Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. pareiškimą dėl Viliaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. O. 2018 m. gegužės 8 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašė iš naujo peržiūrėti civilinę bylą Nr. 2-0795-03. Nurodė, jog skolos faktas niekada nebuvo įrodytas nei dokumentais, nei kitu būdu. Todėl prašė panaikinti nurodytoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą dėl 37 213,23 Lt priteisimo iš pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ naudai. Teismas įvyko pareiškėjui už akių, t. y. jam nežinant ir nedalyvaujant. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti jam moralinę žalą, nes dėl minėto teismo sprendimo turėjo daug nepatogumų (dėl antstolių veiksmų).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių pateikė praėjus daugiau kaip penkiolikai metų nuo sprendimo už akių priėmimo, t. y. suėjus ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatytam dvidešimties dienų terminui, tačiau ir trijų mėnesių naikinamajam terminui, po kurio prašymas peržiūrėti sprendimą už akių nebegali būti paduotas. Be to pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas jokių tokio termino praleidimo priežasčių nenurodė, taip pat nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti. Teismas nustatė, kad sprendimo už akių pagrindu išduotas vykdomasis raštas antstolės B. P. vykdomas dar nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/05319). Nors pats pareiškėjas nenurodė, kada jam tapo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, tačiau įvertinus minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjui apie priimtą sprendimą už akių turėjo tapti žinoma dar 2010 metais, kuomet prasidėjo priverstinio vykdymo procesas.Teismas kartu pažymėjo ir tai, kad civilinė byla Nr. 2-0795-03 šiuo metu yra sunaikinta, todėl net priėmus pareiškėjo pareiškimą, jo išnagrinėjimas iš esmės, teismui neturint jokių bylos duomenų, nebūtų galimas, taigi teismas neturėtų galimybės įvertinti, ar buvo sąlygos priimti sprendimą už akių, taip pat ar yra pagrindas abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors šiuo atveju pareiškėjas jokių įrodymų, kurie galėtų sukelti tokias abejones, ir neteikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas T. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Viliaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą už akių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskirajame skunde remiasi vieninteliu argumentu, jog apie Viliaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą už akių jis nieko nežinojo, todėl terminą prašymui dėl sprendimo už akių jis praleido ne dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesiniai terminai sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Taigi iš minėtos CPK nuostatos matyti, kad yra nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas procesiniams veiksmas atlikti. Tai reiškia, kad nepateikus prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per tris mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, asmuo praranda teisę tokį skundą pateikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Tokių terminų nustatymo tikslas yra drausminti proceso dalyvius, užtikrinti sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, bei užkirsti kelią proceso vilkinimui. Kadangi apeliantas pareiškimą dėl Viliaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik 2018 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 15 metų, teigtina, kad apeliantas praleido procesinį terminą, t. y. terminą, per kurį jis galėjo įgyvendinti savo procesinę teisę – kreiptis dėl sprendimo Viliaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą už akių peržiūrėjimo, ir toks terminas nebegali būti atnaujintas. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su UAB ,,Lietuvos telekomas“ reikalavimo pagrįstumu, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė terminų atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o 2018 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.