ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė jam priklausančius 850 Eur grynųjų pinigų.

8. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988-12-06 sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

9. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Z. K. pareikštas kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, kurios nėra pakankamos apkaltinamajam nuosprendžiui pastarosios atžvilgiu priimti.

10. Iš tiesų, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, išteisintosios Z. K. ir nuteistojo S. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir keitėsi priklausomai nuo proceso eigos. Apylinkės teismas, išsamiai išanalizavęs Z. K. ir S. Ž. parodymus, konstatavo, kad išteisintoji parodymus apie įvykio eigą derino prie S. Ž. pasirinktos gynybinės pozicijos. Tuo tarpu S. Ž. 2019-04-11 teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę ir paaiškino, kad jis nukentėjusįjį A. K. apiplėšė panaudojęs iš Z. K. rankinės paimtą dildę. Jis iš nugaros priėjo prie daugiabučio namo sėdinčio nukentėjusiojo ir dilde pagrasinęs kaip peiliu, pareikalavo, kad A. K. atiduotų pinigus, juos paėmė, pastarąjį nustūmė ir pabėgo. S. Ž. teigimu, Z. K. laiptinės, prie kurios jis įvykdė plėšimą, matyti negalėjo, nes iki jos reikėjo paeiti keliuku, pro pastatus (b. l. 82). Nuteistajam kaltę pripažinus, iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir išteisintoji Z. K., nurodydama, kad S. Ž. paėmus nagų dildę ir nuėjus į tualetą, ji jo laukė vaizdo įraše užfiksuotoje vietoje, niekur nėjo. Iš tos vietos, kurioje ji buvo, kur nuėjo S. Ž., ji nematė (t. 3, b. l. 83). Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jį apiplėšė iš nugaros pribėgęs vyras. Kai jis, prie kaklo prirėmęs aštrų daiktą, paėmė pinigus ir pabėgo, nukentėjusysis pradėjo šaukti. Moters A. K. nematė (t. 3, b. l. 56). Taigi nukentėjusysis patvirtino, kad nusikaltimą jo atžvilgiu įvykdė vienas asmuo. 2018-07-02 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2018-06-27 dienos įrašas, matyti, jog filmuojama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimai į daugiabučio namo laiptines. Vaizdo įraše nuo 00:00:29 įrašo sekundės matyti vyras, apsirengęs mėlynais maršiniais, kuris iš pradžių, dairydamasis į visas puses, eina šaligatviu link trečiosios laiptinės. Ties įėjimu į ketvirtąją namo laiptinę, jis pakreipia galvą link asmens, sėdinčio ant suoliuko, sekundę pastovi ir rūkydamas eina link namo, adresu Šaltkalvių g. 36. 00:02:24 žmogus, apsirengęs mėlynais marškiniais, vėl ateina kryptimi, adresu (duomenys neskelbtini), jo dešinėje rankoje matomas kažkoks daiktas. 00:02:48 jis peršoka kliūtį, iš nugaros prieina prie vyro, sėdinčio ant suoliuko. Pagal vyro, su mėlynos spalvos marškiniais judesius, galima spręsti, kad jis su viena ranka laikydamas ant suoliuko sėdėjusį vyrą, su kita ranka apieško jo kišenes, matoma daug muistymosi. 00:03:34 vyras, mėlynais marškiniais, parverčia vyrą, sėdėjusį ant suoliuko, su dešinės rankos alkūne suduoda jam smūgį ir pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (t. 1, b. l. 39-42). Taigi vaizdo įraše iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Ž., vieną kartą praėjęs pro daugiaaukštį namą, adresu (duomenys neskelbtini), netrukus vėl sugrįžta prie namo, į filmavimo kameros matymo lauką, ir staiga pribėgęs prie nukentėjusiojo, jam grasindamas metaline nagų dilde ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, apiplėšia A. K. – pagrobia nukentėjusiajam priklausiusius 850 Eur. S. Ž. minėta vaizdo kamera užfiksuotas vienas - minėtame vaizdo įraše kitas asmuo, konkrečiu atveju Z. K., kuri būtų stebėjusi nuteistojo veiksmus ar aplinką, būtų pasiruošusi įspėti S. Ž. dėl besiartinančių žmonių ar kokiu nors kitu būdu padėtų jam užbaigti daromą nusikaltimą, neužfiksuota.

11. Iš tiesų, kaip skunde pažymi prokurorė, iš liudytojos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos S. O. parodymų matyti, kad ji netoliese įvykio vietos matė moterį, pagal liudytojos apibūdinimą atitinkančią Z. K. išvaizdą. Liudytoja aiškino, kad ji minėtą moterį kartu su vyru pastebėjo prie transformatorinės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo stovinčio šiukšlių konteinerio. Vyras rankoje laikė kažkokį buteliuką, perdavė moteriai ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Prie pirmosios minėto namo laiptinės sėdėjo liudytojai pažįstamas vyras A. K.. Liudytojai S. O. vaizdą užstojo augantis klevas ir krūmai. Liudytoja girdėjo, kaip nukentėjusysis rusiškai paklausė: ko tu vaikštai paskui mane? Tada vyras greitai grįžo prie moters. Po to vėl nuo moters pradėjo eiti link sėdinčio kiemsargio. Tuo metu liudytoja nuo balkono nuėjo į virtuvę, o kai po kelių minučių sugrįžo į balkoną, pamatė, kad moteris pradėjo eiti link liudytojos namo, adresu (duomenys neskelbtini), sušuko vyrišką vardą: „Marius“ arba „Mantas“. Liudytoja staiga išgirdo nukentėjusiojo šauksmą ir pro medžius bei krūmus pamatė link Darbininkų g. 19 bėgantį matytą vyrą. Liudytoja suprato, kad įvyko kažkas negero, netrukus susirinko kaimynai, atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 31-32). Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas išnaudojo visas procesines galimybes, jog patikrintų liudytojos S. O. parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau to padaryti nepavykus, pagrįstai minėtos liudytojos parodymais, spręsdamas dėl Z. K. kaltės ar nekaltumo, nesivadovavo. Vis tik, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog liudytoja aiškino, kad ji paties nusikaltimo nematė, nes įvykio vietą užstojo medis bei krūmai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino liudytojos amžių, kuris galėjo turėti įtakos subjektyviai vertinant įvykio aplinkybes ir sprendžiant dėl nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto plėšimo eigos. Nors liudytoja S. O., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad ji girdėjo, kaip nukentėjusysis A. K. paklausė jį sekusio vyriškio, kodėl pastarasis paskui jį eina, tačiau šių aplinkybių nukentėjusysis nepatvirtino, nurodydamas, kad jis nematė, jog paskui jį nuo parduotuvės būtų kažkas ėjęs. Plėšimo metu nematė nei paties vyro, nei to, kaip jis buvo apsirengęs, pastarąjį pamatė tik tada, kai su policijos pareigūnais peržiūrėjo vaizdo įrašus (t. 3, b. l. 56). Tačiau minėti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių ir liudytojos S. O. aiškinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pašalinti. Nors liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, gana detaliai apibūdino adresu prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusių vyro ir moters išvaizdą, tačiau su liudytoja, minėtiems duomenims patikrinti, nebuvo atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog be aptartų liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, daugiau jokie kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Z. K. iš tiesų nuteistojo laukė adresu (duomenys neskelbtini), iš kur, žinodama apie S. Ž. vykdomą nusikaltimą ir jam pritardama, stebėjo aplinką, matė įvykio vietą, būdama pasiruošusi bet kuriuo momentu pastarąjį įspėti apie galinčius prie įvykio vietos prisiartinti trečiuosius asmenis ir tokiu būdu nutraukti daromą nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas vidury vasaros dienos, t. y. šviesiu paros metu, kada judėjimas gyvenamajame rajone yra pakankamai aktyvus. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, asmenys prie laiptinės, kurioje sėdėjo nukentėjusysis, galėjo prisiartinti iš bet kurios daugiaaukščio namo pusės, išeiti iš bet kurios namo laiptinės ar pati laiptinė galėjo būti gyventojų stebima per namo langą. Tam, kad judėjimas prie namo buvo aktyvus, neprieštarauja ir paties S. Ž. aiškinimas, jog jis iš pradžių apsisuko, pamatęs šunį vedžiojančią moterį (t. 1, b. l. 82). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog net ir laikant, kad Z. K. stovėjo liudytojos S. O. nurodytoje vietoje, kyla pagrįstų abejonių pastarosios galimybe stebėti ir efektyviai įspėti S. Ž. dėl prie įvykio vietos galinčių priartėti žmonių. Kaip jau minėta, tai, kad pro augantį medį ir kitą daugiabučių namų teritorijoje augančią žalumą, įvykio vietos ir paties fakto, kaip nukentėjusysis A. K. buvo apiplėštas, nematė, nurodė ir liudytoja S. O.. Tai, kad iš tiesų tiek daugiaaukščio namo laiptinių, tiek paties daugiaaukščio namo teritorija yra apsodinta augmenija, patvirtina 2018-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-19). Taigi net ir darant prielaidą, kad Z. K. nuteistojo laukė vaizdo įraše užfiksuotoje vietoje, o ne liudytojos S. O. nurodomu adresu, t. y. maždaug 50 m. atstumu iki daugiaaukščio namo, prie kurio buvo padarytas nusikaltimas, konstatuoti, kad išteisintoji neabejotinai žinojo apie S. Ž. veiksmus ir jiems pritarė, nėra pagrindo.

12. Prokurorė skunde nurodo, kad išteisintosios Z. K. vaidmuo bendrais su S. Ž. veiksmais apiplėšiant nukentėjusįjį A. K. pasireiškė tuo, kad ji kartu su S. Ž. nusižiūrėjo potencialią auką, kurį pamatė beeidami į parduotuvę, stebėjo jį parduotuvėje, sekė išėjusį iš parduotuvės, buvo įvykio vietoje bei užtikrino bendrininko saugumą nuo netikėtumų. Šiomis aplinkybėmis prokurorė prašo papildyti ir Z. K. pareikštą kaltinimą. Kaip jau minėta, nuteistasis S. Ž. aiškino, kad apie jo ketinimą apiplėšti nukentėjusįjį Z. K. nieko nežinojo, tai būtent jis sumanė pasekti A. K. ir, paėmęs iš išteisintosios metalinę nagų dildę, kuria pagrasino ant suoliuko prisėdusiam nukentėjusiajam, pagrobė iš pastarojo 850 Eur. Objektyvių faktinių duomenų, paneigiančių tokį nuteistojo aiškinimą, byloje nėra. Prokurorė skunde teigia, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog išteisintoji nukentėjusįjį stebėjo, būdama parduotuvėje „Maxima“. Iš tiesų, iš 2018-07-19 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašai, iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių parduotuvėje „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, matyti, kad Z. K., eidama link parduotuvės išėjimo, akimirkai stabteli, nukreipdama žvilgsnį į kasą, prie kurios stovi nukentėjusysis, ir pasukusi link savitarnos kasų, nieko neįsigijusi, iš parduotuvės išeina (t. 1, b. l. 55-58). Tačiau tokius išteisintosios veiksmus vienareikšmiškai vertinti, kaip nukentėjusiojo stebėjimą, o ne bandymą išeiti iš parduotuvės, pasirenkant laisvesnį išėjimą pro savitarnos kasas, nėra pagrindo. Toliau iš 2018-07-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Dariaus ir Girėno g. 9 Vilniuje, matyti, kaip nukentėjusysis vaizdo įraše 13:41:05 eina palei Dariaus ir Girėno g. 9 namo sieną link Darbininkų g. 18 pažymėto namo ir išeina iš kameros matymo lauko. 13:41:17 kameros lauke pasirodo S. Ž.. Už jo eina moteris (Z. K.). Kažką pasakęs išteisintajai, S. Ž. dingsta iš kameros matymo lauko. Netrukus vėl į jį sugrįžta, 13:41:30 dešine ranka paima už rankinės užtrauktuko ir bando ją atsegti. Prasegęs rankinę, paima iš Z. K. laikomą butelį, ir nueina link Darbininkų g. 18 pažymėto namo, pradingdamas iš kameros matymo lauko. Tuo metu išteisintoji bando rankinėje kažką surasti ir (13:41:46) nueina paskui S. Ž.. Nuteistasis grąžina jai nešamą buteliuką ir jie kartu nueina prie Darbininkų g. 16 numeriu pažymėto namo (t. 1, b. l. 45-52). Iš išteisintosios parodymų matyti, jog jai aplinkybė, kad S. Ž. jos paprašė nagų dildės, nepasirodė neįprasta, nes nuteistasis dildę iš jos imdavo nuolatos. Ji nematė, ką nuo jos nuėjęs darė S. Ž. (t. 3, b. l. 83). Kaip jau minėta, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad paskutinį kartą Z. K. stebima su S. Ž. nueinanti link Darbininkų g. 16 namo. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namas ir jo prieigos, Z. K. nėra matoma (t. 1, b. l. 39-42). Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir liudytojos S. O. parodymų matyti, kad įvykio metu tiek daugiaaukščio namo laiptinės, tiek jo teritorija buvo apsodinta augmenija, mažinančia antrosios daugiaaukščio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, prie kurios sėdėjo nukentėjusysis, matomumą. Todėl netikėti Z. K. aiškinimu, kad ji buvo įsitikinusi, jog S. Ž. eina į tualetą, jo veiksmų prieš A. K. nematė ir nieko apie pastarojo ketinimą nukentėjusįjį apiplėšti, nežinojo, nėra pagrindo.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Z. K. visiškai ar iš dalies nerealizavo nė vieno objektyviojo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamos veikos požymio: aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad mintis apiplėšti A. K. kilo būtent jam, pamačius nukentėjusįjį skaičiuojantį pinigus, jis apie nusikalstamus veiksmus pastarojo atžvilgiu su Z. K. nesitarė, išėjęs iš parduotuvės, nusekė nukentėjusįjį išteisintajai pasakęs, kad eina į tualetą ir pasiėmęs iš jos nagų dildę. Todėl teigti, kad Z. K. žinojo apie daromą nusikaltimą: stebėjo nukentėjusįjį parduotuvėje, jį kartu su S. Ž. sekė, o po to stebėjo aplinką, turėdama tikslą įspėti S. Ž. tuo atveju, jei prie įvykio vietos būtų artėję galintys daromą nusikaltimą nutraukti asmenys, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad Z. K. negali būti pripažinta kaip nusikaltimo bendravykdytoja. Įrodymų visumos analizė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ji galėtų būti pripažinta ir nusikalstamos veikos padėjėja.

14. Teisėjų kolegija atmeta prokurorės skundo argumentą, kad tai, jog Z. K. nusikalto, patvirtina jos ankstesni teistumai, rodantys, kad pastarajai toks elgesys nebuvo naujas, nes toks argumentas paremtas vien subjektyviu manymu, kurio nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Iš tiesų iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Z. K. praeityje buvo teisiama už nusikaltimų nuosavybei padarymą (t. 2, b. l. 150-152), tačiau vien faktas apie anksčiau darytus nusikaltimus savaime nesuteikia pagrindo spręsti apie jos galimai nusikalstamus veiksmus 2018-06-27 apiplėšiant A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad Z. K. buvo žinoma apie nusikalstamą veiką ir jai pritarė, savaime nepatvirtina ir tai, kad nuteistasis, apiplėšęs nukentėjusįjį, sugrįžo prie išteisintosios ir jie kartu taksi automobiliu nuo vietos adresu Dariau ir Girėno g. 9 išvažiavo (t. 1, b. l. 64-65).

15. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme ir apeliacine tvarka metu, nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad Z. K. nusikalto. Todėl ji pagrįstai, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Konstatuotina, jog esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Z. K. pripažinti kalta nei pagal kaltinamajame akte nurodytą, nei pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą pakeistą kaltinimą nėra pagrindo.

16. Pasisakydama dėl S. Ž. teikiamo kaltinimo pakeitimo, kolegija pažymi, kad prokurorė nuosprendžio dalį dėl minėto nuteistojo skundžia iš esmės tik tuo aspektu, jog prašo pripažinti pastarąjį nusikalstamą veiką įvykdžius kartu su Z. K. (inkriminuojant bendrininkavimo aplinkybę). Visgi kolegija anksčiau išdėstytais argumentais pasisakė, kad pagrindo daryti išvadas dėl S. Ž. ir Z. K. veikimo bendrai nėra, objektyvių duomenų, kurių visuma patvirtintų Z. K. vykdžius nusikalstamus veiksmus nepakanka, dėl ko palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo S. K. buvo išteisinta dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o S. Ž. nuteistas padaręs nurodytą nusikaltimą, konstatuojant jį veikus vieną. S. Ž. prašomas kaltinimo pakeitimas (patikslinimas) smulkesnėmis aplinkybėmis nei nuosprendžio esmei, nei pačios veikos aprašymui bei jos atskleidimui nėra tikslingas. Tad, atsižvelgiant į tai, kad dėl Z. K. nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o S. Ž. priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės neskundžiamas, kolegija plačiau dėl S. Ž. priimtame nuosprendyje byloje nustatytų aplinkybių (kaltinimo) tikslinimo neanalizuoja ir nepasisako.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės apeliacinį skundą.