- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- T-1081-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00121-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. J.
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 93-166 nutarta taikyti nuteistajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. gegužės 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, už gerą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje trylika kartų skatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo kompiuterio operatoriaus, baldžiaus specialybes. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse t. y. renginiuose, viktorinose, taip pat prisideda prie būrio gerbūvio kūrimo ir gerinimo. Esant poreikiui nuteistasis kreipiasi į Resocializacijos skyriaus psichologus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas.
T. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 17 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 17 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, trylika kartų skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl nuteistojo T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš pažymos apie dalyvavimą užimtume nustatė, kad 2021 m. nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvioje veikloje, užsiėmimų metu gebėdavo išlaikyti dėmesio koncentraciją ir įsigilinti į užsiėmimo temą, aktyviai diskutuodavo įvairiomis temomis, gebėjo vaizdingai ir raiškiai reikšti mintis, tačiau 2022 m. nuteistasis nedalyvauja jokiose veiklose. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, T. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog T. J. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu vienuolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2021 m. spalio 15 d.), iš jų devynis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo keturiolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką T. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingas sistemingas alkoholio vartojimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padarytas apysunkis bei labai sunkus nusikaltimai, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti bet kokį įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, mokėsi, įgijo kompiuterio operatoriaus bei baldžiaus specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis teistas du kartus, bausmės atlikimo metu ne visada geba išvengti rizikingų situacijų, bei save realizuoti priimtinais, teisėtais būdais, bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis buvo pažeidęs nustatytą tvarką, taip pat ne kartą dalyvavo draudžiamoje veikloje, t. y. buvo sulaikytas vartojantis alkoholinius gėrimus. Nuteistasis dalyvavo priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programoje, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kuri skirta priklausomybę turinčių asmenų prevencijai, tačiau tai įtakos nuteistajam nepadarė, jis pataisos įstaigoje buvo baustas drausmine tvarka dėl alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje. Nuteistojo savivaizdis pozityvus, tikėtina, ne visada turintis realų pagrindą. Nuteistasis labiau yra linkęs įžvelgti problemų sprendimo būdus, kuomet kalbama apie kitus asmenis, tačiau pats sau to netaiko, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau, pasaulį vertina per savo matymo prizmę. Nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus kartais trūksta valios ir vertybinės motyvacijos. Apskritai jis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje elgėsi destruktyviai visuomenės vertybių požiūriu, sumenkina savo nusikalstamo elgesio pasekmes visuomenei. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. J. neatliktos bausmės dalis (10 mėnesių 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis T. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 93-166.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 93-166 taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.