Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys E. Č., UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. P. pateikė teismui prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Nemokumas“, patvirtinti 340 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Pareiškėja I. P. pareiškime bei teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas advokato padėjėjas E. Š. nurodė, jog tarp AB banko „Hansabankas“ ir pareiškėjos bei pareiškėjos sūnaus R. P. buvusios sugyventinės E. Č. 2007-09-13 buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas suteikė 54 752,66 Eur dydžio kreditą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) pirkti. Įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas įsigyjamo nekilnojamojo turto įkeitimu bei kredito draudimu. Tarp banko, pareiškėjos ir E. Č. 2007-09-25 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią bankas suteikė 5 792,40 Eur dydžio kreditą vartojimo reikmėms. 2007-10-02 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja ir E. Č. lygiomis dalimis įsigijo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai ir E. Č. tinkamai nevykdant įsipareigojimų, prisiimtų vartojimo kredito sutarties pagrindu, bankas 2010-08-24 nutraukė vartojimo kredito sutartį. Raseinių rajono apylinkės teismas 2010-12-02 sprendimu už akių civilinėje byloje iš pareiškėjos ir E. Č. solidariai priteisė 4 154,43 Eur skolą. Įsipareigojimų įvykdymui pareiškėja buvo priversta skolintis pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Siekdama atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, bei apmokėti sunkiai sergančios motinos B. V. gydymo išlaidas, bei savo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, už 7 819,74 Eur sumą 2013-11-25 pardavė nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir E. Č. dėl sunkios finansinės padėties negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų kredito sutartimi, hipotekos kreditorius UAB „Būsto baskolų draudimas“ 2013-09-25 kreipėsi į Vilniaus m. 20-ąjį notaro biurą dėl priverstinio 50 127,91 Eur dydžio skolos išieškojimo. Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro 2013-10-18 išduotą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti antstolis T. U., kuris iš varžytynių už 15 903,61 Eur sumą pardavė pareiškėjai ir E. Č. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškota suma buvo ženkliai mažesnė nei UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėta 50 127,91 Eur draudimo išmokos dydžio suma. Antstolis T. U., areštavo pareiškėjai priklausantį žemės sklypą.

Pareiškėjos ir E. Č. neįvykdyti įsipareigojimai bankui pagal Kredito sutartį sudaro 310,55 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaro 25 294,19 Eur, neapmokėta vykdymo išlaidų suma antstoliui T. U. sudaro 842,84 Eur, bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, suma yra 26 447,58 Eur. Pareiškėja dėl itin sunkios finansinės padėties neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėja santuoką su buvusiu sutuoktiniu B. P. nutraukė 1994-10-20, kitos santuokos nėra sudariusi. Pareiškėjai priklauso areštuotas žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 416 Eur. Jokio kito nekilnojamojo turto pareiškėja neturi, todėl yra priversta gyventi pas savo pažįstamą J. V.. Pareiškėja nuomos nemoka, prisideda pirkdama malkas, mokėdama komunalinius mokesčius. Pareiškėja neturi jokio kilnojamojo privalomai registruotino turto, nėra įregistravusi transporto priemonių. Pareiškėja šiuo metu dirba UAB „Eurovaistinė“ vaistininko padėjėjos pareigose, pareiškėjos vidutinis mėnesinis atlygis per pastaruosius dešimt mėnesių yra apie 844,71 Eur, neatskaičius mokesčių, o jos gaunamo atlyginimo vidurkis yra 338,23 Eur. Pareiškėja šiuo metu turi tik 180,00 Eur grynųjų pinigų santaupų, pareiškėjai priklauso trys sąskaitos, kuriose likutis yra 12,58 Eur, 2,97 Eur, 22,01 Eur, tačiau šiomis sąskaitomis pareiškėja nesinaudoja dėl antstolio T. U. pritaikyto arešto. Pareiškėjai priklausantis turtas šio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui parengimo dieną sudaro 611,55 Eur. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai didesni nei 25 MMA, pareiškėja per trejus metus nėra sudariusi nei vieno nesąžiningo sandorio, kurio pagrindu ji tapo ar galėjo tapti nemoki. Nėra nei vieno pagrindo, kuris suteiktų teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsisakyti kelti bankroto bylą, nes nuo 2014 m. birželio iki 2017 m. spalio mėn. antstolis iš pareiškėjos darbo užmokesčio išieškojo 10 662,14 Eur. Visas pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriui, antstoliui toliau išieškant analogiškas sumas, galėtų būti padengtas per maždaug 8 metus. Antstoliui atliekant ženklias išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, jai lieka pakankamai pajamų būtinųjų poreikių tenkinimui. Kreditorius nurodė, kad pareiškėja 2013 m. lapkričio 25 d. pardavė nuosavybės teise priklausiusį butą ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kur išleido gautus pinigus. Pareiškėja pardavusi nekilnojamąjį turtą, sąmoningai sulaukė 3 metų termino, per kurį gali būti vertinami pareiškėjos nesąžiningi sandoriai. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo galimą pareiškėjos nesąžiningumą bei siekį išvengti visiško atsiskaitymo su kreditoriais.

Suinteresuoti asmuo E. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji šiuo metu gyvena Anglijoje, ten prieš trejus metus pasiskelbė bankrotą.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjos sūnus, 2007 metais grįžęs iš užsienio su drauge E. Č. ieškojo gyvenamojo būsto. Prašė mamos pagelbėti dėl paskolos būsto įsigijimui, šiai sutikus, buvo paimta paskola namui T. įsigyti. Po metų R. P. su drauge E. Č. išsiskyrė, ji išvyko į V. ir paskolos nemokėjo, šiuo metu vienas augina jų vaiką. Paskolą mokėti padėjo ir jis, ir sesuo, skolinosi pinigus iš pažįstamų, tačiau nesugebėjus laiku mokėti visų prisiimti įsipareigojimų, namas buvo parduotas iš varžytynių. Kad grąžintų tretiesiems asmenims skolintus pinigus, mama pardavė jai priklausantį butą. Šiuo metu jis dirba automobilių servize už minimalų atlyginimą.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą ir kreditorinių įsipareigojimų sumos.

Nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 13 dieną pareiškėja I. P. ir E. Č. su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį Nr. 07-101306-FA (b. l. 10-28), pagal kurią bankas suteikė 54 752,66 Eur dydžio kreditą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti (b. l. 35-40). Vilniaus m. 20-asis notaro biuras 2013 m. spalio 18 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo siūloma UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai solidariai iš skolininkių E. Č. ir I. P. išieškoti 50 127,91 Eur skolos taip pat 154,49 Eur, 58,60 Eur, 20,06 Eur, 76,24 Eur, 1,16 Eur skolos (b. l. 50). Minėtas vykdomasis įrašas yra pateiktas antstoliui T. U. vykdyti, kredito gavėjams priklausęs hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas antstolio buvo parduotas iš varžytynių (b. l. 52, 53). Po nekilnojamojo turto pardavimo tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir „Swedbank“, AB 2014 m. gegužės 29 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido bankui reikalavimo teises E. Č. ir I. P. atžvilgiu į 233,15 Eur ir 77,40 Eur skolą (b. l. 54, 55). Iš antstolio T. U. pažymos nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. I. P. skolos likutis yra 25 294,19 Eur ir 842,84 Eur vykdymo išlaidų suma (b. l. 65). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog likusi neapmokėta kredito suma pagal kreditavimo sutartį Nr. 07-101306-FA yra 26 447,58 Eur.

Pareiškėjos skola kreditoriui yra solidari su E. Č., kuri savo atsiliepime nurodė, kad gyvena Anglijoje ir ten prieš trejus metus pasiskelbė bankrotą, tačiau duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog tais atvejais kai skolininkų pareiga yra solidari – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Taigi, solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti iš ko reikalauti solidarios prievolės įvykdymo. Esant tokiam solidarios prievolės teisiniam reglamentavimui, fizinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, solidarūs įsipareigojimai kreditoriams turi būti vertinami pilna apimtimi sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad skolų suma skolos kreditoriams siekia 26 447,58 Eur. Akivaizdu, jog pradelstų pareiškėjos kreditorinių įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą ribą, skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Dėl realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, gaunamos pajamos), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0687 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 416 Eur, areštuotas antstolio T. U. (b. l. 56, 57). Kito nekilnojamojo turto pareiškėja neturi (b. l. 68). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. pažymos (b. l. 69) matyti, kad pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėja su B. P. 1994 m. spalio 20 d. nutraukė santuoką (b. l. 67).

Bankroto bylai iškelti nepakanka vien sąlygos, kad įsiskolinimų suma viršija tam tikrą ribą, būtina konstatuoti, jog pareiškėja neturi realių galimybių per protingą laiko tarpą skolas grąžinti. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad vidutinis mėnesinis atlygis jai mokamas darbdavio UAB Eurovaistinė yra apie 844,71 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, antstoliui išskaičiuota suma per mėnesį apie 314,59 Eur, pareiškėjai išmokėta 374,32 Eur suma per mėnesį (b. l. 73). Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavys nuo 2018 m. gegužės mėnesio nutrauks darbo santykius, suėjus senatvės pensijos amžiui, kas turės įtakos jos gaunamoms pajamoms ir ji negalės vykdyti įsipareigojimų. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutikdamas su pareiškėjos nurodytais argumentais savo atsiliepime nurodė, kad nuo 2014 m. birželio iki 2017 m. spalio mėnesio iš pareiškėjos darbo užmokesčio išieškota 10 662,14 Eur suma, per mėnesį išieškant po 260 Eur, antstoliui išieškant analogiškas sumas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, pareiškėja turi galimybę padengti visą įsiskolinimą.

Iš byloje esančios Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjos darbo užmokestis yra svyruojantis nuo 727-978 Eur, kaip pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jos atlyginimas nėra pastovus, būna mokami priedai. Pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma 340,00 Eur per mėnesį, iš pareiškėjos gaunamų pajamų atlikus antstolio išskaitas apie 338,23 Eur, jai lieka pakankamai pajamų būtinųjų poreikių tenkinimui, vadinasi, kaip ir nurodė kreditorius, visas įsiskolinimas būtų padengtas per mažiau nei 8 metus. Teismas nesutinka su pareiškėjos posėdžio metu išsakyta pozicija, kad neiškėlus bankroto bylos ir pareiškėjai mokant skolą dar 8 metus, ji negalės oriai gyventi sulaukus pensijos amžiaus, nes pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 07-101306-FA kredito grąžinimo terminas yra nurodytas 2025 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėja pasirašydama kredito sutartį ir prisiimdama įsipareigojimus žinojo, kad kreditą turės grąžinti būdama pensijinio amžiaus, todėl teismo vertinimu, kredito grąžinimo terminas 8 metai yra laikomas protingu. Teismas pareiškėjos išdėstytą poziciją dėl darbo santykių nutraukimo 2018 metais vertina kaip prielaidą. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių ateityje pareiškėjos pajamos sumažėtų, tokia pasikeitusi aplinkybė galėtų tapti sąlyga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau kol ši sąlyga neegzistuoja, spręsti, kad ji gali tapti pagrindu iškelti bankroto bylą pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą pareiškimą, negalima.

Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-561/2014).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nors pareiškėjos skolų suma viršija 25 MMA ir šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau negalima daryti išvados, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad šių skolų padengti neįmanoma iš gaunamų pajamų. Teismui nenustačius šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad pareiškėja I. P. yra nemoki. Nurodytos aplinkybės paneigia bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai tikslingumą, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja yra pajėgi padengti įsiskolinimą kreditoriui per pakankamai protingą laiką, kas lemia jos pareiškimo nepagrįstumą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsisakytina iškelti pareiškėjai I. P. fizinių asmenų bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Nors nenustačius, kad pareiškėja yra nemoki, toliau, kaip nebeaktualus, nebesvarstytinas klausimas dėl asmens sąžiningumo (ar asmuo tapo nemokus sąžiningai), teismas pažymi, kad pagal FABĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, teismas negali vertinti asmens sąžiningumo už ilgesnį laikotarpį nei 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo dienos. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2017 m. spalio 24 d., tai jos sąžiningumas vertintinas nuo 2014 m. spalio 24 d. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą akcentavo, kad pareiškėja nenurodė, kur išleido 2013 m. lapkričio 25 d. pardavusi nuosavybės teise priklausantį butą gautus pinigus, tačiau šis pareiškėjos elgesys negalėtų būti vertinamas, kadangi nepatenka į 3 metų laikotarpį.

Pareiškėjai išaiškinama, kad teismo atsisakymas iškelti bankroto bylą neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą vėl prašant iškelti bankroto bylą. Skolininko, siekiančio vėl prašyti teismo iškelti bankroto bylą, faktinė padėtis turi būti iš esmės pasikeitusi, t. y. turi nebelikti priežasčių, dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pirmąjį kartą.

Iš pareiškėjos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, atsisakyti iškelti I. P. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.