Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-403-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
2S-403-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00682-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-403-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00682-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės vykdymo procese) bankrutavusios akcinės bendrovės „Alvito žemdirbys“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Katalonija“, skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“, antstoliui A. M. dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. BO22390 vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skolininkė BAB „Alvito žemdirbys“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Katalonija“ kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B022390, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049. Skunde nurodė, kad antstolio A. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/19/01049 pagal išieškotojo, suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“, pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 119 162,94 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos. 2020 m. balandžio 17 d. įvyko antrosios pareiškėjai priklausiusio ir išieškotojo naudai įkeisto nekilnojamojo turto - sandėlio varžytynės, buvo paskelbtas varžytynių laimėtojas. 2020 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020, kuria nutarė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“. 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020, kuria Lietuvos Respublikos juridiniu asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 30 straipsnio 3 dalies pagrindu leido antstoliui užbaigti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti už parduotą turtą gautas lėšas. 2020 m. birželio 1 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B022390 pagrindu išieškotojui buvo pervesta 10 254,12 Eur suma. Pareiškėjos vertinimu 2020 m. birželio 1 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas prieštarauja 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020, taip pat aktualioms JANĮ normoms, todėl yra naikintinas. Nurodo, jog iš turto pardavimo gautų piniginių lėšų paskirstymas privalėjo būti vykdomas vadovaujantis specialiomis, JANĮ normomis. Bankroto proceso metu tik nemokumo administratorius naudoja bendrovės turtą (taigi ir pinigines lėšas) ir juo disponuoja. Po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, visų bendrovės kreditorių, taigi ir įkaito turėtojo (nagrinėjamu atveju - suinteresuoto asmens) finansiniai reikalavimai tenkinami išimtinai JANĮ nustatyta tvarka.

2. Tokiu būdu, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 13 punktu, 30 straipsnio 3 dalimi antstolis turėjo pareigą iš pareiškėjai priklausančio turto pardavimo gautas pinigines lėšas pervesti į kreditorių sąskaita, t. y. pareiškėjos vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos bankroto proceso metu, ir tik vėliau nemokumo administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, šias lėšas paskirstytu JANĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja vadovaudamasi JANĮ 93 straipsnio 1 dalimi, mano, kad įkaito turėtojui priklauso ne visa suma, gaunama iš įkeisto turto pardavimo - JANĮ nustatyta tvarka iš tokių gautų sumų yra išskaičiuojamos administravimo išlaidos, prie kurių proporcingai turi pareigą prisidėti ir įkaito turėtojas. Pažymi, kad skundo pateikimo dienai dar nėra patvirtintas pareiškėjos kreditorių sąrašas, nėra įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas, atitinkamai nėra patvirtintos ir bankroto proceso administravimo išlaidos bei kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus, taigi nėra įvykusios visos JANĮ įtvirtintos sąlygos atsiskaityti su įkaito turėtoju (suinteresuotu asmeniu). Pareiškėja nurodo, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau -,,ĮBĮ“) buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybės tvarka bankroto proceso metu (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismų išaiškinimai JANĮ nuostatų pagrindu kol kas nėra suformuluoti, pareiškėjos vertinimu, aktualūs yra ankstesni kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti iš esmės analogiškų ĮBĮ nuostatų pagrindu. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais - ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui - dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

3. Antstolis A. M. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, jį persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-135-6504 ir remiantis Sprendinių vykdymo instrukcijos 88 punktu paskirstė ir pervedė lėšas išieškotojams, šiuo atveju hipotekos kreditoriui UAB „Baltic Agro“ 2020 m. birželio 2 d. Antstolis nesutinka pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais, nes kontora kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir gavo leidimą užbaigti įkeisto turto pardavimo procedūrą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka. Išieškojimai iš hipotekos ar įkeisto turto remiantis CPK 664 straipsniu vykdomi pirmąją eile, todėl vykdymo procese jie užima specifinę vietą. Antstolio nuomone, bankroto administratorius neturėtų prieštarauti dėl pravestų lėšų hipotekos kreditoriui, kadangi antstoliui pravedus lėšas UAB „Baltic Agro“ sumažėjo bankrutuojančios įmonės t. y. UAB „Alvito žemdirbys“ skola hipotekos kreditoriui, todėl bus pareikštas mažesnis kreditorinis reikalavimas. Antstolis išieškotų lėšų paskirstymą surašė 2020 m. birželio 1 d. ir remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija pravedė lėšas, pareiškėjos skundas antstolio kontoroje gautas 2020 m. birželio 23 d., t.y. po 20 dienų lėšų pravedimo hipotekos kreditoriui, todėl kyla abejonių dėl skundo pateikimo terminų. Vykdomoji byla antstolio kontoroje yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui - Kauno apygardos teismui.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą dėl antstolio A. M. 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B022390 (vykdomoji byla Nr.0135/19/01049) atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti iš BAB „Alvito žemdirbys“ suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad antstolio patvarkymas pažeidė JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, o patvarkymą antstolis priėmė ir lėšas UAB „Baltic Agro“ pervedė teisėtai ir pagrįstai, remdamasis 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog antstolis kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris nutartimi leido antstoliui užbaigti pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio ir UAB „Baltic Agro“ naudai įkeisto nekilnojamojo turto - sandėliuko, esančio adreso (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti už parduota turtą gautas lėšas. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas nenurodė antstoliui lėšų, gautų pardavus ginčo turtą pervesti į kreditorių sąskaitą, o priešingai, nurodė gautas lėšas paskirstyti. Pažymi ir tai, jog Kauno apygardos teismo priimtos nutarties kopijos buvo pateiktos tiek antstoliui, tiek pareiškėjai, minėta nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau skundas dėl minėtos nutarties pateiktas nebuvo. Pareiškėja su Kauno apygardos teismo nutartimi sutiko, todėl nutartis antstolio patvarkymo priėmimo metu buvo įsiteisėjusi ir vykdytina. Suinteresuoto asmens nuomone, iš varžytinių parduotas turtas buvo įkeistas UAB „Baltic Agro“, todėl ji, kaip įkeisto turto įkaito turėtojas, bet kokiu atveju turėjo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti pinigines lėšas už įkeisto turto pardavimą, nepaisant to, kas būtų vykdęs pardavimo procedūras - antstolis ar bankroto administratorius, nes JANĮ 96 straipsnio 1 dalis numato, jog įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Antstolis užbaigęs pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo procedūrą, gautų piniginių lėšų, atskaitęs vykdymo išlaidas, neprivalėjo pervesti į pareiškėjos kreditorių sąskaitą, atidarytą bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi iš gautų lėšų turėjo būti atsiskaityta būtent su įkaito turėtoju, kaip privilegijuotu kreditoriumi, turinčiu pirmenybės teisę į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą. Taip pat pažymi, kad visą pardavimo procesą vykdė antstolis, o ne pareiškėjos bankroto administratorius, todėl bankroto administratorius jokių administravimo išlaidų nepatyrė ir negalėjo patirti, todėl pareiškėja skundu visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, jog suinteresuotam asmeniui priklauso ne visa suma, kuri gauta iš pareiškėjai priklausiusio įkeisto turto pardavimo, tačiau tik tokia suma, kuri būtų gauta išskaičius administravimo išlaidas. Kauno apygardos teismas nutartyje nenurodė už parduotą turtą gautas lėšas skirstyti specialia JANĮ numatyta tvarka, o priešingai, nurodė, jog antstoliui leidžiama atlikti išieškotų lėšų paskirstymą, t. y. paskirstymą atlikti įprastine Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK numatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos BAB „Alvito žemdirbys“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Katalonija“, skundą tenkino – panaikino antstolio A. M. 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr.BO22390 vykdomojoje byloje Nr.0135/19/01049.

6. Teismas konstatavo, kad 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta, jog patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skundas antstolių kontorai pateiktas 2020 m. birželio 22 d., tačiau, kada patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo buvo gautas pareiškėjos, duomenų vykdomojoje byloje nėra. Teismas pasisakė, kad net ir tuo atveju, jei skundas dėl antstolio veiksmų būtų pateiktas praleidus 2 dienų terminą, tai nėra naikinamasis terminas skundui pateikti ir atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, neturėtų būti vertinamas kaip grubus terminų pažeidimas, kuris užkirstų pareiškėjai galimybę į teisminę gynybą.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodęs, jog leidžia antstoliui paskirstyti už parduotą turtą gautas lėšas, tačiau pažymėjo, kad nutartyje yra išaiškinta ir JANĮ 30 straipsnio 3 dalis, kuri skelbia, jog nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. JANĮ 2 straipsnio 13 punkte išaiškinta, jog kreditorių sąskaita – juridinio asmens depozitinė sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti. Teismas sprendė, kad antstolis atliko gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymą, tačiau nesivadovavo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata gautą pinigų sumą pervesti į kreditorių sąskaitą.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pareiškėjo BAB „Alvito žemdirbys“ skundą atmesti, bei priteisti iš BAB „Alvito žemdirbys“ suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas buvo tai, kad antstolis atliko gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymą, tačiau nesivadovavo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata gautą pinigų sumą pervesti į kreditorių sąskaitą. Su tokia pozicija apeliantė nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog Kauno apygardos teismas nutartimi dėl lėšų paskirstymo nenurodė antstoliui už parduotą turtą gautas pinigines lėšas pervesti į pareiškėjos kreditorių sąskaitą, be kita ko ir todėl, kad minėtas turtas buvo įkeistas bendrovei. Bendrovė, kaip pareiškėjos įkeisto turto įkaito turėtoja, bet kokiu atveju turėjo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti pinigines lėšas už įkeisto turto pardavimą, nepaisant to, kas būtų vykdęs pardavimo procedūras - antstolis ar bankroto administratorius.

8.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir neatsižvelgė ir į tai, jog visą pardavimo procesą vykdė antstolis, o ne pareiškėjos bankroto administratorius, todėl bankroto administratorius jokių administravimo išlaidų nepatyrė ir negalėjo patirti, dėl to neturėjo teisinio pagrindo kelti skunde nurodytų reikalavimų.

8.4. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, kad nagrinėjamu atveju aiškinant JANĮ nuostatas pagal teismo formuojamą praktiką ir nutartyje nurodytas aplinkybes, susiklostytų situacija, kuomet už įkeisto turto pardavimą būtų išskaičiuotos ne tik antstolio patirtos vykdymo išlaidos, tačiau ir bankroto administratoriaus administravimo išlaidos, kurios, kaip nurodyta aukščiau, net nebuvo patirtos.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą BAB „Alvito žemdirbys“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Katalonija“, prašo atmesti UAB „Baltic Agro“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir skundžiamą 2020 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nenurodyta antstoliui gautas iš turto pardavimo lėšas pervesti į kreditorių sąskaitą, kadangi būtent tokia turto pardavimo procedūros užbaigimo tvarka (rezultatas) yra įtvirtinta JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria rėmėsi teismas ir į kurią nuorodą pateikė nutarties rezoliucinėje dalyje. Vienintelis dalykas, kurio akivaizdžiai 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje teismas nenurodė, tai paskirstyti iš turto pardavimo gautas lėšas, jas pervedant išieškotojui. Toks teiginys, priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, minėtoje teismo nutartyje nėra parašytas jokia forma.

9.2. Dėl apeliantės teiginio, kad pareiškėja neskundė 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutarties, tokiu būdu išreikšdama sutikimą, pažymėtina, kad nebuvo pagrindo skųsti minėtos teismo nutarties, kadangi ji priimta vadovaujantis aktualiomis teisės normomis ir su teismo nutartyje įtvirtintu leidimu, grindžiamu išimtinai JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta turto pardavimo procedūros užbaigimo tvarka.

Šalies argumentai

9.3. Apeliantė klaidindama teismą, nurodo, kad 2020 m. gegužės 14 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nenurodė antstoliui už parduotą turtą gautas pinigines lėšas pervesti į pareiškėjos kreditorių sąskaitą ir dėl to, kad parduotas turtas buvo įkeistas apeliantės naudai. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta antstoliui vadovautis JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata, taigi pasiekti minėtoje nuostatoje įtvirtintą turto pardavimo procedūros užbaigimo rezultatą, o aplinkybė, kad turtas buvo įkeistas apeliantei, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nesuponuoja kitokių antstolio veiksmų.

9.4. Atskirajame skunde apeliantė pateikia nuorodas į JANĮ 96 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimą bankroto proceso metu. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, neneigia apeliantės kaip hipotekos kreditorės pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš už turto pardavimą gautų lėšų. Vis dėlto pagal esamą situaciją, t. y. kai įkeisto turto pardavimo procedūra pradedama iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir baigiama, kai bankroto byla jau iškelta, o tokios procedūros užbaigimui privaloma gauti teismo leidimą, tolesni veiksmai gali būti atliekami tik JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymi, kad įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, jeigu antstolis užbaigia būtent įkeisto turto pardavimą jau bankroto proceso metu.

9.5. Apeliantė siekia įrodyti, kad nemokumo administratorius nepatyrė jokių administravimo išlaidų, todėl visa iš turto pardavimo gauta piniginių lėšų suma turėjo būti pervesta apeliantei, tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

9.6. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog aiškinant JANĮ nuostatas pagal teismo formuojamą praktiką, susiklostytų situacija, kuomet už įkeisto turto pardavimą būtų išskaičiuotos ne tik antstolio patirtos vykdymo išlaidos, tačiau ir nemokumo administratoriaus administravimo išlaidos. BAB „Alvito žemdirbys“ pažymi, kad tokia teisminė praktika neprieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui ir niekaip nepažeidžia kreditoriaus teisių: iš už turto pardavimą gautų lėšų nėra išskaičiuojamos tos pačios išlaidos du kartus. Jei antstolis nebūtų pardavinėjęs turto, nemokumo administratorius būtų patyręs analogiškas turto pardavimo (vertinimo, saugojimo ir kt.) išlaidas. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius turi teisę išskaičiuoti tik tas išlaidas, prie kurių apeliantė kaip bendrovės kreditorius turi pareigą prisidėti. Jei apeliantė nesutiktų su paskaičiuota jai tenkančia administravimo išlaidų dalimi, ji turėtų teisę tokius administratoriaus veiksmus skųsti, tačiau apeliantei tenkančios administravimo išlaidų dalies klausimas nėra šios bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos BAB „Alvito žemdirbys“ skundas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. BO22390 vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš bylos ir pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0135/19/01049 medžiagos nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr.0135/19/01049 dėl 118 721,37 Eur skolos išieškojimo iš įkeisto BAB „Alvito žemdirbys“ priklausančio turto UAB „Baltic Agro“ naudai. 2019 m. gegužės 17 d. skolininkui BAB „Alvito žemdirbys“ priklausantis ir įkeistas turtas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas. 2020 m. balandžio 17 d. įvyko antrosios aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto varžytynės ir buvo paskelbtas laimėtojas. 2020 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020, kuria nutarė iškelti skolininkei BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 6 d. Varžytynių laimėtojas, visą sumą, už varžytynėse įgytą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 2020 m. gegužės 4 d. Antstolis 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu leisti užbaigti įkeisto turto pardavimo procedūrą. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020 leido antstoliui užbaigti BAB ,Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto, sandėlio pardavimo procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049, t.y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti už parduotą turtą gautas lėšas. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 26 d. Antstolis 2020 m. birželio 1 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-135-6504 bei išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B022390, kurių pagrindu paskirstė, pervedė lėšas išieškotojui hipotekos kreditoriui UAB „Baltic Agro“ 2020 m. birželio 2 d.

13. Pareiškėja BAB „Alvito žemdirbys“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Katalonija“, kreipėsi į antstolį su skundu dėl 2020 m. birželio 1 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B022390, prašydama panaikinti 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B022390, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049. Antstolis A. M. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, jį persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos BAB „Alvito žemdirbys“ skundą tenkino – panaikino antstolio A. M. 2020 m. birželio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr.BO22390 vykdomojoje byloje Nr.0135/19/01049.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde iš esmės nurodydamas du esminius argumentus: 1) teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog bendrovė, kaip pareiškėjos įkeisto turto įkaito turėtoja, bet kokiu atveju turėjo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti pinigines lėšas už įkeisto turto pardavimą, nepaisant to, kas būtų vykdęs pardavimo procedūras - antstolis ar bankroto administratorius; 2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir neatsižvelgė ir į tai, jog visą pardavimo procesą vykdė antstolis, o ne pareiškėjos bankroto administratorius, todėl bankroto administratorius jokių administravimo išlaidų nepatyrė ir negalėjo patirti, dėl to neturėjo teisinio pagrindo kelti skunde nurodytų reikalavimų.

15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0135/19/01049 duomenis bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą 2020 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį bei patenkinti suinteresuoto asmens skundą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

17. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

18. Byloje kilo ginčas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo varžytynėse pardavus skolininkei BAB „Alvito žemdirbys“ priklausantį turtą buvo paskirstytos gautos lėšos iškėlus skolininkei AB „Alvito žemdirbys“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės teigia, jog antstolio patvarkymas, kuriuo pardavus skolininkei priklausantį ir hipoteka įkeistą turtą, gautos lėšos buvo paskirstytos po skolininkės AB „Alvito žemdirbys“ bankroto bylos iškėlimo, nepažeidžia JANĮ 30 straipsnio 3 dalies, t. y., antstolis pardavęs skolininkės turtą, gautas lėšas turėjo pervesti išieškotojui, o ne į bankrutuojančios AB „Alvito žemdirbys“ sąskaitą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020 ir nurodė, jog leidžia antstoliui paskirstyti už parduotą turtą gautas lėšas, tačiau pažymėjo, kad nutartyje yra išaiškinta ir JANĮ 30 straipsnio 3 dalis, kuri skelbia, jog nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą darė išvadą, jog antstolis atliko gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymą, tačiau nesivadovavo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata gautą pinigų sumą pervesti į kreditorių sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

21. JANĮ 30 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas kreditorių sąskaita – juridinio asmens depozitinė sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti (JANĮ 2 straipsnio 13 dalis).

22. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi AB „Alvito žemdirbys“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Katalonija“. 2020 m. balandžio 20 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 6 d. Antstolis 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu leisti užbaigti įkeisto turto pardavimo procedūrą. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-576-273/2021) leido antstoliui užbaigti BAB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto, sandėlio pardavimo procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049, t.y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti už parduotą turtą gautas lėšas. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 26 d. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad antstolis varžytynėse parduoto turto gautas lėšas pervedė išieškotojui hipotekos (įkeitimo) kreditorei UAB „Baltic Agro“.

23. Atsižvelgdamas į šios nutarties 21 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1390-273/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-576-273/2021) leido antstoliui užbaigti BAB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto, sandėlio pardavimo procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01049, remdamasis JANĮ 30 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis varžytynėse parduoto turto gautas lėšas pervedęs išieškotojui, hipotekos (įkeitimo) kreditorei UAB „Baltic Agro“, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nesivadovavo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata gautą pinigų sumą pervesti į kreditorių sąskaitą.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog Kauno apygardos teismas nutartimi dėl lėšų paskirstymo nenurodė antstoliui už parduotą turtą gautas pinigines lėšas pervesti į pareiškėjos kreditorių sąskaitą, be kita ko ir todėl, kad minėtas turtas buvo įkeistas bendrovei. Bendrovė, kaip pareiškėjos įkeisto turto įkaito turėtoja, bet kokiu atveju turėjo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti pinigines lėšas už įkeisto turto pardavimą, nepaisant to, kas būtų vykdęs pardavimo procedūras - antstolis ar bankroto administratorius.

25. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais (JANĮ 94 straipsnio 2 dalis 1 punktas a papunktis).

26. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia t. y., kad UAB „Baltic Agro“ turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto byloje gauti pinigines lėšas už įkeisto turto pardavimą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai, jog UAB „Baltic Agro“ turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto byloje nesudaro pagrindo nesilaikyti JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo varžytynėse parduoto turto gautas lėšas pervesti į kreditorių sąskaitą.

27. Apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog visą pardavimo procesą vykdė antstolis, o ne pareiškėjos bankroto administratorius, todėl bankroto administratorius jokių administravimo išlaidų nepatyrė ir negalėjo patirti, dėl to neturėjo teisinio pagrindo kelti skunde nurodytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, klausimai dėl BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų sprendžiami BAB „Alvito žemdirbys“ bankroto byloje.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą apeliantei UAB „Baltic Agro“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

31. CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Byloje susidariusios 6,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantės UAB „Baltic Agro“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ 6,62 Eur (šeši eurai 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas