- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- e1-397-393/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43240-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo: 1) 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto, 2) 2020 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 65 paros arešto, bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 4 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. P., žinodamas, jog 2017 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-979-393/2017 nuo 2017 m spalio 24 d. iš jo priteistas išlaikymas po 120 eurų kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, laikotarpiais: nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. vasario 10 d., vengė išlaikyti vaiką – nemokėjo lėšų sūnui D. P. išlaikyti.
Kaltinamasis G. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su R. Š. turi bendrą vaiką, t. y. sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui kartu pagyveno apie tris mėnesius, nesutarė, dėl to išsiskyrė. Jam žinoma, kad 2017 m. gruodžio mėn., dienos nepamena, teismo sprendimu iš jo sūnui D. P. buvo priteistas išlaikymas, mokant kas mėnesį po 120 eurų į R. Š. sąskaitą ir nustatyta bendravimo tvarka. Buvo gavęs sprendimą, jo neskundė, sutiko. Savo sūnaus D. P. išlaikymui skirtų lėšų nemokėjo, dėl nesutarimų su jo motina R. Š.. Mano, kad turėjo pakankamai lėšų ir galėjo prisidėt prie vaiko išlaikymo, tačiau to nevykdė tyčia. Jis yra visiškai sveikas, neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, jam 24 metai, yra darbingas, mokėsi profesinėje mokykloje statybininko specialybės, tačiau nebaigė. Sugeba atlikti statybininko darbus. 2018 m. nuo sausio iki gegužės pabaigos, dienų nepamena, dirbo (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo savo noru, kad antstoliai neišskaičiuotų alimentų. Dirbo visą darbo dieną, darbus, susijusius su miško, žolės, krūmynų pjovimu, ir pan. Tiksliai nepamena, bet gaudavo kažkur minimalią tuo metu algą, o kai pradėjo antstolis atskaičiuoti vaiko išlaikymui per mėnesį po 120 eurų, neapsimokėjo dirbti, dėl to savo noru išėjo iš darbo. Iš antstolių gaudavo pranešimus ir jam buvo žinoma jo atsakomybė dėl vengimo išlaikyti vaiką. Toliau dirbo pagal mokėjimo kvitus, pinigus gaudavo į rankas, žinojo, kad jų antstoliai negalės išieškot. Neslepia, kad dirbo ne tik pagal mokėjimo kvitus, bet ir įvairius pavienius, atsitiktinius, pagalbinius darbus, už ką gaudavo pinigų, kiek nepamena. Nuo 2019 m. registravosi darbo biržoje, užsiregistravęs vėl grįžo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), tik dirba pagal kvitus. Į rankas gauna apie 200 eurų per mėnesį, dar gauna socialinę nedarbingumo pašalpą apie 180 eurų. Gauna pašalpą tik kelis mėnesius, ji jam ir anksčiau priklausė, bet nesikreipė. Yra rūkantis, kartais pavartoja alkoholio, bet nepiktnaudžiauja. Yra teistas dėl vairavimo neblaiviam, muštynių, dėl ko daugiau nei du mėnesius buvo kalėjime. Yra padaręs daug administracinių teisės pažeidimų, turi daug baudų, dalį jų sumokėjęs, tačiau didesnių sumų nemokėjo. Uždirbtus pinigus leido savo reikmėm, jų neskyrė vaiko išlaikymui, o pirko du automobilius, pirkimo–pardavimo sutarčių neturi. Automobiliai konfiskuoti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pareigūnai paėmė ir visus dokumentus, tame tarpe ir pirkimo–pardavimo sutartis. Pirko du automobilius, už kiekvieną mokėjo po 400 eurų, jais naudodavosi, pylėsi kurą, už savo lėšas. Automobilį „Audi A4“, valstybinių numerių nepamena, pirko iš R. Š. už 400 eurų, 2018 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena. Šį automobilį Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu konfiskavo, kadangi jį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti ir automobilis buvo neapdraustas. Kadangi šį automobilį konfiskavo, 2019 m. vasarą įsigijo kitą automobilį „Volkswagen Passat“, pirko Druskininkuose, iš ko pirko ir valstybinių numerių nepamena, mokėjo 400 eurų. Šį automobilį Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutarimu konfiskavo, dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu bei neregistruotas. Teismo nutarimus yra gavęs. Automobilių savo vardu nesiregistravo, nes žinojo, kad antstoliai gali konfiskuoti. Šiuo metu neturi automobilio, neturi jokio kito turto, sąskaitose neturi pinigų. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nepamena, ar gavo kokių pasiūlymų dirbti. Dirba pagal kvitus ir kitokio darbo niekur neieškojo, jam pakanka. Po to kai buvo apklaustas policijoje 2022 m. vasario 10 d., suprato kokios gali būti pasekmės, jei ir toliau neteiks vaikui išlaikymo, todėl dar vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, pervedė 120 eurų ir kovo mėnesį pervedė 120 eurų į R. Š. sąskaitą vaiko išlaikymui. Jo pajamos nepasikeitė, nepadidėjo. Jis nedirbantis, bet yra darbingas, sutiktų, kad jam kaip bausmė būtų paskirti viešieji darbai (1 t., b. l. 126–128).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Iš nukentėjusiosios R. Š. protokolo–pareiškimo ir parodymų (1 t., b. l. 1, 80–83, 86–87) matyti, kad su G. P. turi bendrą vaiką D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Po vaiko gimimo su G. P. bendrai pagyveno tris mėnesius ir dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu išsiskyrė. G. P. prie sūnaus išlaikymo niekuo neprisidėjo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš G. P. buvo priteistas išlaikymas sūnui, mokant po 120 eurų kas mėnesį. Kadangi G. P. nevykdė teismo sprendimo, todėl 2018 m. kreipėsi į antstolės A. K. kontorą, kur 2018 m. kovo 6 d. G. P. atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). G. P. su vaiku nebendravo, nerodė jokios iniciatyvos susitikti, prisidėti prie vaiko priežiūros ir auklėjimo, nieko nepirko ir kitaip neprisidėjo prie jo išlaikymo. Per visus metus parašė kelias SMS žinutes, paklausdamas apie vaiką. Su sūnumi nebendrauja ir prie išlaikymo visiškai neprisideda ir jo šeimos nariai ar giminaičiai, su kuriais nepalaiko jokių ryšių, nes jie nerodo jokios iniciatyvos ir vaiku nesidomi. Sūnus yra neįgalus, jam nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Vaikas reikalauja ypatingos priežiūros ir lėšų. Ji nedirba, yra antro lygio nuolatinėje vaiko slaugoje. Jos ir sūnaus pajamas sudaro vaiko pinigai ir vaiko neįgalumo gaunami pinigai, jos pinigai, gaunami už vaiko slaugą, ir iš Sodros gaunami vaiko išlaikymui skirti pinigai. Prie vaiko išlaikymo taip pat prisideda jos draugas, tėvai, giminaičiai ir pažįstami. 2018 m. pradžioje du mėnesius per antstolius gavo vaiko išlaikymui skirtus pinigus – po 120 Eur, viso 240 Eur, nes G. P. buvo kažkur įsidarbinęs ir iš jo išieškojo antstoliai. Po to jis išėjo iš darbo, mano piktybiškai, kad nereikėtų mokėti pinigų, nes girdėjo tokių kalbų, kad neapsimokėjo dirbt, kadangi atskaičiavo alimentus. Po to kreipėsi į Sodrą su prašymu, dėl negaunamų vaiko išlaikymo lėšų ir iki šiol gauna iš Sodros vaiko išlaikymui pinigus po 72 Eur, kiek viso gavo, nepamena. G. P., kiek žino, turi profesiją – statybininko. Jis uždarbiauja, tik nelegaliai. Jos turimomis žiniomis, jis turėjo įsigijęs automobilių, kurių neregistruodavo savo vardu dėl to, kad antstoliai neareštuotų už skolas. Taip pat žino, kad ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, yra ne kartą baustas ir teistas. Mano, jog jis piktybiškai vengia vaikui mokėti paskirtą teismo išlaikymą, nes pagal profesiją, amžių, sveikatos būklę ir tai, kad turi lėšų linksmybėms, t. y. alkoholiui, automobiliams ir pan., sprendžia, kad vengia piktybiškai. G. P. įsiskolinimas yra virš 5 000 Eur. Vieną kartą 2019 m. balandžio 9 d. gavo 50 Eur perlaidą į sąskaitą, kur buvo parašyta paskirtis – G. P. vaikui išlaikyti skirti pinigai, apie tai informavo Sodros skyrių. 2021 m. gruodžio 13 d. susisiekė su antstolės A. K. kontora, kur jai buvo paaiškinta, kad kreiptųsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Po to, kai kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad vaiko tėvo G. P. atžvilgiu pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką, 2021 m. gruodžio 16 d. pas ją atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie gavo informaciją iš policijos dėl jos kreipimosi. Ji išreiškė norą, kad vaiko tėvui būtų apribotos tėvystės teisės, nes jis savo pareigų nevykdo. 2022 m. sausio 5 d. socialinių paslaugų centre buvo šeimos atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos šeimai planas. Jame dalyvavo ir vaiko tėvas G. P., kuris išreiškė norą matyti sūnų, teigė dirbantis kažkur pasienyje ir mokės vaiko išlaikymui skirtus pinigus, tačiau po to nei pinigų, nei žinių iš vaiko tėvo negavo. Po posėdžio ji pati jam rašė SMS žinutes, siūlė pasimatyti su sūnumi, kadangi planavo vykti į Kapčiamiestį, tačiau du kartus jis atsisakė, teikdamas, kad dirba ir išvykęs.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-393/2017 (1 t., b. l. 26–30) matyti, kad ieškovės R. Š. ieškinys patenkintas visiškai; be kita ko, iš atsakovo G. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais R. Š. disponuos uzufrukto teise, įpareigojant atsakovą pinigus pervesti į ieškovės R. Š. banko sąskaitą.
Gimimo įrašas (1 t., b. l. 25) patvirtina, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina – R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš antstolės A. K. kontoros 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34) matyti, jog 2018 m. kovo 6 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-979-393, išduotą 2018 m. sausio 31 d., dėl išlaikymo išieškojimo iš G. P. sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 24 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtais pinigais R. Š. disponuos uzufrukto teise. 2018 m. kovo 6 d. skolininkui išsiųstas raginimas. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymas išskaičiuoti išlaikymą išsiųstas į skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio mėn. išskaičiuota 120,00 Eur alimentų, gegužės mėn. išskaičiuota 120,00 Eur alimentų. Kitų duomenų apie išlaikymo mokėjimą vykdomojoje byloje nėra. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2021 m. gruodžio 14 d. yra 5 741,42 Eur. Skaičiuojant įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmokėtos lėšos neįvertintos.
Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 31 d. vykdomojo rašto (1 t., b. l. 35–36) matyti, kad jis išduotas civilinėje byloje Nr. 2-979-393/2017 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. P.. Nurodyta su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis – „Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiam D. P. po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais R. Š. disponuos uzufrukto teise, įpareigojant atsakovą pinigus pervesti į ieškovės R. Š. nurodytą banko sąskaitą.
Iš antstolės A. K. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–38) matyti, kad jis adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) (kopijos G. P. ir R. Š.). Nurodytas vykdomosios bylos numeris (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas – 630,97 Eur. Kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, reikalauja išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 120 Eur kiekvieną mėnesį. Išskaičiuotas sumas prašo išmokėti išieškotojui. Sumas išskaityti ir išmokėti reguliariai iki išlaikytinio pilnametystės. Pagal vykdomąjį raštą buvo išlaikyta ir pravesta lėšos R. Š. (1 t., b. l. 39).
Iš antstolės A. K. 2022 m. sausio 3 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–45) matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas nurodymas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodyta iš G. P. visų sąskaitų priverstinai nurašyti lėšas – 3 767,92 Eur.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 8 d. pranešimo antstolei A. K. (1 t., b. l. 49) matyti, kad atleido iš darbo G. P. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. pačiam prašant, 2018 m. gegužės 28 d.
Antstolių informacinės sistemos duomenys apie išlaikymo išieškojimo vykdymą (1 t., b. l. 51, 56–66) patvirtina, kad formuotos užduotys antstoliui tikrinant G. P. turto registrus: Kelių transporto priemonių registro duomenys – registruotų transporto priemonių nerasta/duomenų nėra.
Iš Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1209-743/2018 (1 t., b. l. 156–159) matyti, kad administracinio nusižengimo byloje buvo gauta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. R. Š. automobilį „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė G. P. už 400 eurų. Ši transporto priemonė G. P. įregistruota VĮ „Regitra“ nebuvo (automatiškai išregistruota), ją G. P. vairavo būdamas neblaivus. Galutinė paskirta nuobauda – 1 200 Eur bauda su automobilio „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Iš Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro 2022 m. vasario 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71–76) matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Lazdijų rajono savivaldybėje buvo gautas prašymas paskirti atvejo vadybininką R. Š. ir G. P., nuo 2021 m. gruodžio 22 d. yra taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos posėdžio metu, išklausius visų šeimos narių bei specialistų nuomonę, buvo sudaromas pagalbos šeimai planas. Išklausant nuomones, pažymėta, jog tėtis turi teikti išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį, spręsti alkoholio vartojimo problemą.
Iš išrašų iš Sodros duomenų bazės (1 t., b. l. 165, 166) matyti, kad paskutinį kartą G. P. dirbo nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 14 d.–2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. liepos 18 d.–2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. sausio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3–5) nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. sausio 25 d. duomenimis, G. P., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), skola valstybės biudžetui yra 3 079,69 Eur, iš jų 2 960,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 119,09 Eur delspinigių. Siekiant išieškoti vaikų išlaikymo išmokų skolą, Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 10 d., 2019 m. kovo 15 d. ir Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikė vykdyti mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta 45,40 Eur skolos dengimui. Informuoja, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, G. P. registracijos vieta yra (duomenys neskelbtini). Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyvių elektroninių paslaugų sistemoje yra įrašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad jokių kitų G. P. kontaktinių duomenų Fondo valdyba neturi. Informuoja, kad R. Š. 2018 m. kovo 7 d. Fondo valdybai pateikusi prašymą skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmoką vaikui D. P.. Teikdama prašymą ir papildomus dokumentus R. Š. nurodė, kad vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna priteistų vaiko išlaikymo lėšų (120,00 Eur) iš skolininko G. P. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-979-393/2017. Už laikotarpius nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai iš viso yra išmokėta 3 006,00 Eur, išmokos mokėjimas nėra nutrauktas.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 14 d. Darbo užmokesčio pažymos (2 t., b. l. 6) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio–gegužės mėnesiais pagal darbo sutartį dirbusiam G. P. išmokėjo 1 233,48 Eur, o pagal paslaugų kvitus išmokėjo 269,28 Eur, t. y. 2018 m. viso išmokėjo 1 502,76 Eur; 2019 m. pagal paslaugų kvitus išmokėjo 1 957,50 Eur; 2020 m. pagal paslaugų kvitus išmokėjo 658,20 Eur; 2021 m. pagal paslaugų kvitus išmokėjo 1 570,34 Eur; 2022 m. pagal paslaugų kvitus išmokėjo 180,60 Eur.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Š. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 8) nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir siekiant išsiaiškinti informaciją dėl darbų pagal mokėjimo kvitus, telefonu 1882 buvo bendrauta su Mokesčių inspekcijos centro konsultantu, kuris paaiškino, kad, dirbant pagal mokėjimo kvitus, gaunamų pajamų iki 1 750 eurų asmuo neprivalo deklaruoti, todėl tikrinant asmenį, jei pinigai asmeniui mokami grynaisiais pinigais, nėra galimybės matyti duomenų apie gaunamas pajamas.
Iš Darbo biržos sistemos išrašo (2 t., b. l. 10) matyti, kad G. P. registruotas nuo 2019 m. sausio 18 d.
Iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Lazdijų skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštų (2 t., b. l. 14, 18) matyti, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje įregistruotas nuo 2019 m. sausio 18 d., registracijos metu jam nebuvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu nuo 2013 m. sausio 1 d. nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. G. P. registracijos Užimtumo tarnyboje metu periodiškai dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (toliau – paslaugų kvitai). Informaciją apie asmenų pagal paslaugų kvitus suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas darbdavys teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Informuoja kad nesant tinkamo darbo, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, pasiūlymų, G. P. registracijos Užimtumo tarnyboje metu buvo du kartus siūlyta įsidarbinti į laisvas darbo vietas ne pagal tinkamo darbo apibrėžimą, tačiau jis atsisakė. Jam buvo pasiūlyta įsidarbinti į šias laisvas darbo vietas: 2021 m. birželio 1 d. siūlyta įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini), jis atsisakė siūlomo darbo, kadangi siūloma darbo vieta neatitiko jo įgytos kvalifikacijos ir turimos darbo patirties; 2022 m. vasario 25 d. siūlyta įsidarbinti medkirčiu įmonėje (duomenys neskelbtini), jis siūlomo darbo atsisakė, nes kelionės išlaidos pagal atstumą nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos sudarė daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.
Iš liudytojos E. P. parodymų (1 t., b. l. 105–106) matyti, kad G. P. yra jos brolis. Jis, kaip ir ji, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad brolis su R. Š. turi bendrą sūnų D. P., kuriam apie penkeri metai. Jų šeima su R. Š. ir vaiku nebendrauja. Jai žinoma, kad nebendrauja ir brolis. Jis turi asmeninių nesutarimų su R. Š., dėl to nebendrauja nei su ja, nei su vaiku. Jai žinoma, kad iš brolio teismo yra priteistas išlaikymas vaikui po 120 Eur mėnesiui, apie tai brolis žinojo, jis rodė teismo sprendimą. Brolis vaikui išlaikymo neteikė ir tik pastaruosius du ar tris mėnesius sakė pervedęs vaiko išlaikymui pinigų, kokią sumą nežino. Su broliu nebendrauja labai artimai, kai siūlėsi padėti teikti išlaikymą vaikui, jis atsisakė, sakė, kad nesikištų į jo reikalus, tai suprato, kad jis nenori mokėt. Yra jam sakiusi, kad susirastų darbą, juk tikrai yra geriau apmokamų darbų, nei pavieniai uždarbiai, kad sugeba dirbti statybose, nes mokėsi šios profesijos ir ši profesija yra gerai apmokama, sugeba ją dirbt, yra sveikas, tačiau jis tik supykdavo po tokių jos kalbų. Pastovaus darbo brolis neturėjo ir neturi, bet ir nesistengia susirast. Jis užsidirba iš pavienių darbų, dirbo miško darbuose, o buitiniais dalykais aprūpintas tėvų ir kartu prisideda ji. Ar legalūs jo darbai buvo, nežino. Jai žinoma, kad brolis registruotas darbo biržoje ir gauna socialinę pašalpą. Nuo kada registruotas nežino ir kokią gauna pašalpą, tiksliai nežino, apie 200 Eur. Mano, jog išlaikymo neteikimo priežastis yra ne dėl pinigų neturėjimo, tačiau asmeninio pobūdžio nesutarimai su vaiko motina. Brolis yra teistas, jam paskirta piniginių baudų, kurių dalį sumokėjęs iš savo pinigų. Jis vairavo neblaivus jos automobilį „Citroen Xsara“, kurį pasiėmė be jos žinios, dėl to buvo nuteistas. Jai žinoma, kad jis turėjo įsigijęs dar du ar tris automobilius, kiek pamena, „Audi“, „Passat“ markės. Automobiliai būdavo neregistruoti, be techninės apžiūros. Jis jų neregistruodavo, nes žinojo, kad bus paimti antstolių arba policijos, nes vairuodavo neturėdamas teisės. Juos įsigydavo maždaug po 200 Eur. Mano, kad automobilius pirkdavo daugiau pramogai, pasivažinėt ir važinėdavosi, kol nepagaudavo policija ir jų nepaimdavo. Kiek jai žinoma, brolis savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o uždirbtus pinigus praleidžia savo reikmėm, tame tarpe ir alkoholiui, cigaretėm.
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį, kuris numato atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką.
BK 164 straipsnyje numatytos keturios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 37–39, 41).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis G. P. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 134–137, 139–142, 143–146); baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 147–154); registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna (2 t., b. l. 10); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog G. P. gauna socialinę pašalpą, turi du nesantuokinius vaikus, seniūnija nusiskundimų iš gyventojų dėl netinkamo jo elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 26); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 33).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, G. P. skirtina švelniausia BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti G. P., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. P., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.