- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1513-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12084-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
S. V. prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 5000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad 2010-11-03 Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariate ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 70-1-0277-10 pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 290 str. 2011-01-24 ieškovui buvo pateiktas pranešimas dėl įtarimo, kad jis įtariamas 2010-11-03 viešai raštu įžeidęs savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Druskininkų savivaldybės merą R. M. Ieškovui pateikti įtarimai, kad jis atspausdino tekstą „Gelbėkite Druskininkų miesto pirtį ir Druskininkus“ 1700 vienetų tiražu, 2010-11-03 jį išplatino UAB „Drusvilma“ platinančios spaudą darbuotojų pagalba Druskininkų savivaldybės gyventojams, kreipimosi tekste žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais ir frazėmis įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Varėnos rajono apylinkės prokuratūra 2012-05-31 ikiteisminį tyrimą nutraukė, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi pusantrų metų, jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pusantrų metų trukęs ikiteisminio tyrimo procesas bei kardomoji priemonė ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir tuo pažeidė asmens neturtines vertybes, pažeidė asmens garbę ir orumą, sukėlė didelius nepatogumus. Apribojus judėjimo laisvę, buvo patirtas diskomfortas ir priverstinis socialinių santykių visuomenėje sumažėjimas, pakenkta ieškovo dalykinei reputacijai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos ieškovo, ieškovo pažįstamų asmenų apklausos bei ieškovo vadovaujamos įmonės darbuotojų apklausos, atliekamos kratos, atliekami kiti procesiniai veiksmai, kurie taip pat pakenkė ieškovo reputacijai, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, sukėlė nepatogumus ne tik ieškovui, bet ir asmenims, kurie buvo policijos pareigūnų apklausinėjami. Ieškovas į policijos komisariatą buvo atvesdintas tuo metu, kai Druskininkų tarybos posėdyje buvo svarstomas miesto viešos pirties išlikimo klausimas. Dėl policijos komisariato pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė diskomfortą ir pažeminimą, kadangi atvažiavęs iš Vilniaus į Druskininkus dalyvauti tarybos posėdyje, norėdamas išsakyti Lietuvos pirtininkų palaikomą nuomonę dėl Druskininkų pirties tendencingo žlugdymo ir naikinimo, buvo atvesdintas į policijos komisariatą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus viešo pobūdžio informaciją apie tai, kad Druskininkų mieste platinamas kreipimasis, kuris įžeidžia pareigas einantį valstybės tarnautoją. Ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2011-12-01 ir nuo šios dienos ieškovo atžvilgiu prasidėjo baudžiamasis procesas. Iki tol ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas dėl to, kad įtariamajam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą bei įtariamasis nebuvo apklaustas. Kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, atsakovas atsisakė pateikti parodymus, ir kaip liudytojas nedavė parodymų. Galiausiai parodymus pateikė 2012-04-03 ir iš karto po to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš teisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kurie nėra civilinės atsakomybės sąlyga. Patirta neturtinė žala ieškinyje išreiškiama bendro pobūdžio teiginiais ir neįrodinėjama jokiais faktais.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad valstybei pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia bendrais teiginiais apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo trukmę, procesinės prievartos priemonės paskyrimą, kitus galimai neteisėtus valstybinės institucijos veiksmus, tačiau šie argumentai yra visiškai neapibrėžti, nepagrįsti faktais ir nepakankami konstatuoti buvus pareigūnų neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Ieškovui rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, teisminį nagrinėjimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios kardomosios priemonės paskyrimą lėmė ir paties ieškovo veiksmai, kadangi jis kelis kartus šaukiamas neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala nėra pagrįsta įrodymais, o teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: pareigūnų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir neturtinės žalos fakto, todėl žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 290 str. ir 154 str. 1 d. padarymo buvo, kadangi buvo gauta viešo pobūdžio informacija, o vėliau ir R. M. pareiškimas, pagal kuriuos buvo galima spręsti apie nusikalstamų veikų požymių buvimą, t. y. buvo platinamas kreipimasis į gyventojus, kuriame Druskininkų meras vadinamas žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Nusikaltimo tyrimui turėjo būti taikomos procesinės prievartos priemonės, nes buvo būtina nustatyti kreipimąsi į gyventojus surašiusį (organizavusį jo spausdinimą ir platinimą) asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, leidžiantys įtarti, kad kreipimąsi į gyventojus surašė (organizavo jo spausdinimą ir platinimą) būtent ieškovas, nes jis minimas kreipimesi, be to, buvo nustatyta, kad platinimą užsakė UAB „Tikroji turto kaina“ Druskininkų filialo vadovė, kuri paėmė siuntinį, perduotą platinimui, pagal UAB „Tikroji turto kaina“ darbuotojų iš Vilniaus gautus nurodymus, kad už platinimą sumokėjo UAB „Tikroji turto kaina“, kurios vadovas yra ieškovas. Todėl ieškovui buvo pagrįstai pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas (BPK 187 str.). 2011-12-01 tyrėjos nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri yra švelniausia savo pobūdžiu kardomoji priemonė. Ieškovas šios kardomosios priemonės BPK nustatyta tvarka neskundė. Pagrindas ieškovui skirti šią kardomąją priemonę buvo, kadangi ieškovas atsisakė atvykti į apklausą 2011-09-16 Druskininkų PK, o Vilniaus apskrities VPK pavedimo dėl ieškovo apklausos įvykdyti negalėjo, nes ieškovas šaukiamas neatvyko į policijos komisariatą apklausai, paprašė šaukimą siųsti jam į darbą, tačiau apklausti jo nepavyko, nes nusiuntus šaukimą darbovietės adresu, buvo pranešta, jog ieškovas išvykęs į komandiruotę, ieškovas šaukiamas neatvyko į apklausą ir 2011-11-04. Tyrimo metu atlikti atskiri procesiniai veiksmai – kratos, ieškovo ir jo vadovaujamos įmonės darbuotojų apklausos, 2011-12-01 ieškovo atvesdinimas į policijos komisariatą – buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina nustatyti, koks asmuo parengė (organizavo spausdinimą ir platinimą) kreipimąsi į gyventojus, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo atliktos kratos ieškovo gyvenamojoje ir darbo vietose. Dėl kratų darymo nustatyta tvarka buvo priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kurių ieškovas BPK nustatyta tvarka neskundė. Kadangi ieškovas šaukiamas neatvyko į apklausas 2011-09-16 ir 2011-11-04, todėl tyrėjos 2011-12-01 nutarimu pagrįstai buvo nutarta atvesdinti ieškovą pas tyrėją. Toks veiksmas atitinka BPK 142 str. nuostatas, o jo atlikimas sąlygojo paties ieškovo vengimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pilna apimtimi (dėl visų įtarimų) buvo atliekamas 2011-12-01 – 2012-05-31 ir 2012-08-03 – 2013-02-05 laikotarpiais (viso apie 13 mėnesių), o dalyje dėl 2011-12-01 prie Druskininkų savivaldybės administracijos pastato vykusio piketo metu S. V. paskleistos žinios buvo atliekamas nuo 2013-03-08 iki 2013-05-27 (nepilnai 3 mėnesius). Visais šiais laikotarpiais buvo atliekami pakankamai intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: buvo būtina apklausti daug asmenų, atlikti kratas, išreikalauti duomenis apie telekomunikacinius įvykius, banko paslaptį sudarančią informaciją, gauti informaciją iš didelio skaičiaus valstybės institucijų ir privačių asmenų, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties ir pakankamai sudėtingas. Todėl ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas ir truko tiek, kiek tai buvo būtina. Ieškovas keletą kartų neatvyko į apklausas, vengė bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, kas taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Ieškovas neįrodė, jog švelniausios kardomosios priemonės taikymas realiai jam sudarė nepatogumus, pats ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir vykdomas teisėtai, buvo atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie ieškovo teisių neproporcingai neapribojo. Ieškovo teiginiai dėl patirtų išgyvenimų, emocinės depresijos, socialinių santykių visuomenėje sumažėjimo, judėjimo laisvės apribojimo, dalykinės reputacijos pakenkimo ir kitų neigiamų pergyvenimų yra deklaratyvūs ir nepagrindžiami konkrečiais įrodymais. Todėl dėl ikiteisminio tyrimo trukmės ieškovui nebuvo padaryta neturtinė žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas bylą nepagrįstai išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, nors prieš 2013-10-15 ir 2013-11-27 teismo posėdžius teismui buvo pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą bei pridėti įrodymai apie ieškovo ligą ir norą pasinaudoti advokato pagalba. Todėl sprendimas priimtas neįvertinus ir neišanalizavus visų galimų įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti ar paneigti, neišklausius ieškovo pozicijos ir nesuteikus jam turėti atstovą byloje. Nebuvo analizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai/neveikimas, kodėl ir ar teisėtai procesas užtruko, ar nebuvo vilkinamas. Ikiteisminis tyrimas net du kartus buvo nutrauktas ir atnaujintas, kas jau patvirtina, jog pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Taip pat neatsižvelgta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-05-03 nutartimi Nr. S-P-19-572/2013 įpareigojo prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per 1 mėnesį. Taigi ikiteisminis tyrimas užsitęsė per ilgai ir to pasėkoje ieškovui sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, stresą dėl ateities bei apribojo jo teisę laisvai judėti, išvykti iš šalies. Ieškovas nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o tiesiog prašė, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami Vilniuje, o ne Druskininkuose. Vilniuje yra ieškovo gyvenamoji vieta ir darbovietė, čia dirba jo darbuotojai, todėl kaskart privažinėti į Druskininkus ieškovas negalėjo. Kuomet apklausas nuspręsta vykdyti Vilniuje, ieškovas į jas atvykti nevengdavo. Tačiau sprendime palaikyta tik atsakovo pozicija, pasisakyta tik dėl to ką atsakovas atliko, o ko neatliko, bet privalėjo, ar kokias teisės normas pažeidė, nepasisakyta. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o tuo, jog buvo pažeisti tyrimo atlikimo terminai. Šiuo atveju tyrimas turėjo būti atliktas neviršijant maksimalaus 6 mėnesių termino (BPK 176 str.). Visiškai nebuvo pasisakyta dėl ieškovo pateikto 2013-10-15 prašymo Nr. 1123, kuriame ieškovas prašė į teismo posėdį iškviesti liudytojus, kurių liudijimai turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimui. Tai, jog galutiniame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovo veiksmuose nepadaryta nusikalstama veika, tačiau R. M. dėl galimo šmeižimo į teismą gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nepatvirtina, jog ieškovo elgesys turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Tam, kad įvertinti ir nuspręsti, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, o R. M. turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nereikia jokių didelių teisinių žinių ir juolab tiek laiko dėl to atlikinėti ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad 2013-10-15 teismo posėdis ieškovo prašymu buvo atidėtas, todėl ieškovas turėjo daugiau nei mėnesį pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu 2013-11-27 posėdyje ir juolab, jog byla nagrinėjama nuo 2012 metų. Apeliantas pats vengė bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, todėl savo veiksmais nesuteikė galimybės ikiteisminį tyrimą pabaigti kiek galima operatyviau. 2013-11-27 – 2013-12-17 parengiamojo teismo posėdžio protokolu teismas išsprendė ieškovo prašymą dėl liudytojų apklausos.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad liga nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie savo ligą, todėl teismas pagrįstai posėdžio neatidėjo. Sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, nurodant konkrečius ikiteisminio tyrimo trukmės terminus ir detalizuojant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovas pats vengė bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais – ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-11-03, tuo tarpu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas tik 2011-12-01, atvesdinus ieškovą į policijos įstaigą. Ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas 7 kartus tuo pagrindu, jog ieškovui nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis nebuvo apklaustas įtariamuoju, o vėliau tyrimo terminas pratęstas 3 kartus, kadangi ieškovui nebuvo galimybės įteikti patikslinto pranešimo apie įtarimą ir apklausti liudytoju. Atvesdintas į policijos įstaigą ieškovas atsisakė duoti parodymus ir iniciavo ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos pakeitimą, t. y. 2012-02-20 ikiteisminis tyrimas buvo perduotas Alytaus AVPK Varėnos skyriui, kas taip pat turėjo įtakos tyrimo atlikimo terminui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantas argumentuoja tuo, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl neturint galimybės pasinaudoti advokato pagalba ir neturint galimybės pateikti papildomus argumentus ir įrodymus bei tuo, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai ir dėl per ilgo tyrimo buvo varžomos jo teisės, kas ir sukėlė jam nepatogumus, kurie turi būti kompensuoti priteisiant neturtinę žalą.
Pagal CPK 246 str. 1 d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atsakovo užimtumas kitose bylose).
Ieškovui apie teismo posėdį teismo šaukimas įteiktas jo darbovietėje 2013-10-17 (b. l. 145). 2013-11-27 ieškovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paaiškindamas, kad serga ir nori pasinaudoti advokato pagalba (b. l. 148). Prie prašymo pridėjo išrašą iš SODRA duomenų banko, kad turi nedarbingumo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismas jo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir teismo posėdžio neatidėjo padaręs išvadą, jog ieškovas nepateikė ligą pateisinančių dokumentų, liga nelaikomas svarbia į teismo posėdį neatvykimo priežastimi, ieškovas turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, jo ieškinys teisme priimtas 2012-08-29, parengiamajame posėdyje ieškovas nedalyvavo ir nesiekė turėti atstovą advokatą, 2013-03-21 teismo posėdyje savo teises gynė pats, 2013-10-15 teismo posėdis buvo atidėtas dėl jo ligos ir atstovo susiradimo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinio įstatymo normų ir ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių nepripažino pagrįstai. Todėl dėl šios aplinkybės teismo sprendimą naikinti būtų nepagrįsta. Ieškovas pasinaudojo teise į apeliaciją, todėl apeliaciniame procese pasinaudojo teise išdėstyti savo argumentus apeliaciniame skunde, taip pat turėjo teisę naudotis ir advokato pagalba.
Pagal CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant, ar valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir dėl šių veiksmų ieškovas patyrė žalą, turi būti vadovaujamasi specialiai tokios žalos atlyginimui skirta teisės norma – CK 6.271 str. nustatytomis taisyklėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. 1 d. nustatyti būtinos trys sąlygos: neteisėti pareigūnų veiksmai (valdžios institucijų pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti), atsiradusi žala asmeniui, kuris buvo baudžiamojo persekiojimo objektas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo įvertinimas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pernelyg ilgas ir pažeidė BPK nustatytą maksimalų šešių mėnesių terminą, o pirmosios instancijos teismas dėl šio termino pažeidimo neištyrė į bylą pateiktų įrodymų ir neapklausė jo prašomų apklausti liudytojų.
Pagal BPK 44 str. 5 d. kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškovo teiginys, kad jo byla buvo per ilgai tiriama, nagrinėtinas šios konvencijos bei BPK prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra padaryta išvada, jog proceso trukmės priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir į pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį. Įmanomai trumpiausias laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pateikiami kaltinimai“ ir tai gali atsitikti anksčiau, negu byla patenka į teismą. „Kaltinimas“ gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Toks apibrėžimas atitinka tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-11-13 sprendimą byloje Šleževičius v. Lietuva, pareiškimo Nr. 55479/00). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju bylos trukmės pateisinimo klausimai nagrinėjami atsižvelgiant į konkrečias baudžiamojo persekiojimo prieš asmenį aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Pagal BPK 176 str. 1 d. 2 p. ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų tyrimų turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas yra išreikalavęs ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 70-1-00277-10, kurioje atsispindi visa ikiteisminio tyrimo eiga. Todėl ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė jo prašomų apklausti liudytojų, negali būti laikomas pagrindu daryti išvadai, kad į bylą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų teismo išvadoms dėl ieškinio pagrįstumo daryti.
Baudžiamosios bylos Nr. 70-1-00277-10 medžiaga tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 290 str. požymius pradėtas 2010-11-03 (b. b. t. I, b. l. 11). Kviečiamas į apklausą S. V. eilę kartų neatvyko (b. b. t. III, b. l. 1-23). Įtarimas S. V. pareikštas 2011-12-01 pagal BK 290 str. ir 154 str. 1 d. (b. b. t. III, b. l. 26), jam paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. b. t. III, b. l. 99-101). Taigi laikytina, kad baudžiamasis persekiojimas S. V. atžvilgiu pradėtas 2011-12-01. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013-05-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius S. V. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. ar 2 d. padarymo. Jo atžvilgiu panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. b. t. V, b. l. 84-87). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013-06-27 nutarimu, išnagrinėjus nukentėjusiojo R. M. skundą, panaikinta 2013-05-27 nutarimo rezoliucinė dalis, kad S. V. veiksmais nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d. (b. b. t. V, b. l. 93-95). Taigi faktiškai ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas ir jam kardomoji priemonė buvo taikoma laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2013-05-27, t. y. vienerius metus, penkis mėnesius ir 27 dienas. Per šį laikotarpį 2011-12-01 S. V. pareiškė nušalinimą Druskininkų policijos komisariato pareigūnams (b. b. t. III, b. l. 28) ir atsisakė duoti parodymus iki bus išspręstas nušalinimo klausimas; 2012-01-24 Druskininkų policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius raštu Nr. 52-70-S-568 pranešė S. V., kad jis kviečiamas atvykti į policijos komisariatą įteikti patikslintą įtarimą (b. b. t. III, b. l. 29-30); 2012-01-27 tarnybiniu pranešimu Druskininkų policijos komisariatui tyrėja pranešė, jog į apklausą S. V. neatvyko, telefonu informuodamas, kad į apklausą nesiruošia atvykti (b. b. t. III, b. l. 32); 2012-01-24 raštu Nr. 52-70-S-570 Druskininkų policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius prašė pateikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą informaciją apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas S. V. (b. b. t. III, b. l. 59); 2011-12-20 Druskininkų policijos komisariatas gavo atsakymą iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros dėl informacijos apie kitus pradėtus tyrimus S. V. atžvilgiu (b. b. t. III, b. l. 62); 2012-03-01 pranešimu Varėnos rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui Varėnos rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja pranešė, kad 2012-02-20 ikiteisminio tyrimo medžiagą priėmė savo žinion, dėl nežinomų priežasčių įtariamasis 2012-02-28 neatvyko į apklausą, pakartotinai apklausai kviečiamas 2012-03-07. Prokuroras nurodė tęsti tyrimą iki 2012-03-27 (b. b. t. III, b. l. 102). Vėliau tyrimas buvo tęsiamas iki 2012-05-02 dėl to, kad nepavyksta įteikti šaukimo įtariamajam (b. b. t. III, b. l. 103-107). Susirašinėjimo dokumentai dėl S. V. gyvenamosios vietos nustatymo ir šaukimų įteikimo tvirtina, kad nuo 2012-02-22 iki 2012-03-27 S. V. šaukimai nebuvo įteikti dėl jo gyvenamosios vietos paieškos, 2012-03-27 įteiktas šaukimas dėl atvykimo į apklausą tą dieną, S. V. nurodė šaukimus siųsti 10-15 dienų prieš apklausą (b. b. t. III, b. l. 108-117); 2012-04-03 S. V. pareikštas patikslintas įtarimas, jis apklaustas įtariamuoju (b. b. t. III, b. l. 118-122); 2012-05-02 ikiteisminis tyrimas pratęstas iki 2012-06-04 dėl administracinės teisės pažeidimo bylos baigties išsiaiškinimo (b. b. t. III, b. l. 127). 2012-05-31 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. b. t. III, b. l. 128-135).
R. M. dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą padavė skundą (b. b. t. IV, b. l. 20-23); 2012-08-03 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu skundas patenkintas, Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2012-05-31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir tyrimas atnaujintas (b. b. t. IV, b. l. 14-18); ikiteisminio tyrimo terminas atnaujintas ir pratęstas iki 2012-10-14 (b. b. t. IV, b. l. 12); 2012-08-29 buvo kreiptasi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą dėl tyrimo, kokiu būdu buvo pagamintas lankstinukas Druskininkų miesto gyventojams (b. b. t. IV, b. l. 34-36) bei išreikalauta informacija apie asociacijos „Profesionalūs pirtininkai“ rašytus prašymus Generalinei prokuratūrai ir valstybės institucijoms (b. b. t. V, b. l. 24); 2012-09-05 apklausta viena liudytoja (b. b. t. V, b. l. 57); 2012-09-12 prašyta informacija gauta (b. b. t. V, b. l. 26-54); specialisto išvada į ikiteisminio tyrimo bylą pateikta 2012-09-20 (b. b. t. IV, b. l. 36-38); 2012-10-10 sudarytas tyrimo planas, kurio nutarta išsiaiškinti, kas atspausdino lankstinukus Druskininkų miesto gyventojams, gauti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo baigtį (b. b. t. IV, b. l. 6); renkant informaciją kas pagamino lankstinukus gyventojams, buvo prašoma tyrimo terminą pratęsti (b. b. t. IV, b. l. 4, 9-10, 39-200, t. V, b. l. 16-23), tyrimas pratęstas iki 2013-02-14 (b. b. t. IV, b. l. 3, 7-8); 2013-01-04 apklaustas liudytojas (b. b. t. V, b. l. 60). 2013-02-05 ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokurorės nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų dėl S. V. inkriminuojamų nusikaltimų (b. b. t. V, b. l. 62-67); 2013-03-08 Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu 2013-02-05 Kauno apygardos prokurorės nutarimas iš dalies panaikintas ir atnaujintas tyrimas dalyje dėl S. V. veiksmų 2011-12-01 prie Druskininkų miesto savivaldybės pastato vykusio piketo, kurio metu buvo paskleistos žinios „Malinauskas korumpuotas“; pratęsus ikiteisminį tyrimą iš Varėnos rajono apylinkės teismo išreikalautas nuosprendis, kuriuo R. M. išteisintas privataus kaltinimo byloje pagal S. V. skundą (b. b. t. V, b. l. 82-83); Alytaus rajono prokuratūros 2013-05-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. b. t. V, b. l. 84-87).
Išanalizavus ikiteisminio tyrimo eigos veiksmus matyti, kad 2012-05-31 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo nustatyto tyrimui atlikti termino. Atlikto tyrimo trūkumų taisymas pagal R. M. skundą užtruko nuo 2012-08-03 iki 2013-05-22, t. y. papildomus 7 mėnesius 19 dienų. Į ši periodą neįskaityta pertrauka, kuri susidarė nuo 2012-05-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, iki 2012-08-03 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. 2013-02-05 Kauno apygardos prokurorės nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą faktiškai jokie tyrimo veiksmai, kuriais būtų buvę išsiaiškintos papildomos aplinkybės, nebuvo atliekami, tuo tarpu galutinio sprendimo priėmimas užtruko dar papildomus 3 mėnesius 17 dienų. Papildomo tyrimo metu aplinkybės aiškinimasis, kas atspausdino lankstinukus ir kas apmokėjo lankstinukų gamybą užtruko nuo 2012-09-26 iki 2012-12-05 (b. b. t. IV, b. l. 36-60). Laukiant atsakymų į užklausimus buvo patikrinti apmokėjimai pagal S. V. banko sąskaitas. Kiti veiksmai aiškiai galėjo būti atlikti tuo pačiu metu. Taigi papildomo ikiteisminio tyrimo veiksmai terminų prasme nebuvo proporcingi reiškiamo kaltinimo svoriui, susidarė betikslis laikas, kurio metu tyrimo veiksmai iš esmės nebuvo atliekami, tačiau tuo metu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas be pagrįstų priežasčių užsitęsė per ilgai. Todėl jo paaiškinimas, kad jam tyrimo užsitęsimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, iš dalies pagrįstas. Tačiau sprendžiant klausimą, kiek jam pinigine išraiška gali būti kompensuojami patirti dvasiniai išgyvenimai dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje ieškovas, kuris yra profesionalus teisininkas, vengė bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir atvykti į apklausas, po pirmosios apklausos nenurodė adreso, kuriuo būtų galima jam įteikti pranešimus dėl atvykimo į apklausą ir tokiu būdu taip pat prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo eigos užsitęsimo, kad skirta kardomoji priemonė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog skirta kardomoji priemonė jam trukdė įgyvendinti jo teises ar teisėtus interesus. Todėl laikytina, kad 300 Lt jam yra pakankama kompensacija neturtinei žalai atlyginti dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, yra nepagrįstas, todėl teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą ieškinį tenkinant iš dalies.
Atsižvelgiant į ieškovo patenkinto reikalavimo dydį, priteistų valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis mažinamas iki 49,24 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
S. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt (tris šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimo už per ilgą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 70-1-0277-10.
Priteisti iš S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės naudai 49,24 Lt (keturiasdešimt devynis Lt 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Likusioje dalyje S. V. ieškinį atmesti.