Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. ir jo gynėjos advokatės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. K. sulaikymo dienos.

Nuspręsta L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. K. vardu, mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir 240 Eur, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 5 d., apie 19 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs, D. K. (tėvui) nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 13 užspaudžiamų maišelių su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė 2,085 g, kurias kitaip platino parduotuvės centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, perduodamas jas asmeniui, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, parduoti, bei neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 7 folijos pakuotes su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios bendroji masė yra 5,561 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 5,1%, 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios bendroji masė yra 2,067 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,0%, 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su susmulkintu augalinių medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 4,259 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,1%, 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su susmulkintu augalinių medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 3,210 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,2%, 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, kurio viduje narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,200 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 10,3%, rausvos spalvos skaidrų klampų skystį iš 2 juodos spalvos plastikiniais užsukamais dangteliais uždengtų bespalvių plastikinių buteliukų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 5F-CUMYL-PEGACLONE, rausvos spalvos skaidrų klampų skystį iš 2 juodos spalvos plastikiniais užsukamais dangteliais uždengtų bespalvių plastikinių buteliukų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 5F-CUMYL-PEGACLONE, 1 baltos spalvos sulankstytą popierinį vienkartinį puodelį, kurio viduje narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,986 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 3,2%, violetinės spalvos metalinį smulkintuvą, kurio viduje rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžemines dalys), kurios masė yra 0,105 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 15,1%, iki kol 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 11.46 val. kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir išėmė rado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A.. Veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas L. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusprendė konfiskuoti D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du mobilaus ryšio telefonus bei 240 Eur kaip nusikaltimo darymo priemones ir rezultatą.

3. Nuteistasis L. K. ir jo gynėja advokatė R. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – sušvelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę bei panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto G. K. vardu, konfiskavimo.

3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir skirdamas minimalią įstatymo numatytą bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. L. K. grįžo gyventi į kaimą, kur mažiau pagundų, įsidarbino melžėju pas ūkininką, padeda prižiūrėti neįgalią močiutę (tėvo motiną), su kuria kartu gyvena, yra teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos. Teigiama, kad L. K. įvertino savo poelgį, padarė rimtas išvadas. Pats savanoriškai ėmėsi priemonių gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ir šiuo metu lanko anoniminių priklausomybę nuo narkotikų turinčių asmenų klubą, kas padėjo jam dar kartą įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Nuteistasis suvokė, kad pasielgė neapgalvotai ir lengvabūdiškai, neįvertino narkotikų daromos žalos, sugadino ne tik savo gyvenimą, bet ir sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus savo tėvams. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmės rūšį ar atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodo, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Skunde pažymima, kad L. K. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, dirba, jo atžvilgiu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta.

3.2. Skunde teigiama, kad automobiliu L. K. buvo leista naudotis, kai sulaukęs pilnametystės įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Automobilis jam nebuvo padovanotas, dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, automobilis buvo ir yra registruotas tėvo G. K. vardu. Pažymi, kad apylinkės teismas nemotyvavo nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo. Taip pat nurodo, kad automobilis nebuvo būtinas 13 vnt. maišelių, kurių masė 2,085 g, laikymui, nes toks kiekis galėjo tilpti į rankinę, kuprinę, netgi piniginę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. ir jo gynėjos advokatės R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama L. K. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą automobiliui, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Sprendžiant klausimą dėl L. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. K. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į L. K. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė sunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – dirba, pirmą kartą teisiamas. Teismas atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas atsižvelgęs, kad L. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, todėl vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Apylinkės teismas, skirdamas L. K. minimalaus įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad L. K. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 161). Teismas taip pat atsižvelgęs į tai, kad L. K. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kad nuteistasis platino įvairias narkotines medžiagas, kurių asortimentą ir parduodamus kiekius plėtė, pirkdavo, pats smulkindavo ir fasuodavo narkotines medžiagas, kurias fasuodavo po 0,8 gramo, o parduodavo kaip 1 gramo pakuotes, tokia veikla užsiėmė sistemingai ir nuolat, padarė išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir sprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, leidžiančių paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę ar 75 straipsnio nuostatų, leidžiančių atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į L. K. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nuteistasis grįžo gyventi į kaimą, įsidarbino melžėju pas ūkininką, padeda prižiūrėti neįgalią močiutę (tėvo motiną), yra teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos, be to, L. K. įvertino savo poelgį, padarė rimtas išvadas, pats savanoriškai ėmėsi priemonių gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nuteistasis suvokė, kad pasielgė neapgalvotai ir lengvabūdiškai, neįvertino narkotikų daromos žalos, sugadino ne tik savo gyvenimą, bet ir sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus savo tėvams.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra būtinų sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Be to, teisėjų kolegija nenustatė ir pagrindo taikyti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi asmuo įvykdė sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje. Tokius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas ar iš dalies atidėtas (BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslus.

12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą. Nurodoma, jog automobilis nebuvo būtinas 13 vnt. maišelių, kurių masė 2,085 g, laikymui, nes toks kiekis galėjo tilpti į rankinę, kuprinę, netgi piniginę. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

13. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

14. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat, kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-24/2011). Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir todėl negali būti konfiskuojamas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas įstatymo uždraustos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo tokios veikos darymo procese aplinkybės, įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-24/2011, 2K‑237/2011).

15. Vertinant nagrinėjamą atvejį, nustatyta, kad automobilis, kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti, nebuvo specialiai pritaikytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykui laikyti ir (ar) jį gabenti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šia aplinkybe sprendimo konfiskuoti automobilį „Audi“ apylinkės teismas nemotyvavo. Žemesnės instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nutarė, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, L. K. automobilis „Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo tėvo D. K. vardu, konfiskuojamas kaip nusikaltimo darymo priemonė. Atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių visumą, argumentus, kuriais remiantis apylinkės teismas taikė transporto priemonės konfiskavimą, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto požymius. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad L. K. inkriminuoti nusikalstami veiksmai galėjo būti įgyvendinti ir be aptariamos transporto priemonės panaudojimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, L. K. nuteistas už tai, kad iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs, D. K. (tėvui) nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 13 (trylika) užspaudžiamų maišelių su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė 2,085 g, kurias kitaip platino parduotuvės centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgus į neteisėtai įgytos bei laikytos psichotropinės medžiagos kiekį (2,085 g) bei faktą, kad medžiagas platino parduotuvės centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, t. y. vienoje vietoje, patvirtina, kad automobilio „Audi“ pripažinimas konfiskuotinu turtu šioje byloje nėra teisingas. Būtent šiam automobiliui specifinės nusikalstamos paskirties kaltininkas nebuvo suteikęs, juo nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių įgyvendinimas esmingai nebuvo palengvintas. Tad, kolegijos nuomone, kaltinime nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos L. K. galėjo laikyti ne tik automobilyje, bet ir kuprinėje, piniginėje, ar pan.

16. Apibendrindama tai, kas aptarta aukščiau, kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo L. K. automobilį, pagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apylinkės teismas nebuvo nuoseklus, skundžiamo nuosprendžio nustatomoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai. Nustatomojoje dalyje, aprašant nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas konstatavo, kad veika padaryta D. K. (tėvui) nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Rezoliucinėje dalyje šis automobilis įvardinamas kaip L. K. automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo tėvo D. K. vardu. Naikinant sprendimą konfiskuoti turtą, bus pašalinti ir šie prieštaravimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. K. ir jo gynėjos advokatės R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti L. K. automobilį „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą jo tėvo D. K. vardu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.