- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-14750-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09683-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- UAB „Aris Investments“, UAB „Aria Investments“
- Atsakovas
- UAB „Kasabas“
- Advokatai
- Marta Matiukevič, Julija Gavėnė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Aria Investments“ ieškinį atsakovei UAB „Kasabas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – UAB „Finpro LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 851,00 Eur skolos, 979,45 Eur palūkanų, 12,25 proc. metinių procesinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) konsultavimo-tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1 p. šalys susitarė, kad Ieškovas „atstovauja Klientą derybose, Projekto pristatymuose, bei, esant poreikiui, teikia kita konsultavimo paslaugas dėl Projekto struktūrizavimo ir sandorių dėl kapitalo suteikimo, tiesiogiai susijusių su finansinių resursų suradimu iki tol, kol bus sudaryti sandoriai dėl kapitalo suteikimo, o Klientas įsipareigoja už suteiktas konsultavimo paslaugas atlyginti Konsultantui Sutarties 3 dalyje nurodytą honorarą“. Ieškovas suteikė Atsakovui Sutartyje nurodytas paslaugas ir pateikė 2022-07-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 27.951,00 EUR su PVM. Šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas - Ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovas šią PVM sąskaitą-faktūrą priėmė ir jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės Ieškovui nereiškė. 2022-07-21 Atsakovas už suteiktas sumokėjo Ieškovui 23 100,00 EUR. Šią aplinkybę patvirtina sąskaitos išrašas apie gautą mokėjimą. Todėl Atsakovo neapmokėta įsiskolinimo suma sudaro 4.851,00 EUR. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, Ieškovas ne kartą ragino Atsakovą žodžiu ir raštu padengti įsiskolinimą. 2024-04-19 Ieškovas pateikė Atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo padengti įsiskolinimą. Atsakovas šio įsipareigojimo iki šio neįvykdė ir nepadengė įsiskolinimo. Atsakovas nesusisiekė su Ieškovu dėl mokėjimo grafiko suderinimo, nepateikė jokio savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, todėl elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia Ieškovo teises. Ieškovui nėra žinoma dėl kokių priežasčių Atsakovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybę, kad Ieškovas tinkamai įvykdė pareigą perduoti Sutartyje nurodytus daiktus ir suteikė nurodytas paslaugas patvirtina šalių rašytiniai įrodymai, Sutartis, PVM-sąskaita- faktūra, mokėjimo nurodymas, raginimas įvykdyti sutartį. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 str. 2 d. 1 p., jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Todėl Todėl Ieškovo pateiktos 2022-07-17 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo terminas suėjo 2022-08-17. Remiantis šio Įstatymo 3 str. 2 d., jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Iš viso 979,45 Eur pagal ieškinyje pateiktą skaičiavimo lentelę. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko (Atsakovo) pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Atsakovas turi pareigą mokėti ir 12,25 proc. metines palūkanas nuo teismo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai - (duomenys neskelbtini) Konsultavimo - tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovui nepažeidus jokių sutartinių įsipareigojimų civilinė atsakomybė jo atžvilgiu negalima. Paaiškinama, kad atsakovas ieškojo galimybės gauti 2 848 000 Eurų kreditą verslui. UAB „Finpro LT“ atstovas K. G. supažindino atsakovą su ieškove ir dar keliais tarpininkais galinčiais padėti gauti siekiamą 2 848 000 Eurų kreditą. Atsakovas neneigia, kad ieškovės paslauga buvo atlikta ir turi būti apmokėta pagal susitarimą, tačiau faktinės aplinkybės lėmė, kad atsakovas tuo metu pinigų neturėjo, todėl (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su UAB „Finpro LT“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo gautas papildomas kreditas. Kredito paskirtis buvo apyvartinėms lėšoms veikloje. Minima paskola iš UAB „Finpro LT“ buvo panaudota apmokėti konsultavimo - tarpininkavimo sutartims, tame tarpe ir ieškovės paslaugoms. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė teiks prašymą padaryti pavedimą pagal nurodytą paskirtį ir pagrindą. Gavus pagrindinę paskolą, ieškovė sutartį įvykdė, todėl (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu su UAB „Finpro LT“, (duomenys neskelbtini)atsakovas parašė UAB „Finpro LT“ prašymą pervesti paskolos dalį ieškovei, t. y. atsakovas prašė pervesti įmonei UAB „Aria Investment“ 23.100 Eur plius PVM, sudarytos paskolos sutarties 2022-07-01 Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Kasabas“ ir UAB „Finpro LT“ pagrindu. Minimame prašyme atsakovas nurodė, kad UAB „Kasabas“ turi atsiskaityti su UAB „Aria Investment“ tarpininkavimo paslaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Prašymas pridedamas. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad UAB „Finpro LT“ atliko pavedimą visa apimtimi. Pridurtina, kad atsakovė prašymą UAB „Finpro LT“ rašė sutarties pagrindu, nes sąskaitos atsakovas iš ieškovės nėra gavęs. Įmonės UAB „Kasabas“ apskaitoje jokios skolos ieškovei nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad prie ieškinio pridėtas 2022-07-18 el. laiškas su minima sąskaita, tačiau jis yra adresuotas (duomenys neskelbtini), o ne atsakovui. Nėra įrodymo patvirtinančio, kad ieškovę sąskaitą siuntė atsakovei. Priešingai, tai kad ieškovė sąskaitą siuntė UAB “Finpro LT”, tik pagrindžia atsakovės teiginius apie prievolės sumokėti visą sumą su PVM atitenkančia UAB “Finpro LT”. Ieškovė prideda 2022-07-12 prašymą, tačiau šis prašymas buvo dėl 19 000 Eurų, o ne dėl 23 100 Eur plius PVM. Prisegamas atsakovės prašymas UAB „Finpro LT“, kurio pagrindu UAB „Finpro LT“ 2022-07-21 atliko pavedimą ieškovei. Minimame prašyme yra nurodytas PVM, todėl atsakomybė apmokėti sumą pilna apimtimi atitenka UAB „Finpro LT“. Ieškovė gavusi pavedimą iš UAB „Finpro LT“ jokio raginimo, pretenzijos, skolų suderinimo akto nėra siuntusi atsakovei, kas leidžia manyti, kad UAB „Finpro LT“, pavedimą atliko tinkamai pagal prašymą. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti kreditą suteikusia įmone UAB „Finpro LT“ ir ieškove, kuri dėl nesuprantamų priežasčių laukė du metus prieš pateikiant reikalavimą. Minimi ieškovės veiksmai leidžia teigti apie piktnaudžiavimą teise ir mažinti prašomas palūkanas. Pastebėtina, kad tik 2024-04-19 atsakovė el. paštu gavo ieškovės atstovės raštą dėl skolos ir palūkanų apmokėjimo. Pasikartotina, kad atsakovės apskaitoje skolos ieškovei nėra. Atsakovė nesutikdama su reikalavimu bandė aiškintis, tačiau ieškovės atstovė buvo kategoriška. Atsakovė mano, kad UAB „Kasabas“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes prievolės apmokėti ieškovei už paslaugą neatliko įmonė UAB „Finpro LT“, todėl šį įmonė yra tinkamas atsakovas ir privalo būti į bylą įtraukta kaip atsakovas ar trečiasis asmuo. Atsakovei nėra žinoma dėl kokios priežasties PVM liko nesumokėtas, tačiau tokiu pagrindu UAB „Finpro LT“, nepagrįstai praturtėjo, nes (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu suteikė paskolą, kurią atsakovės prašymais apmokėjo už tarpininkavimo paslaugas, o likusią sumą liko nepervedus, kas suponuoja atsakomybę nagrinėjamoje byloje. Atsakovė neturi mokėti palūkanų dėl ne dėl jos kaltės atsiradusių aplinkybių. UAB „Finpro LT“ ne pilnai įvykdęs atsakovės prašymą apmokėti už paslaugą ieškovei privalo padengti nuostolius, todėl įtrauktinas į bylą. Nuslėpus faktą, kad ne pilnai atsiskaitė su ieškove, UAB „Finpro LT“ sudarė galima nuostolį, kurį turi padengti. Atsakovė gavusi 2024-04-19 ieškovės atstovės prašymą apmokėti skolą ir palūkanas iškarto nukreipė į UAB „Finpro LT“, kas tik patvirtina, kad prievolės neatliko įmonė UAB „Finpro LT“ ir yra tinkamas atsakovas byloje. Prie ieškinio pridėtas atsakymas, kurio turinys nukreipia į UAB „Finpro LT“. Nesutinkama su palūkanų skaičiavimu, kadangi skolos suma yra PVM, o tai reiškia, kad nėra aišku kada ieškovė jį privalėjo apmokėti ir apmokėjo. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas 84 str. nurodo galimybę pridėtinį mokestį mokėti su atidėjimu, o tai reikštu, kad ieškovė nepatyrė nuostolių ir negali jų reikalauti iš atsakovės prašoma apimtimi. Teismo prašau įpareigoti ieškovę pateikti duomenis patvirtinančius, kada ieškovė sumokėjo PVM pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat pridurtina, kad atsakovė neturi mokėti minimų palūkanų, nes nebuvo informuota apie tai, kad UAB „Finpro LT“ nepilnai apmokėjo ieškovei už paslaugą ir egzistuoja nepriemoka. Ieškovės atstovė tik 2024-04-19 informavo atsakovą apie nepriemoką, kas suponuoja nesąžiningumą ir sąmoningai didino palūkanų dydį su tikslu pasipelnyti. Ieškovė prašo teismo priteisti jai procesinių palūkanų sumą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką jų dydis taip pat yra fakto klausimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, palūkanų skaičiavimo momentas turi būti ne numatomas, o nustatomas sutartyje. Šalys sutartimi nesitarė dėl palūkanų skaičiavimo sutarties nevykdymo atveju. Atsakovė byloje kelia palūkanų dydžio klausimą, kuris teismo privalo būti sprendžiamas atsižvelgus į visas šios bylos individualias aplinkybes, nes nustatęs, kad šalys nesusitarė dėl palūkanų skaičiavimo iki kreipimosi į teismą, teismas klausimo dėl jų dydžio turėtu išspręsti mažindamas jų dydį. Toks aiškinimas aiškiai koreliuoja su teisiniu reglamentavimu, kuris nustato teisę, pateikus ieškinį teisme, reikalauti procesinių palūkanų.
3. 2024-12-05 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo ieškinį, papildomai paaiškino, kad byloje nėra pateikta, kad būtent atsakovė kaip paslaugų sutarties šalis pilnai su ieškove atsiskaitė. Tokių duomenų į bylą nepateikė. Tai, kad jos buhalterinėje apskaitoje skolos suma nefiksuojama nesuponuoja išvados dėl prievolės nebuvimo ir jos visiško įvykdymo. Ieškovė neturi duomenų, kad ji būtų gavusi pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą skolos likutį – 4 851,00 Eur sumą. Trečiasis asmuo neturėjo jokios prievolės prieš ieškovę su ja atsiskaityti. O tai, ką susitarė atsakovė su trečiuoju asmeniu yra jų teisinis santykis. Palūkanos skaičiuojamos už vėlavimą pagal įstatymą ir yra teisėta, nes įstatymo leidėjas numatė palūkanų dydį verslo subjektams.
4. 2024-12-05 atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo poziciją. Nurodė, kad sutartyje tarp šalių nėra susitarta dėl palūkanų. Be to, pati ieškovė tik šiais metais pareiškė pretenziją, kai skola turėjo būti sumokėta dar 2022 metais. Vadinasi, ji nesąžininga, pralobti norinti sutarties šalis. Už tai, kad dalies skolos nesumokėjo atsakovė yra kaltas trečiasis asmuo, nes jis buvo įsipareigojęs atsakovės prašymu apmokėti visą ginčo PVM sąskaitą faktūrą ieškovei, bet to nepadarė ir apmokėjo dalį skolos, kai tuo tarpu iš atsakovės atgavo visą sumą, kaip paskolintus pinigus prievolei įvykdyti. Prašo atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Ieškovės ieškinys tenkintas.
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakove pasirašė (duomenys neskelbtini) konsultavimo-tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1), remiantis kuria ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, ko atsakovė byloje neginčija, ir išrašė 2022-07-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 27 951,00 Eur sumai. 2022-07-21 ieškovė gavo 23 100,00 Eur sumą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą iš trečiojo asmens UAB „Finpro LT“, bankinio mokėjimo paskirty nurodant, kad mokėjimas atliktas atsakovės UAB „Kasabas“ prašymu (ieškinio priedas Nr. 3).
6. Teismas įvertinęs sutarties nuostatas, konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objektu sukūrimu, teikimo, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis). Ginčo dėl kvalifikavimo tarp šalių nekilo. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje ir paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Tad, paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis paslaugų sutarčių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus). Kaip matyti iš sutarties nuostatų ir šalių išsamių paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi vesti derybas, atstovauti klientą iki kol bus sudaryti sandoriai dėl kapitalo suteikimo (sutarties dalykas).
Žemesnės instancijos teismas
7. CK 6.720 straipsnio 3 dalis nurodo, jog suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsiskaitymo tvarka numatyta sutarties 3.2 punkte. Byloje ginčo, kad ieškovė nesuteikė atsakovei paslaugų, nėra, kaip ir ginčo dėl paslaugų kokybės.
8. Atsakovė vienu iš esminių argumentų nurodo, kad ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“, kuriam 2022-07-18 buvo pirmiausia išsiųsta ginčo PVM sąskaita faktūra (ieškinio priedas –2022-07-18 el. laiškas) privalėjo su ieškove atsiskaityti, nes tokį 2022-07-13 prašymą buvo gavęs iš atsakovės vadovo (atsiliepimo į ieškinį priedas). Teismas sutinka su atsakovės atstove dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė teikė prašymą trečiajam asmeniui apmokėti už ją pagal su ieškove sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, bet šios aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovės turtinės prievolės, kilusios iš paslaugų teikimo sutarties, ieškovei, kaip sutarties šaliai, suteikusiai paslaugą, jeigu prievolė nėra pilnai įvykdyta.
9. CK nuostatos numato trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu skolininko prievolės kreditoriui įvykdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010).
10. Tai, kad trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“ tik iš dalies įvykdė už atsakovę sutartinę prievolę, nepaneigia ieškovės teisės į likusią sutarties kainą pagal išrašytą 2022-07-14 PVM sąskaitą faktūrą.
11. Šių teismo motyvų nepaneigia ir atsakovės pozicija, kad ieškovė nepateikė jokių savo buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų skolos nesumokėjimą, kadangi kaip nurodo atsakovė, jos buhalterinės apskaitos dokumentuose jokia skola neegzistuoja (atsiliepimas ir jo priedai). Buhalterinės apskaitos dokumentai yra rengiami remiantis teisės aktų nustatyta tvarka ir kiekvienas įrašas dokumente turi būti pagrįstas pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu. Atsakovė palaikydama tokią savo poziciją neteikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kad likutis (4 851 Eur) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovei buvo sumokėtas, todėl ir jos buhalterinėje apskaitoje fiksuojami duomenys dėl skolos nebuvimo neįrodo visiško prievolės pagal paslaugų sutartį įvykdymo.
12. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Taigi, prievolė atsiranda tada, kai įvyksta su jos atsiradimu siejami juridiniai faktai; kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo suėjus jos vykdymo terminui. Prievolės atsiradimo konstatavimui neturi įtakos tai, kad skolininkas prievolės nepripažįsta, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijama prievolė atsiranda nuo teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas kreditoriaus reikalavimo dėl priverstinio prievolės vykdymo pagrįstumas, įsiteisėjimo. Civilinių prievolių santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, todėl prievolių galiojimui nereikšmingi atsakovės argumentai dėl jos įtraukimo ar neįtraukimo į skolininko finansinę atskaitomybę.
13. Prievolei esant įvykdytai tinkamai, skolininkei (šiuo atveju atsakovei) tenka pareiga įrodyti šį faktą byloje. Jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovei buvo sumokėtas skolos likutis pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovė į bylą neteikė (CPK 79 str., 180 str.).
14. Dar daugiau, vertinant atsakovės poziciją, kad byloje nėra pateikta ginčo PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo atsakovei įrodymas, teismas sprendžia, kad žinojimo faktas apie šią PVM sąskaitą faktūrą byloje nepaneigtas, kadangi dar 2022-07-12 pati atsakovė teikė trečiajam asmeniui UAB „Finpro LT“ prašymą prievolės įvykdymui už 23 100 Eur + PVM sumai, identiškai išrašytai PVM sąskaitai faktūrai pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą 2022-05-31 paslaugų sutartį. Tad argumentai apie galimą neinformavimą yra niekiniai ir nepaneigiantys atsakovės prievolės ieškovei egzistavimo.
15. Įrodymų surinkimas ir pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui yra byloje dalyvaujančio asmens teisė, kurią jis turi aktyviai įgyvendinti, siekdamas įrodyti savo argumentų pagrįstumą (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujančiam asmeniui nepavyksta gauti įrodymų dėl objektyvių priežasčių, teismas gali spręsti klausimą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo būtinumo (CPK 199 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
16. Šių teismo motyvų kontekste, teismas sprendžia, kad atsakovei byloje neįrodžius (nepateikus objektyvių įrodymų,), jog pagal paslaugų teikimo sutartį buvo tinkamai su ieškove atsiskaityta, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 851,00 Eur likusi skola, įvykdžius šalių sudarytą 2022-05-31 paslaugų sutartį ir nesant ginčo byloje dėl jos paslaugų tinkamumo ir savalaikiškumo.
Dėl palūkanų priteisimo
17. Ieškovė taip pat reiškia prašymą priteisti 979,45 Eur palūkanų sumą, skaičiuotiną nuo 2022-08-17, t. y. po 30 dienų nuo 2022-07-14 PVM sąskaitos faktūros išrašymo, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) nuostatas, kuris numato ir palūkanų skaičiavimo metodiką konkrečiu laikotarpiu.
18. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymas yra taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju rašytinė ginčo sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų – ūkio subjektų (2 straipsnio 6 dalis), o jų sudaryta paslaugų teikimo sutartis patenka į komercinių sutarčių pagal šį Įstatymą apibrėžimą (2 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pagal Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui.
19. Remiantis šiomis nuostatomis, atsakovės pozicija, kad šalys nebuvo susitariusios dėl vėlavimo palūkanų mokėjimo nėra aktuali ir reikšminga, kadangi minėtas įstatymas suteikia kreditoriui (ūkio subjektui) teisę, esant vėlavimui, reikalauti palūkanų pagal Įstatymą priteisimo.
20. Vertinant atsakovės poziciją, kad atsakovė nėra atsakinga už prievolės įvykdymo vėlavimą, o tai galimai kaltas trečiasis asmuo, kuris dėl nežinomų priežasčių neįvykdė jos prašymo atsiskaityti su ieškove sumai – 23 100 Eur + PVM (atsiliepimo priede esantis 2022-07-12 prašymas) arba pati ieškovė, neinformavusi atsakovės apie skolos likutį, pažymi, kad atsakovės ir trečiojo asmens susiklostę sutartiniai santykiai nėra šios bylos dalykas ir esant susitarimų pažeidimams galimas teisių gynimas kitame teismo procese, išsiieškant dėl to patirtą atsakovės žalą.
21. Kita vertus, atsakovė, prašydama mažinti palūkanas arba jų visai nepriteisti, argumentuoja, jog kreditorė (ieškovė) negavusi sutarties įvykdymo tinkamo mokesčio 2022 m. rugpjūčio mėnesį, neinformavo atsakovės tinkamai ir tik beveik po dviejų metų – 2024-04-19 teikė reikalavimą dėl skolos priteisimo, tokiu būdu piktnaudžiaudama savo teisėmis ir siekdama nesąžiningai pralobti atsakovės sąskaita, prašydama palūkanų priteisimo už ilgą laiką. Tokiai atsakovės pozicijai teismas nepritaria.
22. CK 6.38 straipsnio nuostatos numato prievolių įvykdymo principus, tokius kaip prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus; kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis); jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.
23. Tai, kad atsakovė žinodama savo pareigą atsiskaityti su paslaugos teikėju ir prašydama finansinės pagalbos apmokėjimą atlikti trečiojo asmens, prisiėmė atsakomybę prieš ieškovę dėl trečiojo asmens prievolės įvykdymo kaip už savo veiksmus (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Būdama atidi, rūpestinga skolininkė taip pat verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai privalėjo išsiaiškinti prievolės įvykdymo tinkamumą, juolab mokėjimą pavedus atlikti trečiajam asmeniui. Tai, kad tik gavus pretenziją 2024 m. balandį iš ieškovės sužinojo apie skolos likutį tik suponuoja išvadą, kad nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga santykyje su kreditoriumi, dėl ko turi prisiimti pasekmes, sumokėdama už vėlavimo laikotarpį palūkanas, remiantis minėtu Įstatymu. Kaip minėta, šis įstatymas reglamentuoja palūkanų mokėjimą tarp ūkio subjektų, kurios mokėtinos laiku neįvykdžius prievolės ir turi kompensacinį poveikį, naudojantis kreditoriaus pinigais.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė (skolininkė) yra atsakinga už vėlavimą sumokėti, sudarytas ūkio subjektų sandoris yra komercinis, taigi, ieškovė pagrįstai taiko Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir pagal jį prašo priteisė 979,45 Eur palūkanas, kurių skaičiavimas yra pateiktas ieškinyje ir kurio atsakovė byloje neginčijo, kvestionuodama palūkanų dydį ir/ar aritmetinį paskaičiavimą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
25. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
26. Procesinės palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019, 23 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-526/2012).
29. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.
30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovės cituota teismų praktika teismo posėdžio metu bei atsiliepime į ieškinį nebuvo susijusi su minimo įstatymo taikymu ir nagrinėjamu klausimu teismas taikytinų palūkanų dydį nustatinėja pagal specialųjį Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, todėl nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota aiškinant kitokio pobūdžio materialiuosius teisinius santykius.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 830,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškovė byloje patyrė 1 292,60 Eur bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas 131,00 Eur žyminis mokestis bei 1 161,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio priedas, DOK - 138877). Ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma – 1 292,60 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
33. Priteistina iš atsakovės UAB „Kasabas“ valstybei 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Aria Investments“, kodas 305437220, iš atsakovės UAB „Kasabas“, kodas 305685237, 4 851,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) skolos, 979,45 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 45 ct) palūkanų, 12,25 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 830,45 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 292,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kasabas“, kodas 305685237, valstybei 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.