Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atliktų darbų aktą Nr. 17a už 2022 m. liepos mėn., 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DIL Nr. 256 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovė nurodo, kad dėl didelės ieškovės darbuotojų, kuravusių pastato remonto darbų, jų užsakymo, apmokėjimo, derinimo klausimus, kaitos su UAB „Dilis“ atliktais pastato stogo remonto darbais susijusi dokumentacija teikiama tik apeliacinės instancijos teismui. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti dėl jų savo nuomonę, jie gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso 51,23 m² ploto butas Nr. 3, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovės daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti stogo remonto darbai gali būti vertinami kaip susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų apimties ir atsakovo pareigos už juos sumokėti proporcingai turimos nuosavybės daliai. Ieškovė įrodinėjo, kad atlikti stogo remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atsakovas tą neigė, nurodydamas, jog ieškovė negalėjo jų vykdyti be gyventojų pritarimo, be to, ieškovė nepagrindė deklaruojamų išlaidų stogo remonto darbams, todėl atsakovas neturi pareigos už juos mokėti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus organizavo neapdairiai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, neįrodė aplinkybių, kas, kada, kokios apimties ir už kokią kainą atliko stogo remonto darbus. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jį grįsdama iš esmės tuo, kad ieškovė įrodė realų stogo remonto darbų, kuriuos organizavo siekdama įgyvendinti privalomuosius reikalavimus bendrojo naudojimo objektams, atlikimą visa apimtimi, atsakovas neįrodė priešingų aplinkybių, todėl ieškovės ieškinys turi būti tenkinamas visiškai.

18. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

20. Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

21. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).

22. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

23. Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

24. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, jog patalpų savininkų (naudotojų) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Nuostatų 8 ir 9 punktai) ir dėl konkrečių paslaugų suteikimo (Nuostatų 11 ir 12 punktai). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys.

25. Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (ieškovas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją (nagrinėjamu atveju – ieškovę) laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė faktiškai atliko tam tikrus daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, tačiau atsakovas, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsisako sumokėti už ieškovės nurodytos apimties darbus, kadangi dėl tokių darbų atlikimo jis nėra davęs sutikimo, jie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Ieškovė neginčija, kad dėl ieškovės inicijuotų stogo remonto darbų nėra priimtas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, atsakovas nėra davęs sutikimo dėl tokių darbų atlikimo, todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, ar stogo remonto darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkių valios, kadangi patenka į Reglamento 96 punkto veikimo sritį ir turi būti vykdomas nedelsiant.

27. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Tai reiškia, kad šiuo atveju būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji turėjo pareigą atlikti ginčo stogo remonto darbus, šiems darbams atlikti nebuvo reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, ieškovė atliko deklaruojamos apimties ir vertės darbus. Pažymėtina, kad apskritai stogo remonto darbų atlikimo faktas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Kaip minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės pareigos atlikti stogo remonto darbus, negavus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, stogo remonto darbų apimties ir su tuo susijusios atsakovo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti stogo remonto išlaidas.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės inicijuoti stogo remonto darbai buvo įvykdyti tinkamai įvertinus daugiabučio namo stogo būklę ir stogo remonto darbų poreikį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę, vadovaujantis Reglamento 96 punktu, nedelsiant atlikti ginčo stogo remonto darbus. Nepaisant to, kad ieškovė gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lyjant lietui vanduo nuo stogo bėga į butą, todėl prašoma sutvarkyti stogą, ieškovė nepateikė teismui defektų nustatymo akto ar kito įrodymo, kuriame būtų užfiksuoti objektyvūs duomenys apie ginčo stogo trūkumus. Pati ieškovė nurodo, kad buvo remontuotas ne visas gyvenamojo namo stogas, o tik jo dalis, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kaip nustatė taisytinas stogo dalis, taip pat dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota remontuoto stogo būklė iki remonto darbų atlikimo. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo stogo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl šių darbų atlikimo poreikio.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius realų stogo remonto darbų atlikimą visa apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2020 m. sausio 20 d. buvo sudaryta techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartis Nr. MBL-SUT-20-000412, kurios pagrindu UAB „Mano Būsto priežiūra“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, numatytų sutarties priede Nr. 2 (tarp jų ir esančio (duomenys neskelbtini)), techninės priežiūros, remonto ir kitus darbus. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė atliktų darbų priėmimo aktą už 2022 m. liepos mėn., kuriame nurodyta, kad ieškovė priėmė iš UAB „Mano Būsto priežiūra“ stogo remonto darbus: lietaus latakų valymas (40 m) – 244,34 Eur, šlaitinių stogų atskirtų čerpių keitimas (696 vnt.) – 6 152,71 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas (kiekis 3,2 t) – 753,99 Eur, iš viso – 8 652,76 Eur (su PVM), taip pat 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MBS22-00540, iš kurios matyti, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ išrašė šią sąskaitą ieškovei už darbus 95 973,94 Eur sumai, tarp darbų nurodyti ir stogo remonto darbai 30 223,35 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad ginčo stogo remonto darbus atliko ne UAB „Mano Būsto priežiūra“, o UAB „Dilis“. Atsakovas, gavęs ieškovės reikalavimą sumokėti jam tenkančią dalį už ginčo stogo remontą, paprašė ieškovės pateikti duomenis, patvirtinančius atliktų namo stogo remonto darbų apimtį ir kainą (čerpių įsigijimo, kitų naudotų medžiagų, naudotos technikos ir atliekų išvežimo apskaitos dokumentus, nuotraukas iki darbų ir po jų atlikimo bei kitą), sutartį su rangove, atsiskaitymo su ja dokumentus. Šių dokumentų ieškovė nepateikė ne tik atsakovui, bet ir pirmosios instancijos teismui. Nesant pateiktos rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Dilis“, UAB „Dilis“ atliktų darbų priėmimo akto, įrodymų apie UAB „Dilis“ atliktų darbų apmokėjimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atliktų darbų priėmimo aktas už 2022 m. liepos mėn., kuriuo ieškovė iš UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė stogo remonto darbus, nėra pakankamas įrodymas atliktų stogo remonto darbų faktui, apimčiai ir kainai pagrįsti, byloje esančių įrodymų nepakanka atliktų darbų apimčiai ir kainai nustatyti.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kaip buvo atrinkta UAB „Dilis“ stogo remonto darbams atlikti, dėl kokių konkrečiai darbų atlikimo su ja buvo susitarta, kokie buvo numatyti darbų atlikimo terminai, įkainiai, bendra darbų kaina ir pan. Net žinodama šias aplinkybes, ieškovė apeliaciniame skunde jų nepatikslino, tačiau su apeliaciniu skundu ji pateikė naujus įrodymus – atliktų darbų aktą Nr. 17a už 2022 m. liepos mėn., kuriuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė iš UAB „Dilis“ atliktus darbus, 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DIL Nr. 256 6 655,97 Eur sumai, išrašytą UAB „Dilis“, ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Palyginus atliktų darbų aktus, kuriais UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė UAB „Dilis“ atliktus darbus ir ieškovė priėmė UAB „Mano Būsto priežiūra“ atliktus darbus, matosi aiškūs atliktų darbų kainų skirtumai, kurių ieškovė niekaip nepaaiškina. Kaip minėta, ieškovė priėmė iš UAB „Mano Būsto priežiūra“ tokius darbus: lietaus latakų valymas (40 m) – 244,34 Eur, šlaitinių stogų atskirtų čerpių keitimas (696 vnt.) – 6 152,71 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas (kiekis 3,2 t) – 753,99 Eur, iš viso – 8 652,76 Eur (su PVM), o UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė iš UAB „Dilis“ tokius darbus: lietaus latakų valymas (40 m) – 188 Eur, šlaitinių stogų atskirtų čerpių keitimas (696 vnt.) – 4 732,80 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas (kiekis 3,2 t) – 580 Eur, iš viso – 6 655,97 Eur (su PVM). Taigi, tuos pačius UAB „Dilis“ atliktus darbus UAB „Mano Būsto priežiūra“ perdavė ieškovei, juos pabranginusi 1 996,79 Eur suma. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie ydingą ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiklos modelį, kuomet, nesant pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, galimų didelių materialinių nuostolių, be gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo atliekami remonto darbai, nefiksuojant remontuojamo objekto būklės iki remonto, nesurašant defektinio ar kito akto, kuriame būtų užfiksuoti konkretūs gedimai ar trūkumai, taip panaikinant galimybę nustatyti darbų atlikimo būtinumą ir realiai atliktų darbų apimtį, UAB „Mano Būsto priežiūra“, kaip tarpininkė, darbus paveda atlikti neaišku kokiais kriterijais parinktiems rangovams, neteikiant su šiais rangovais sudarytų sutarčių, dėl ko negalima nustatyti rangovams suformuluotų užduočių, terminų, įkainių ir pan., iš jų priimtus darbus UAB „Mano Būsto priežiūra“ perduoda ieškovei, darbų atlikimo kainą perskaičiuodama pagal savo įkainius ir tokiu būdu ją ženkliai padidindama, o vėliau ši remonto išlaidų suma paskirstoma apmokėti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio ieškovės veiklos vykdymas negali būti vertinamas kaip tinkamas jos, kaip administratorės, pareigų atlikimas, taip pat negali sukelti atsakovui pareigos sumokėti ieškovės reikalaujamą pinigų sumą už stogo remonto darbus, ieškovei neįrodžius atliktų darbų poreikio, apimties ir vertės. V. J. 2022 m. lapkričio 4 d. parengtas statinio dalies apžiūros aktas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių taip pat neįrodo, nes šis aktas parengtas jau po ieškovės deklaruojamų stogo remonto darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo stogo remonto darbų atlikimo terminą. Priešingai, nei teigia ieškovė, ši aplinkybė yra svarbi vertinant stogo remonto darbų vykdymo tinkamumą. Ieškovei teigiant, kad stogo remonto darbai užsitęsė beveik metus, ji pati paneigia savo teiginius apie būtinybę nedelsiant atlikti stogo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad stogo remonto darbai buvo atliekami tik vieną dieną (2021 m. rugpjūčio 5 d.), ieškovė nurodė, jog pastate esančios pirmo aukšto kavinės savininkai nesuteikė galimybės pasistatyti įrangą darbams atlikti, tačiau įrodymais nepagrindė, kokie darbai buvo atliekami iki 2022 m. liepos mėn. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad ji apmokėjo UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2022 m. liepos 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. MBS22-00540, taip pat neįrodo ieškovės argumentų dėl atliktų stogo remonto darbų apimties ir vertės.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek pagrįsta yra atsakovo už stogo remonto darbus sumokėta 120,66 Eur suma. Kaip minėta, atsakovas neginčijo, kad buvo atlikti tam tikri gyvenamojo namo stogo remonto darbai, tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, kad, ieškovei neužfiksavus stogo būklės iki remonto darbų atlikimo ir dėl to negalint nustatyti atliktų stogo remonto darbų apimties, taip pat su stogo remonto darbais susijusių išlaidų pagrįstumo, ieškovei neįrodžius, kad stogo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, dėl ko nebuvo būtinas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, atsakovui nedavus sutikimo dėl šių darbų atlikimo, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo savanoriškai ieškovei sumokėta 120,66 Eur suma negali būti vertinama kaip per maža atliktiems darbams apmokėti.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.