Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Sauliaus Kibildos skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16802-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16802-2023 (toliau - ir Nutarimas) A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda - 170 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis, 2023 m. gegužės 11 d. 13.03 val. Nemenčinės pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą lenkė kelio vingyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją 1.1 kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje.

Tuo A. T. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8, 140.3 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (b. l. 25-28).

Administracinėn atsakomybė patraukto asmens A. T. atstovas advokatas S. Kibilda padavė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą A. T. atžvilgiu dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo, paliekant galioti paskirtą baudą, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – sumažinant ar neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjo atstovo nuomone, priimant skundžiamą nutarimą Institucijos pareigūnė nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, A. T. charakterizuojančią medžiagą, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. T. nuo pat pradžios, kai buvo sustabdytas pareigūno, surašiusio AN protokolą, sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, kad padarė nusižengimą, atsiprašė pareigūnų bei paaiškino pareigūnams, kad tai atsitiko dėl jo neapgalvoto poelgio aplenkti kitą lėčiau važiuojantį krovininį automobilį. Su paskirta bauda A. T. sutiko, ją sumokėjo. Skunde nurodyta, kad A. T. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, tačiau teismui netenkinus šio prašymo, prašo skirti ją bent 1 mėnesio laikotarpiui, nes ir tokiam teisės vairuoti transporto priemonės praradimo terminas būtų pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti.

Skunde nurodoma, kad A. T. darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, jis yra vairuotojas ir dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, bei yra pavežėjas, jis labai daug vairuoja ir tai daro atsakingai, ir toks atvejis jam yra pirmas nesusipratimas ir klaida gyvenime, nes jo vairuotojo darbas yra jo ir jo šeimos bei neįgalaus vaiko pragyvenimo šaltinis. A. T. aiškina teismui, kad pažeidimas įvyko, kai jis atkarpoje aplenkė priešais jį lėčiau važiuojantį sunkvežimį, kuris važiavo gerokai lėčiau nei leistinas greitis, kas matyti iš vaizdo įrašų, be to iš paskos važiuojant, pasak A. T. sunkiasvorė labai dūmino, skleidė išmetamų dujų, todėl dar gerokai iki kelio vingio jį aplenkė, nesukeldamas, jo nuomone, kitiems eismo dalyviams pavojaus. A. T. supranta ir gailisi, kad pasielgė neprotingai, neapgalvotai ir pažeidė KET.

Taip pat skunde nurodyta, kad A. T. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra sąžiningas ir doras pilietis, turi nepilnametį vaiką, darbe ir visuomenėje charakterizuojamas teigiamai, skirtą baudą sumokėjo. Be to, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, jis turi 2 kartus į savaitę vežti neįgalų sūnų pas specialistus kitame Lietuvos rajone, o vaiką paimti važiuoja grįždamas iš darbo Vilniuje.

Pareiškėjo atstovo nuomone, Institucijos pareigūnė, priimdama nutarimą ir skirdama administracinio poveikio priemonę 3 mėnesių terminui neatsižvelgė į A. T. pateiktą nuoširdų paaiškinimą dėl įvykio ir paties pažeidimo padarymo aplinkybių, tai, kad nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad tai vienintelis žmogaus pragyvenimo šaltinis, darbas vairuojant automobilį, be to rūpinimasis vaiku- invalidu, kas tikrai galėjo nulemti kitos ar švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimą. Pareiškėjas nesutinka su nutarimu dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo, nes yra tenkinamos teismų praktikos formuojamos išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis yra skiriama švelnesnė negu sankcijoje numatyta nuobauda, todėl prašo pakeisti nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti (b. l. 1a-7). Skunde nurodytiems argumentams pagrįsti Pareiškėjo atstovas pateikė juos pagrindžiančius dokumentus (b. l. 13-14, 15-16, 17, 18-20).

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. skundą palaikė. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, tai pagrindinis jo darbas, pragyvenimo šaltinis. Turi neįgalų vaiką, kurį reikia vežioti į (duomenys neskelbtini) pas logopedą. Vaikui nustatytas sunkus neįgalumas. Greitai sūnui sukaktų (duomenys neskelbtini) metai, pradėtų lankyti darželį, bet susilaužė ranką. Žmona turi teises, bet važinėja tik (duomenys neskelbtini), važiuoti į Vilnių bijo, jai Vilniuje vairuoti būtų per sudėtinga vairuoti. Aiškindamas nusižengimo aplinkybes, nurodė, kad važiavo automobiliu į Vilnių, pasivijo sunkvežimį, toje vietoje kelias vingiuotas, norėjo aplenkti minėtą sunkvežimį ir gavosi taip, kad kirto ištisinę liniją. Žino, kad negalima taip daryti. Priešais važiavęs sunkvežimis važiavo lėtai, gal 40 km/val., labai dūmino, todėl nusprendė aplenkti, tą kelią gerai žino, žino, kur galima lenkti, šiek tiek išlindo, matė, kad nėra mašinų ir lenkė. Tada skubėjo, todėl taip išėjo. Pripažįsta padaręs šiurkštų pažeidimą, iš karto pripažino kaltę, padariau išvadas. Anksčiau nėra baustas už tokius pažeidimus, yra tekę sumokėti baudą už greičio viršijimą. 2019 metais buvo baustas už tai, kad kirto ištisinę liniją apsisukdamas, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ant kalno prie degalinės buvo avarija, negalėjo pravažiuoti, žmona išlipo, o jis apsisuko per ištisinę liniją ir grįžo atgal. Prašo neskirti teisių atėmimo, nes reikia vežioti vaiką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atstumas 50 km., be to artimiausiu metu vaiką reikės vežti nuimti gipsą, vėliau reikės jį vežti į sanatoriją prie Elektrėnų. Vaikui bus (duomenys neskelbtini) metai, bet jis nekalba. Nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi, kiekvieną dieną Vilniuje važinėju po 12-14 valandų, stengiasi nepažeisti Kelių eismo taisyklių.

Teismo posėdyje advokatas Saulius Kibilda skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Įsitikinęs, kad pareigūnė, priimant nutarimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. A. T. nuo pradžios pripažino, kad padarė nusižengimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimas vyko būtent taip, kaip jis nurodė, iki posūkio buvo likę keli šimtai metrų, mašinų nebuvo. Aišku, kad tai nepateisina tokio A. T. elgesio. Jis gailisi, kaltę pripažino visiškai. Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės rūšį, pažeidėjo asmenybę. Kažkada buvo padarytas nusižengimas, bet tada nebuvo neleistinas lenkimas. Padarytų nusižengimų A. T. neginčija. Tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, ANK 34 str. 6 d. nuostatomis, prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismo nuožiūra, bet tuo pačiu prašo švelninti A. T. padėtį ir visiškai neatimti teisės, nes tai jam yra nepakeliama našta, jis prarastų darbą, negalėtų rūpintis šeima, neįgaliu vaiku. Šitas įvykis ir dalyvavimas teisme jau yra pamoka. Jis jau nubaustas, bauda sumokėta. Padarė išvadas, ateityje nedarys nusižengimų. Paskyrus švelnesnę nuobaudą arba visiškai nepaskyrus įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti. Prašė sušvelninti administracinio poveikio priemonę-teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba visiškai neskirti šios priemonės.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. T. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui, už tai, kad jis, 2023 m. gegužės 11 d. 13.03 val. Nemenčinės pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą lenkė kelio vingyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją 1.1 kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. T. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties A. T. rašytiniais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 30-31), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l. 32), vaizdo įrašu (b.l. 45).

Nagrinėjamu atveju dėl nusižengimo padarymo aplinkybių, už jį skirtos piniginės baudos dydžio, bei pareiškėjo kaltės klausimo ginčo nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo advokato padėjėjo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar kiek įmanoma ją sumažinti, tai pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Bylos duomenimis A. T. nubaustas už administracinį nusižengimą, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą lenkė kelio vingyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją kelio ženklo – lenkti draudžiama- galiojimo zonoje. Priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į A. T. paaiškinimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už padarytą administracinį nusižengimą skiriant minimalią baudą bei administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad A. T. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonės nėra per griežta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. T. už jo padarytą nusižengimą neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad A. T. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbui, nes jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, ir netekus teisės vairuoti, jis neteks šios darbo vietos ir praras pajamas, negalės tinkamai pasirūpinti šeima, jos išlaikyti, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir visiškai jam neskirti administracinio poveikio priemonių. Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, kad jis turi pasirūpinti savo neįgaliu vaiku, vežant jį pas specialistus, į gydymo įstaigas, tai pažymėtina, kad aplinkybė, susijusi su jo socialine padėtimi, A. T. buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, už kurį jam skirta nuobauda, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas teisę vairuoti turi ir jo neįgalaus vaiko motina, t.y. jis nėra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo, ir ta aplinkybė, kad vaiko motinai bus sudėtinga vairuoti kitame mieste, nelaikytina išskirtine aplinkybe, ji taip pat gali nuvežti vaiką tiek į gydymo, tiek pasirūpinti jo priežiūra. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro už pastaruosius 5 metus, iki šio nusižengimo padarymo A. T. administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus 6 kartus, viena nuobauda skirta po šio nusižengimo padarymo, dar vienas sprendimas administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas, šiuo metu turi 4 galiojančias nuobaudas,

Teismo vertinimu, A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Tačiau teismas visgi atsižvelgia į tai, kad A. T. turi šeimą, kurioje auga nepilnametis neįgalus vaikas, taip pat, kad jis yra pavežėjas, vairuotojas, kad tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, taip pat tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas skundžiamame nutarime buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas jos minimumas, t. y., 1 mėnesio, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-16802-2023 keistinas dalyje, kurioje A. T. atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

A. T. ir jo atstovo advokato Sauliaus Kibildos skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16802-2023 pakeisti dalyje, kurioje A. T. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirta administracinio poveikio priemonė (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, ir paskirti A. T. administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.