Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29435-980/2025 pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Dėl pareiškėjos atsiliepimo į antstolio atsiliepimą į atskirąjį skundą

11. 2026 m. sausio 19 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos A. D. atsiliepimas į antstolio atsiliepimą į atskirąjį skundą.

12. Spręsdamas dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo, apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 323 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (CPK 323, 338 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021).

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atsiliepimas į antstolio atsiliepimą į atskirąjį skundą pateiktas suėjus atskirojo skundo pateikimo terminui, taip pat į tai, jog įstatymas nenumato galimybės proceso šaliai pateikti atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą pareiškėjos atsiliepimą į antstolio atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. institucijos (pareigūno) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, dėl 299,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

16. 2025 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

17. 2025 m. lapkričio 12 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės A. D. sąskaitų; priverstinai nurašoma suma – 437,75 Eur; nustatė, kad skolininkė A. D. per vieną kalendorinį mėnesį gali disponuoti 696 Eur suma; atšaukė nurodymą dėl iš skolininkės A. D. sąskaitos priverstinai nurašomos 437,74 Eur sumos.

18. 2025 m. lapkričio 12 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 302,47 Eur suma.

19. 2025 m. lapkričio 12 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė į antstolio depozitinę sąskaitą pervestą 302,47 Eur sumą, nurodydamas, kad 302,47 Eur suma grąžintina skolininkei.

20. 2025 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu 302,47 Eur suma grąžinta į skolininkės A. D. sąskaitą.

21. 2025 m. lapkričio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) pateikti skolininkei A. D. priklausančių sąskaitų išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki patvarkymo įvykdymo dienos.

22. 2025 m. lapkričio 13 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 177,81 Eur suma.

23. 2025 m. lapkričio 14 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 81,81 Eur suma.

24. 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriuo bankas pateikė skolininkės A. D. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. Iš pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad: 1) už 2025 m. spalio mėnesį skolininkei buvo išmokėta: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos materialinė parama – 110,50 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinė pašalpa – 55,25 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmoka pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) – 210 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienišo asmens išmoka – 42,29 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šalpos neįgalumo pensija – 362,08 Eur; 2) už 2025 m. lapkričio mėnesį skolininkei buvo išmokėta: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos materialinė parama – 110,50 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompensacija – 74,77 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinė pašalpa – 55,25 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoka – 42,29 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoka – 362,08 Eur.

25. 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės A. D. skundas „Dėl neteisėtų pinigų rezervavimų, mobingo ir susidorojimo“, kartu su skundu pateiktas skolininkės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d.

Dėl pareiškėjos (apeliantės) atskirojo skundo argumentų

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, teismas netinkamai taikė CPK 689, 739 straipsnius, neįvertino imperatyvaus draudimo išieškoti iš saugomų išmokų, neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai ir skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvuoto atsakymo į esminius argumentus.

28. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

29. Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad antstolis pradėjo neteisėtą išieškojimą iš 100 procentu apsaugotų lėšų (negalios išmokos, seniūnaičio išmoka, tikslinės išmokos ir kompensacijos). Pareiškėjos vertinimu, jos teisės buvo pažeistos, kadangi buvo tęsiamas neteisėtas išieškojimas iš apsaugotų lėšų.

30. CPK 739 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2026-01-01) numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra baigtinis.

31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.

32. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų akcentavo, jog konkrečios paskutiniu metu nurašytos sumos yra: 302,47 Eur, 177,81 Eur ir 81,81 Eur. Byloje nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 12 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės A. D. sąskaitų; priverstinai nurašoma suma – 437,75 Eur; patvarkymu antstolis taip pat nustatė, kad skolininkė A. D. per vieną kalendorinį mėnesį gali disponuoti 696 Eur suma. 2025 m. lapkričio 12 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 302,47 Eur suma. 2025 m. lapkričio 12 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė į antstolio depozitinę sąskaitą pervestą 302,47 Eur sumą, nurodydamas, kad 302,47 Eur suma grąžintina skolininkei. 2025 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu 302,47 Eur suma grąžinta į skolininkės A. D. sąskaitą. 2025 m. lapkričio 13 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 177,81 Eur suma. 2025 m. lapkričio 14 d. iš skolininkės A. D. sąskaitos nurašyta 81,81 Eur suma.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) pateikti skolininkei A. D. priklausančių sąskaitų išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki patvarkymo įvykdymo dienos. 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriuo bankas pateikė skolininkės A. D. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. Iš pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad: 1) už 2025 m. spalio mėnesį skolininkei buvo išmokėta: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos materialinė parama – 110,50 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinė pašalpa – 55,25 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmoka pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) – 210 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienišo asmens išmoka – 42,29 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šalpos neįgalumo pensija – 362,08 Eur; 2) už 2025 m. lapkričio mėnesį skolininkei buvo išmokėta: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos materialinė parama – 110,50 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompensacija – 74,77 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinė pašalpa – 55,25 Eur, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoka – 42,29 Eur (vienišo asmens išmoka), VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoka – 362,08 Eur (šalpos neįgalumo pensija). 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės A. D. skundas „Dėl neteisėtų pinigų rezervavimų, mobingo ir susidorojimo“, kartu su skundu pateiktas skolininkės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. (iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti minėtos skolininkei už 2025 m. lapkričio mėnesį išmokėtos sumos bei jų paskirtis).

34. Įvertinęs CPK 739 straipsnio nuostatas bei pareiškėjos gautų pajamų kilmę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai yra lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas CPK 739 straipsnio 6 ir 10 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjai buvo mokamos tikslinės kompensacijos ir socialinės išmokos, šalpos neįgalumo pensija (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), vienišo asmens išmoka. Į tokias pareiškėjos gaunamas lėšas, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 ir 10 punktais, išieškojimas negali būti nukreiptas. Bylos duomenys patvirtina, kad antstoliui apie pareiškėjos konkrečiai spalio bei lapkričio mėnesiais gautų lėšų kilmę buvo žinoma nuo 2025 m. lapkričio 18 d. (gavus iš banko duomenis apie pareiškėjos banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025-10-01 iki 2025-11-12). Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025-11-04 iki 2025-11-16 antstoliui buvo pateiktas ir kartu su 2025 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje registruotu pareiškėjos skundu „Dėl neteisėtų pinigų rezervavimų, mobingo ir susidorojimo“.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstoliui disponuojant duomenimis, kad į pareiškėjos sąskaitą yra pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bei pareiškėjai pateikus dokumentus (sąskaitos išrašą), įrodančius, kad buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tokias nurašytas lėšas antstolis turėjo grąžinti pareiškėjai (2025 m. lapkričio 13 d. nurašytą 177,81 Eur sumą; 2025 m. lapkričio 14 d. nurašytą 81,81 Eur sumą).

36. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti, jog antstolis veikė neteisėtai, todėl byloje nesant duomenų, kad buvo priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, yra teisinis pagrindas įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai šias nurašytas lėšas: 177,81 Eur ir 81,81 Eur (302,47 Eur suma yra grąžinta).

37. Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimo sutelkti dėmesį į žalos atlyginimą už neteisėtą išieškojimą pažymėtina, kad klausimai dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo sprendžiami ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

38. Dėl pareiškėjos reikalavimo įvertinti skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos atsakomybę už netinkamą teisinės kontrolės vykdymą apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, yra Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2), 18 punkte nustatyta, kad siūlyti Komisijai iškelti teisėjui drausmės bylą pateikiant motyvuotą teikimą turi teisę: Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas, bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nėra subjektas, turintis teisę ar pareigą teikti teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo.

39. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį J. P. grąžinti iš pareiškėjos A. D. sąskaitos nurašytas ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2025 m. lapkričio 13 d. pervestas lėšas – 177,81 Eur, 2025 m. lapkričio 14 d. pervestas lėšas – 81,81 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

41. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjai A. D. 500 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti suinteresuoto asmens antstolio naudai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja sistemingai ir nesąžiningai reiškia nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

42. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei įvertinęs ir tai, kad pareiškėja neturi ją atstovaujančio profesionalaus teisininko, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju pareiškėja įgyvendina turimas procesines teises, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog toks įgyvendinimas būtų akivaizdžiai nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos A. D. skundo dėl antstolio J. P. veiksmų dalį ir įpareigoti antstolį J. P. grąžinti iš pareiškėjos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nurašytas ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2025 m. lapkričio 13 d. pervestas lėšas – 177,81 Eur, 2025 m. lapkričio 14 d. pervestas lėšas – 81,81 Eur.

Kitą pareiškėjos A. D. skundo dalį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.