- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2134-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08940-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-18477-819/2015 pagal pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrija, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013, kuriame padarė išvadą, kad ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovo patalpoms Nr. 1, 2, esančioms Laisvės pr. 88, Vilniuje, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ir turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už tiektą šilumos energiją. Šią išvadą teismas grindė šiomis aplinkybėmis: atsakovas 2011 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1574 pagrindu įsigijo negyvenamąsias patalpas – parduotuvę su administracinėmis patalpomis, pažymėtas nuo R-8 iki R-11, R-19 ir R-21, 2013 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12893 pagrindu įsigijo negyvenamąją patalpą – parduotuvės patalpą, pažymėtą R-22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro duomenimis patalpose Nr. 1 yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o patalpose Nr. 2 nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau šios patalpos suformuotos padalinus patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų yra; šie duomenys nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais. Šį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013 priimta nutartimi nurodydamas, kad sprendžiant dėl faktinio patalpų šildymo teismas pagrįstai akcentavo patalpų faktinį naudojimą komercinei veiklai, kas suponuoja, kad patalpos turėjo būti šildomos. Pareiškėjas nurodo, kad 2015-01-25 jis gavo iš V. S. jai ieškovo įteiktus Narkūno įmonės Termoprojektas pastato, esančio Laisvės pr. 88, Vilniuje, šildymo sistemos punkto brėžinius ir pasą. Prisijungimo prie šilumos tinklų objektų paso dalyje „Šildomų patalpų plotas, m“ nurodyta, kad pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2E3p, esančio Laisvės pr. 88, Vilniuje, šildomas plotas yra 2 425 kv. m, o brėžinyje „Rūsio plano fragmentas, šilumos mazgo planas“, taip pat brėžinyje „Šilumos punkto principinė schema“ nėra pavaizduotų jokių centrinio šildymo sistemos vamzdžių, tiekiančių šilumos energiją į rūsio patalpas Nr. 1 (R-21) ir patalpas Nr. 2 (R-22), projektas parengtas pagal Vilniaus šilumos tinklų technines sąlygas Nr. 99-197-08, o šilumos punktas priduotas, veikiantis. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstoma teismą klaidinanti informacija, nurodant, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2E3p, kurio šildymas centrinis iš centralizuotų sistemų, o bendras plotas 2 905,25 kv. m. Pažymi, kad pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, nekilnojamojo turto kadastro byloje nėra duomenų apie rūsio centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, todėl pareiškėjas teigia, kad jo teikiami dokumentai sutampa su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Pareiškėjas po bylos nagrinėjimo kreipėsi į teismo ekspertą dr. D. K., kuris savo išvadoje nurodė, kad esamuose kadastro duomenyse klaidingai nurodyta šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema, patalpose nuo R-1 iki R-6, nuo R-7 iki R-11, R-16, R-17, R-19, R-21 ir R-22, esančiose Laisvės pr. 88, Vilniuje, yra vietinis centrinis šildymas ir elektrinis karštas vandens ruošimas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų klaidingumą liudija ir patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1197. Kadangi pareiškėjo patalpose nėra ir nebuvo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išnagrinėtoje byloje - ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ su pareiškimo argumentais nesutiko, prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad pareiškėjui pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso 162,61 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165,73 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pirmose patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o kitose patalpose nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau šios patalpos suformuotos padalinant patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra centrinis šildymas. Pareiškėjo pateiktas prisijungimo prie šilumos tinklų objekto pasas yra pastato šilumos punkto projektavimo stadijoje techninio projekto, paruošto 2000 m., dalis, o jo duomenys dėl šildomo ploto pateikti preliminarūs. Prijungimo prie šilumos tinklų objekto pasas atsakovo pateiktas išskaidytas dalimis ant atskirų lapų, todėl pareiškėjo teikiamame dokumente nematyti, kad jame nurodyta, jog prijungiamas pastatas: rūsys ir du aukštai. Suinteresuoto asmens žiniomis, pastato plotas apskritai neturi reikšmės nustatant šilumos poreikį, nes tai nustatoma pagal pastatų atitvarų plotą, varžą ir temperatūrų skirtumus. Todėl pareiškėjo teikiami dokumentai jokios reikšmės nustatant, ar patalpos buvo šildomos ginčo laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013 m. sausio 31 d., neturi. Taip pat suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pastato šilumos punktas ir su juo susijusi dokumentacija yra pastato savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovui kaip šilumos tiekėjui šis šilumos punktas niekuomet nepriklausė, jis nebuvo šilumos punkto dokumentacijos užsakovas ir (ar) ruošėjas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad šią dokumentaciją jis galėjo gauti tik iš ieškovo nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į bendriją, pastato administratorių, projekto rengėją dėl šių dokumentų gavimo, nepagrindė, kad jų neturėjo ir negalėjo su jais susipažinti anksčiau. Todėl jų gavimas priklausė tik nuo jo paties, dėl ko konstatuotina, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pridedamas teismo eksperto D. K. 2014-10-28 vertinimo aktas „Parduotuvė su administracinėmis patalpomis Laisvės pr. 88, Vilniuje“, 2014-11-20 nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui priklausiusios patalpos buvo sujungtos 2014-11-20, o jose buvo – vietinis centrinis šildymas, negali būti vertinami šioje byloje, nes neegzistavo bylos nagrinėjimo ir ginčo laikotarpiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 18 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovo naudai 11 528,85 Lt skolos už šilumos energiją, 321,73 Lt materialiųjų palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (c.b. Nr. 2-15384-864/2013, b.l. 2-4). Atsakovo pareigą mokėti už šilumos energiją ieškovas siejo su atsakovo nuosavybės teise valdomomis patalpomis, esančiomis pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, t. y. 162,61 kv. m patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 165,73 kv. m ploto patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu kilo ginčas dėl patalpų šildymo iš centralizuotų sistemų fakto, kuris buvo išspręstas 2013 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 ieškovo ieškinys buvo tenkintas, o sprendime buvo konstatuota, kad remiantis nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenims, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, abi patalpos yra šildomos iš centralizuotų sistemų, duomenų apie teisėtą šių patalpų atjungimą nuo šių centralizuotų sistemų byloje nėra. Šių išvadų pagrįstumą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog patalpos yra šildomos elektra, buvo reikšminga civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013, todėl jis šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo ir galėjo aiškintis pats, pats rinkti jai nustatyti įrodymus, taip ir įrodymus, susijusius su tokios šildymo sistemos įrengimu, kituose procesuose ginčyti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų teisingumą ir pan. Be to, teismas akcentavo kad pareiškėjas byloje nepagrindė, jog jo nurodyta nauja aplinkybė apie Narkūno įmonės Termoprojektas parengtą pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninį projektą yra esminė civilinėje byloje Nr. 2-15384-864-2013. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teikiamas Narkūno įmonės Termoprojektas parengtas šilumos punkto techninis projektas, įvertinus jo paskirtį – numatomų atlikti darbų apibūdinimą tikslu pagal jį vėliau tokius darbus atlikti faktiškai, datą – 2000 m., kuri yra ankstesnė nei byloje surinkti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, taip pat fiksuotos aplinkybės apie šių patalpų šildymą iš centralizuotų sistemų. Dėl to, anot teismo, šis projektas nedaro įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių teisingumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad Narkūno įmonės Termoprojektas parengtas pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninis projektas faktiškai buvo įgyvendintas, statybos darbai buvo atlikti ir priimti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pridėti kiti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 44/1727248, 2014 m. spalio 28 d. parduotuvės su administracinėmis patalpomis Laisvės pr. 88, Vilniuje, vertinimo aktas, 2014 m. rugpjūčio 14 d. antstolio S. M. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-14-24, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo byla Nr. 10/268385 yra surašyti po civilinės bylos Nr. 2-15384-864/2013 išnagrinėjimo, juose dėstomos aplinkybės, susijusios su visai kitomis patalpomis Laisvės pr. 88, Vilniuje, juose teikiami subjektyvūs trečiųjų asmenų vertinimai, o ne konstatuojami nauji faktai ar įvykiai, kurių pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti civilinės bylos Nr. 2-15384-864/2013 nagrinėjimo metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma arba galėjo būti žinoma apie Narkūno įmonės Termoprojektas parengtą pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninio projekto egzistavimą. UAB „Vilniaus energija“ šiuos dokumentus nuslėpė nuo pareiškėjo, kai buvo nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo, todėl jis negalėjo žinoti apie šio dokumento egzistavimą. Šį teiginį, anot pareiškėjo, pagrindžia UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. kovo 23 d. raštas Nr. 008-02-6759r, kuriame nurodyta, kad projektinės dokumentacijos neturi, kad jos negali gauti ir iš kitų šaltinių (archyvo, namo administratoriaus). Į kitas institucijas pareiškėjas nesikreipė dėl išsilavinimo stokos ir prastos gynybos.
2. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, apie Narkūno įmonės Termoprojektas parengto pastato Laisvės per. 88, Vilniuje šilumos techninio projekto faktinį įgyvendinimą, turėjo pagrindą atnaujinti procesą ir padaryti išvadą, kad išnagrinėtoje byloje nėra duomenų apie šildymo sistema įrengimą ir jų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, apie jų projektus kaip įrengta šildymo sistema, kad nėra jokių brėžinių apie šildymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo nustatyti pagrindą atnaujinti procesą, kurioje priteista skola už šildymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe apeliantas nurodo Narkūno įmonės „Termoprojektas“ parengto pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninio projekto egzistavimą.
Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme dėl dviejų priežasčių.
Pirma, apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad apie Narkūno įmonės „Termoprojektas“ parengto pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninio projekto egzistavimą, jis negalėjo sužinoti bylos nagrinėjimo metu, nes nenurodė ir įrodymais nepagrindė objektyvių kliūčių, kurios sutrukdė jam apie šią aplinkybę sužinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuriame byla buvo išnagrinėta (CPK 178 str.). Apelianto teiginys, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ slėpė nuo pareiškėjo šią informaciją, ir todėl jis negalėjo sužinoti apie projekto egzistavimą, laikytinas nepagrįstu. Apelianto nurodytas UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. kovo 23 d. rašte Nr. 008-02-6759r nurodyta, kad projektinės dokumentacijos neturi, kad jos negali gauti ir iš kitų šaltinių (archyvo, namo administratoriaus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad ir UAB „Vilniaus energija“ nebuvo žinoma apie techninio projekto egzistavimą, be to, šio dokumento rengėjas nėra UAB „Vilniaus energija“, todėl apelianto teiginys, kad ieškovas tyčia slėpė šį techninį projektą nuo atsakovo laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl skolos. Taigi atsakovas, manantis, kad neturi pareigos mokėti už šilumos energiją, turi teisę pridėti įrodymus, galinčius pagrįsti jo argumentus. Ieškovas turi pareigą pridėti įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus, kad atsakovas skolingas (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas neturėjo pareigos pateikti dokumentų, pagrindžiančių atsakovo teiginius. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis po ieškinio įteikimo dienos kreipėsi į bendriją, pastato administratorių, projekto rengėją ar kt. siekdamas gauti šilumos punkto dokumentaciją. Dėl to laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šių dokumentų gavimas priklausė tik nuo subjektyvaus atsakovo noro. Pareiškėjo argumentas, kad jis to nepadarė dėl išsilavinimo stokos, laikytinas nepakankamu procesui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tik išimtiniais atvejais, todėl nesant objektyvių kliūčių gauti minėtą dokumentaciją, ypač įvertinus tai, kad atsakovas ne tik turėjo teisę pasinaudoti advokato pagalba, bet ja ir pasinaudojo, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo visas procesines galimybes gintis nuo ieškinio reikalavimų, pateikti įrodymus, taip pat ir minėtąjį. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas dar civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybes surinkti visą informaciją apie šilumos tiekimą (netiekimą). Antra, apeliantas nepagrindė, kad techninio projekto egzistavimas turi esminę reikšmę bylai, nes nėra pagrindo išvadai, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvę žinoma apie projektą, pareiškėjas nebūtų įpareigotas sumokėti už šilumos energiją. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad Narkūno įmonė „Termoprojektas“ 2000 metais parengė pastato Laisvės pr. 88, Vilniuje, šilumos punkto techninį projektą nereiškia, kad nebuvo tiekta šilumos energija iš centralizuotų sistemų 2011 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d., t.y. laikotarpiu už šilumos energiją, už kurį iš pareiškėjo priteista skola.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilnių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2009, 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.