- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- 2YT-3344-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24806-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus 2022 m. lapkričio 14 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą Nr. 13.12-68 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones.
1.1 Nurodo, kad 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas apginti viešąjį interesą ir imtis priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, kad būtų užtikrinta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sevilex“ negalėtų vykdyti maitinimo paslaugų teikimo restorane–naktiniame bare „Trinity“ veiklos, kol nebus pašalinti teisė aktų pažeidimai – pašalinti savavališkos statybos padariniai: pašalinti savavališkos statybos padariniai (atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (ar jo išardytas dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) nugriautas kultūros paveldo statinio išardytas dalis, nurodytas 2019 m. rugpjūčio 6 d. savavališkos statybos akte: administracinės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. 1094-0471-7019:0004, esančio adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, administracinės paskirties patalpose) ir nebus pakeista patalpų, kurių unikalūs Nr. 1094-0471-7019:0004 ir 4400-2016-6287:2921, esančių pastate adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, tikslinė paskirtis.
1.2 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kurios Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą Nr. 13.12-68 pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą Nr. 2VI-80. Nurodytas Generalinės prokuratūros prokurorės nutarimas pareiškėjo atstovui išsiųsta elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjas nesutinka su nurodytais nutarimais.
1.3 Pastatas, esantis adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiame pastate esančios įvairios patalpos priklauso keliems bendraturčiams. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytame pastate yra Vilniaus arkivyskupijai nuosavybės teise priklausančios patalpos (unikalūs Nr. 1094-0471-7019:0004 ir 4400-2016-6287:2921), kurias nuomos sutarties pagrindu faktiškai valdo UAB „Sevilex“, šiose patalpose valdanti restoraną–naktinį barą „Trinity“, nors šios patalpos neatitinka tokiai veiklai vykdyti nustatytos patalpų paskirties, nes šių patalpų paskirtis – „administracinė ir kita (neįrengtos pastogės)“. Be to, restoranui yra naudojama patalpa (unikalus Nr. 1094-0471-7019:0004), kurioje yra nepašalinti savavališkos statybos padariniai.
1.4 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba UAB „Sevilex“ 2015 m. birželio 30 d. yra išdavusi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 69M2-2292 restoranų veiklai. Pareiškėjo manymu, ginčo patalpose restoranų veikla yra negalima, nes tai prieštarauja 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 patvirtintam Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašui, taip pat – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktui.
1.5 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. lapkričio 11 d. atliko neplaninį restorano „Trinity“ patikrinimą ir pasiūlė (nurodė) ginčo patalpų valdytojai pakeisti patalpų paskirtį į maitinimo, t. y. kreiptis į kompetentingas institucijas dėl paskirties pakeitimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. A51-131476/21(3.3.2.26E-STR) informavo pareiškėją, kad nėra išduotų statybą leidžiančių dokumentų siekiant pakeisti ginčo patalpų paskirtį. Kultūros paveldo departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (1.29-V E)2V-2733 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad nėra gavęs derinti projektinės dokumentacijos dėl ginčo patalpų paskirties keitimo, taip pat nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas teikia UAB „Sevilex“ konsultacijas dėl rengiamų projektinių pasiūlymų tvarkomiesiems statybos darbams.
1.6 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus specialistai 2022 m. vasario 9 d. atliko pakartotinį ginčo patalpų paskirties patikrinimą ir nustatė, kad jose yra vykdoma maitinimo veikla, t. y. patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Šiuo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį, o patalpų valdytoja (nuomininkė) 2022 m. balandžio 14 d. iškviesta protokolo pasirašymui.
1.7 Ginčo patalpų paskirtis iki šiol nėra pakeista, nėra atliekami jokie veiksmai, skirti paskirties keitimui, o patalpose ir toliau teikiamos maitinimo paslaugos. Dėl tokios veiklos yra pažeidžiami pastato bendraturčių interesai, nes nesilaikoma triukšmo reikalavimų, sklinda kvapai. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (daugiau, nei 3 metai), patalpų nuomininkei skirtos baudos administracine tvarka neskatina jos nutraukti pažeidimo.
1.8 Pareiškėjas mano, kad ginčo patalpos apskritai negali būti naudojamos. Dėl ginčo pastate savavališkai atliktų statybos darbų Vilniaus miesto apylinkės teisme ir, apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teisme, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu S. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui Kultūros paveldo departamentui priteista 22 415,05 Eur turtinei žalai atlyginti, nes nuteistasis sugadino didelės vertės, didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Byloje nustatyta, kad atliekant statybos darbus, buvo iškirstas skliautas į antrą aukštą, įrengti laiptai į antrą aukštą. Minėti laiptai įrengti nesilaikant statybos techninių reglamentų reikalavimų – juos naudojant gretimame bute girdimas triukšmas. Dėl šių neteisėtų veiksmų sugadinti Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinų vienuolyno ansamblio elementai.
1.9 Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, reikalaudama spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė UAB „Sevilex“ savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190806-00012, kuriame konstatavo, kad ginčo patalpose savavališkai atliktas remontas, o 2019 m. rugpjūčio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą iki 2020 m. vasario 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti nugriautą kultūros paveldo objektą (jo dalis). Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 6 d., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tenkinus UAB „Sevilex“ prašymą, o vėliau – 12 mėnesių nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors visi terminai yra pasibaigę, UAB „Sevilex“ nėra pašalinusi savavališkos statybos padarinių.
1.10 Skundžiamame nutarime Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija perdavė antstolė Astai Stanišauskaitei privalomai vykdyti privalomuosius nurodymus: 2019 m. liepos 30 d. Nr. PNSSP-00-190730-00009 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. PNSSP-00190809-00011 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ginčo patalpose. Vykdymo procese antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo atsakingiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15499-994/2021 S. V. skirta bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną. Nutarimą surašiusi prokurorė nurodė, kad neturi teisinio ir faktinio pagrindo vertinti antstolės profesinę ar procesinę veiklą pagal pareiškėjo skundą, taip pat nurodė, kad priemonės pažeidimui pašalinti yra taikomos ir papildomo prokuratūros įsitraukimo nereikia.
1.11 Pareiškėjas mano, kad prokuratūra neįvertino, ar priemonės, kurių ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybė, yra efektyvios siekiamam tikslui pasiekti, nevertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmų, nevertino aplinkybės, kad UAB „Sevilex“ daromi pažeidimai tęsiasi jau 5 metus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašo: 1) nutraukti civilinės bylos dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorės 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones; 2) atmesti kaip nepagrįstą skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 13.12-68 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.
2.1. Atsiliepime yra nurodyta, kad, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, šiuo atveju – Generalinės prokuratūros prokuroro, todėl bylos dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo nutrauktina.
2.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, kad UAB „Sevilex“ negalėtų vykdyti maitinimo paslaugų teikimo restorane–naktiniame bare „Trinity“ veiklos, kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, pakeista ginčo patalpų tikslinė paskirtis.
2.3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjo pareiškimą, motyvuodama tuo, kad nenustatytas teisės aktų pažeidimas, kuris gali būti laikomas viešo intereso pažeidimu ir lemtų būtinybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį ar savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prokurorė padarė išvadą, kad administracinės paskirties patalpų naudojimas maitinimo veiklai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla patenka į viešo intereso sritį, nenustatyta, kad ši veikla daro žalą kultūros paveldo objektui ir vertingosioms savybėms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi visų teisės aktuose nustatytų veiksmų patalpų naudojimo priežiūros kontrolei užtikrinti ir savavališkos statybos padariniams pašalinti.
2.4. Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės surinktus dokumentus ir jų pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą, gavęs naujus duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad skundžiamas nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.
2.5. Skundžiamame Generalinės prokuratūros prokurorės nutarime buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su UAB „Sevilex“ vykdoma veikla ginčo patalpose, ir padaryta išvada, kad keliamas klausimas yra nagrinėjamas kompetentingose institucijose ir šios institucijos, kurių veiklos srityje yra daromi pažeidimai, imasi priemonių šiems pažeidimams šalinti, o prokuroras neturi įgaliojimų veikti šalinant savavališkos statybos padarinius, kontroliuoti patalpų naudojimo paskirtį ar maisto tvarkymo subjektų veiklą.
2.6. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas atkartojo argumentus, kuriuos vertino Generalinė prokuratūra, ir į šiuos argumentus buvo atsakyta. Pareiškėjas nenurodo jokio pobūdžio prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų pažeidimų, nenurodo, kokias konkrečias teisės normas pažeidė skundą nagrinėję prokurorai. Dėl šių aplinkybių naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
2. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 153 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
3. Įstatymas numato, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Atsižvelgiant į tai, jog civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo, todėl tol, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-414/2014, Nr. 3K-3-464/2014).
4. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - PĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
5. PĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti.
6. PĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę spręsti, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; ar nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; ar įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; ar nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; ar nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą.
7. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (aptariamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia du nutarimus - 2022 m. lapkričio 14 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą Nr. 13.12-68 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatyme nustatyta apeliacijos teise ir 2022 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones skundė aukštesniam prokurorui kaip tai numatyta PĮ 19 straipsnio 5 dalyje. Ši aplinkybė bei nustatytas reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad byla dalyje pagal pareiškėjo skundą dėl prokuroro 2022 m. rugsėjo 9 d. priimto nutarimo apskundimo nutraukiama vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nes įstatymu numatyta teisė skųsti teismui tik aukštesniojo prokuroro nutarimą.
9. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir dėstomus argumentus dėl viešojo intereso gynimo skundžiant 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pats neneigia ir nurodo, kad yra pradėta procedūra dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (teismo sprendimo 1.9, 1.10 punktai), tačiau jis nesutinka su aukštesniojo prokuroro padaryta išvada, kad priemonės nustatytiems pažeidimams yra taikomos ir papildomo prokuratūros įsitraukimo nereikia, nes pareiškėjo supratimu, prokuratūra nevertino, ar priemonės, kurių ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybė, yra efektyvios siekiamam tikslui pasiekti, nevertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmų, nevertino aplinkybės, kad UAB „Sevilex“ daromi pažeidimai tęsiasi jau 5 metus.
10. Teismas, susipažinęs su prokuratūros surinkta medžiaga, patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad: (i) Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-3540-281/2020 priimtu sprendimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-190809-00011 įvykdymo terminas pratęstas dvylikai mėnesių nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 1 d., vadinasi, 12 mėnesių terminas sueina 2021 m. gruodžio 1 d.); (ii) Statybos inspekcija privalomąjį nurodymą yra perdavusi priverstiniam vykdymui CPK nustatyta tvarka, ką patvirtina ne tik informacija apie užvestą vykdomąją bylą, bet ir vykdomoje byloje atlikti bei atliekami atitinkami vykdymo veiksmai, tarp kurių - antstolės kreipimasis į apylinkės teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, teismui prašymą išnagrinėjus 2022 m. spalio 3 d. nutartimi dėl baudos skyrimo; (iii) antstolės apylinkės teismui 2023 m. vasario 7 d. pateiktas prašymas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka teikiant sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar juos nutraukti neįvykdymo aktą, nurodytas prašymas šio skundo nagrinėjimo dieną neišspręstas, t. y. tebevyksta procesas.
11. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nėra baigtas ir kitas teisminis procesas pagal ginčo patalpų savininko VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų administracinių sprendimų dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties, t. y. byloje Nr. eI3-1099-764/2021 2021 m. gruodžio 7 d. priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (apeliacinio proceso Nr. eA-226-789/2023).
12. Aukščiau nustatytos aplinkybės, viena vertus, patvirtina, kad prokuroras tyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros inicijavimo, ir šiuo atveju prokuroro veiksmai tuo turi apsiriboti, nes savavališkų padarinių šalinimo procedūros vykdymas, įskaitant ir jos priežiūrą, yra ne prokuroro kompetencija; kita vertus, sutiktina su prokuroro nutarime nurodyta išvada, kad aplinkybė, kad kitų administracinių patalpų naudojimas maitinimo veiklai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla patenka į viešo intereso sritį, kad daroma žala kultūros paveldo objektui ir vertingosioms savybėms. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tebevykstant teisminiams procesams prokurorui nesuteikta teisė įtakoti teisminių procesų eigą, taip pat atlikti kitų institucijų kompetencijai priskirtų ir atliktų veiksmų vertinimą.
13. Teismas pažymi, kad prokuroras, tikrindamas instancine tvarka žemesniojo prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizavo jam pateiktą medžiagą, tikrino aktualią informaciją naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO.
14. Aplinkybės, kad pareiškėjas nesutinka su galutiniu prokuroro vertinimu, turi būti analizuojamos tik proceso normų pažeidimo aspektu ir teismas negali nurodyti prokurorui, kokį sprendimą priimti, t. y. negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal suteiktą kompetenciją (žiūrėti teismo 4 punktą).
15. Įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus pareiškėjo ir Generalinės prokuratūros argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti žemesniojo prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Pažymėtina, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, nepažeidė. Iš byloje esančių Generalinės prokuratūros nutarimų nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. Pažymėtina, kad prokuroro atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjo visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant PĮ 19 straipsnyje numatytus reikalavimus.
16. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai paneigia pareiškėjo teiginius, kad skundžiamame nutarime padaryta išvada apie viešojo intereso pažeidimo nebuvimą yra neargumentuota, kad nutarime neanalizuotos faktinės aplinkybės. Teismo vertinimu, prokuroras detaliai surinko medžiagą, būtiną visapusiškai ir objektyviai išvadai padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras, visų pirma, nurodė, kokią medžiagą surinko, kurią vertino ir analizavo, ir dėl ko buvo padaryta nurodyta jo išvada netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių. Teismas pažymi, kad prokuroras aiškiai atskyrė visas būtinas išsiaiškinti sąlygas, būtinas visapusiškam ištyrimui ir išvados padarymui. Teismas nenustatė ir pareiškėjas nenurodė procedūrų, kurių prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, neatliko ir/ar galėjo atlikti. Dėl nurodyto konstatuotina, kad prokuroras tinkamai įvykdė jam Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytą pareigą. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą prokuroras gali, kai turi pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, jo nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisės ir teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tai reiškia, kad prokuroras gali kreiptis į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma – (i) teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamas asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir (ii) toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, (iii) nėra suėję įstatymu nustatyti naikinamieji terminai ginti pažeistas teises. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, o ginčo atveju nustačius, kad nustatyti pažeidimai buvo šalinami be privalomųjų prokuroro nurodymų institucijų iniciatyva, nėra teisinio pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ar įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
17. Dėl to byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 2VI-80 atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones apskundimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.