- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1733-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03030-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, K. M., G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei L. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, K. M., G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė A. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. nustatyti naudojimosi 253,50 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpa – neįrengta palėpe, esančia adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palėpė), tvarką pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ matininkės G. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-320, parengtą 2023 m. lapkričio 24 d. Neįrengtos palėpės (unikalus Nr. 4400-0630-0509:2947) adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (toliau – ir projektas), pagal kurį:
1.1.1. pirmame palėpės patalpų aukšte (projekto 1 psl.): 1) viešąjai įstaigai (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ priskirti naudotis 77,75 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta Nr. I ir išskirta geltona spalva; 2) L. V. priskirti naudotis 17,00 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta Nr. II ir išskirta mėlyna spalva; 3) K. M. priskirti naudotis 29,15 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta Nr. III ir išskirta mėlyna spalva; 4) A. M. priskirti naudotis 35,64 kv. m. ploto palėpės dalimis, kuri projekte pažymėta Nr. IV ir išskirta ruda spalva.
1.1.2. Antrame palėpės patalpų aukšte (projekto 2 psl.): 1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskirti naudotis 44,09 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta Nr. I ir išskirta geltona spalva; 2) L. V. priskirti naudotis 30,87 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta Nr. II ir išskirta mėlyna spalva. 11
1.1.3. Pirmame ir antrame palėpės patalpų aukštuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, L. V., K. M. ir A. M. priskirti bendrai naudotis 19 kv. m. ploto palėpės patalpų bendro naudojimo dalimi, projekte išskirta raudona spalva, priskiriant šalims šias konkrečias palėpės patalpų bendro naudojimo dalis: 1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 39/100 (7,41 kv. m.); 2) L. V. – 15/100 (2,85 kv. m.); 3) K. M. – 20/100 (3,80 kv. m.); 4) A. M. – 26/100 (4,94 kv. m.).
1.2. Nustatyti naudojimosi 0,1106 ha ploto žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topoera“ matininko A. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1046, parengtą 2024 m. vasario 5 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą (tolaiu – ir schema), pagal kurią:
1.2.1. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskirti naudotis 256 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri schemoje pažymėta raide B ir išskirta rožine spalva; 2) A. M. ir G. M. priskirti naudotis 98 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri schemoje pažymėta raide C ir išskirta geltona spalva; 3) K. M. priskirti naudotis 48 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri schemoje pažymėta raide D ir išskirta žalia spalva; 4) L. V. priskirti naudotis 96 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri schemoje pažymėta raide E ir išskirta mėlyna spalva.
1.2.2. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, A. M., G. M., K. M. ir L. V. priskirti bendrai naudotis 608 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta raide A ir išskirta balta spalva, priskiriant šalims šias konkrečias žemės sklypo bendro naudojimo dalis: 1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 312 kv. m.); 2) A. M. ir G. M. – 120 kv. m.; 3) K. M. – 58 kv. m.; 4) L. V. – 118 kv. m.
1.3. Atidalinti rūsio patalpas pagal 2024 m. vasario 9 d. Bendraturčių susitarimo dėl rūsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priskyrimo šiuo adresu esančioms patalpoms projektą (toliau – ir projektas 1), pagal kurį: 1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atidalinti rūsio patalpas projekte pažymėtas Nr. R-6, R-7, R-9; 2) A. M. ir G. M. atidalinti rūsio patalpas projekte 1 pažymėtas Nr. R-8; 3) K. M. atidalinti rūsio patalpas projekte 1 pažymėtas Nr. R-3; 4) L. V. atidalinti rūsio patalpas projekte 1 pažymėtas Nr. R-4; 5) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, A. M., G. M., K. M. ir L. V. priskirti bendrai naudotis rūsio patalpomis projekte 1 pažymėtomis Nr. R-1, R-2, R-5.
1.4. Priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad jau beveik 3 metus bandė susitarti su atsakove L. V. (toliau – ir atsakovė) tiek dėl palėpės, tiek dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei rūsio patalpų atidalinimo būdo, spręsti kitus bendraturčiams aktualius klausimus, tačiau atsakovė piktybiškai nebendradarbiauja, su jokiais pasiūlymais kategoriškai nesutinka, savo pasiūlymų neteikia, visiems bendraturčiams aktualius klausimus spręsti vengia. Prieš kreipdamasi į teismą, per savo atstovę, 2024 m. vasario 26 d. išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl palėpės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei rūsio patalpų atidalinimo būdo. Atsakovė savo atsakymo nepateikė, bet paskutinę termino dieną pasiūlė pratęsti atsakymo pateikimo terminą. 2024 m. kovo 13 d. buvo gautas atsakovės laiškas, kuriuo ji nesutinka pasirašyti jai pateiktus dokumentus, nes atsakovei priskiriamas kiekvieno aukšto patalpų plotas neatitinka bendraturčių turimų dalių proporcijų. Nesuprantama, ką taip tvirtindama turi omenyje atsakovė, nes išsamesnės argumentacijos ji nepateikė. Priešingai nei teigia atsakovė, visi pasiūlymai buvo parengti kvalifikuotų matininkų, remiantis VĮ „Registrų centras“ informacija ir dokumentais, pasiūlymuose visų bendraturčių turimos idealiosios tiek palėpės patalpų, tiek žemės sklypo dalys pilnai atitinka pasiūlymuose bendraturčiams priskirtinas naudotis dalis. 2024 m. kovo 4 d. bendravo su atsakove. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad susipažino su pateiktais pasiūlymais, bet neplanuoja jų pasirašyti, nes ruošiasi skubiai perleisti savo turimą turtą kitam asmeniui. Tokiu būdu naudojimosi tvarkos palėpės patalpomis ir žemės sklypu bei rūsio patalpų atidalinimo klausimų sprendimas dar labiau išsitęstų laike, nes pasikeitus turto savininkui tektų iš naujo rengti visus dokumentus, bendraturčiams patirti papildomas išlaidas.
3. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
4. Tretieji asmenys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, K. M. ir G. M. atsiliepimais prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu už akių (toliau – ir sprendimas už akių) ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių, ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė, pasisakydama dėl sprendimo už akių priėmimo teisėtumo nurodė, kad:
7.1. ieškovei yra puikiai žinoma, kad nors atsakovė turi nuosavybę – butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji niekada nėra gyvenusi šiuo adresu. 2024 m. kovo 25 dieną, t. y. jau esant iškeltai šiai civilinei bylai, ieškovė, ji ir tretieji asmenys buvo susitikę objekte adresu (duomenys neskelbtini). Nei ieškovė, nei tretieji asmenys neužsiminė apie šią civilinę bylą. Pažymėjo, kad realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT). Faktas, kad ji kažkada praeityje buvo prijungta prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP), negali būti laikoma besąlyginiu jos sutikimu visus teismo procesinius dokumentus gauti tik savo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyroje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar asmuo yra prisijungęs prie LITEKO VEP ir ar dokumentas faktiškai asmeniui yra įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų fiziniam asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus 14 dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, ar nuo civilinės bylos pradėjimo asmuo buvo bent kartą prisijungęs prie LITEKO VEP, savo esme yra įteikimo fikcija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo jokių CPK 123 straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytų procesinių dokumentų jai įteikimo galimybių.
7.2. Pasisakydama dėl ginčo esmės nurodė, kad ieškovė nuslėpė esminį momentą – palėpės pirmas ir antras aukštas dėl jų naudingumo ir eksploatacinių savybių yra netolygūs: palėpės pirmas aukštas dėl jo aukštingumo, išorinių sienų vertikalumo, t. y. dėl galimybių jame įrengti gyvenamąsias patalpas („butų kategorija“), – yra daug vertingesnis. Tuo tarpu palėpės antras aukštas praktiškai nėra naudojamas, jame laikosi drėgmė ir jį galima eksploatuoti tik nedidelių gabaritų daiktų sandėliavimui, tačiau iki šiol namo gyventojai palėpės antrojo aukšto patalpų nenaudojo net daiktams laikyti. Be to, palėpės antrojo aukšto patalpos yra tokios apdailos, kuriai taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Esant nevienodoms daikto (palėpės pirmo ir antro aukšto) eksploatacinėms savybėms ir naudojimo galimybėms, teisinga ir racionalu yra kiekvienam iš bendraturčių priskirti naudotis atitinkama palėpės pirmo ir antro aukšto dalimi, kuri atitinka jų idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę: ieškovei, turinčiai 40,56 m² (16 proc. viso palėpės ploto), palėpės pirmame aukšte turėtų būti priskirta naudotis 28,30 m² (16 proc. palėpės pirmo aukšto ploto) ir, atitinkamai, palėpės antrajame aukšte turėtų būti priskirta naudotis 12,26 m² (16 proc. palėpės antro aukšto ploto). Tuo tarpu ieškovė ieškiniu pareikalavo ir sprendimu už akių nustatyta, kad palėpės pirmame aukšte, kurio plotas 176,89 m², ieškovei priskirta naudotis 35,64 m² (20,15 proc. palėpės pirmo aukšto ploto), tuo tarpu palėpės antrame aukšte, kurio plotas 76,61 m², ieškovei nepriskirta naudotis jokia palėpės antro aukšto dalimi. Identiškas jos teisių pažeidimas yra su K. M., turinčiu 13 proc. viso palėpės ploto: ieškovė pareikalavo, kad ieškovės sūnus K. M. palėpės pirmame aukšte, kurio plotas 176,89 m², priskirta naudotis 29,15 m² (16,48 proc. palėpės pirmo aukšto ploto), tuo tarpu palėpės antrame aukšte, kurio plotas 76,61 m², ieškovės sūnui K. M. nepriskirta naudotis jokia palėpės antro aukšto dalimi. Taigi, sprendimo už akių dalis dėl palėpės pirmo ir antro aukšto naudojimosi tvarkos nustatymo yra nemotyvuota, nepagrįsta ir ja neteisėtai suteiktas prioritetas ieškovės ir jos pilnamečio sūnaus K. M. interesams. Antra, ieškovės reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovė, negavusi bendraturčių sutikimo ir pritarimo, palėpės pirmame aukšte yra įsirengusi gyvenamąsias patalpas didesnėje nei jai priklausytų palėpės pirmojo aukšto dalyje. Šioje byloje patikslintu ieškiniu ieškovė prašo jai ir jos sūnui K. M. priskirti naudotis palėpės pirmo aukšto dalimis, kurias ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio reikalavimus, jau yra savavališkai užėmusi ir įsirengusi. Akivaizdu, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš neteisėto užėmimo ir neteisėto naudojimo, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Trečia, ieškovės reikalavimų nepagrįstumą sąlygoja ir tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašo jai ir jos sūnui K. M. priskirti naudotis palėpės pirmo aukšto dalis, kurios yra tiesai virš jos buto, kas yra visiškai nelogiška ir neracionalu. Akivaizdu, kad dėl pastovaus triukšmo virš galvos, dėl negalimumo įsirengti patekimą į palėpės pirmo aukšto patalpas tiesiogiai iš savo buto, tokia sprendimu už akių nustatyta pirmo aukšto patalpų naudojimo tvarka yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą ir pažeidžia atsakovės teises. Ketvirta, mano, kad labiausiai ieškovės, atsakovės ir kitų palėpės bendraturčių (trečiųjų asmenų) interesus atitiktų palėpės patalpų naudojimo tvarka, patvirtinta pagal UAB „Archimatas“ matininko P. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2709, parengtą pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių 2023 m. balandžio 30 d. projektą, pagal kurį: 1) pirmame palėpės patalpų aukšte (projekto 1 psl.): VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskirti naudotis 77,75 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta raide B ir išskirta žalia spalva; L. V. priskirti naudotis 45,47 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta raide D ir išskirta violetine spalva; K. M. priskirti naudotis 16,92 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuris projekte pažymėtas raide E ir išskirta mėlyna spalva; A. M. priskirti naudotis 17,00 kv. m. ploto palėpės dalimis, kuri projekte pažymėta raide C ir išskirta geltona spalva; 2) antrame palėpės patalpų aukšte (projekto 2 psl.): VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskirti naudotis 44,09 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri projekte pažymėta raide B ir išskirta žalia spalva; A. M. priskirti naudotis 18,64 kv.m., kuri projekte pažymėta raide C ir pažymėta geltona spalva; K. M. priskirti naudotis 12,23 kv.m., kuris projekte pažymėtas raide E ir išskirtas mėlyna spalva; 3) pirmame ir antrame palėpės patalpų aukštuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, A. M., L. V. ir K. M. priskirti bendrai naudotis 21,40 kv. m. ploto palėpės patalpų bendro naudojimo dalimi, projekte išskirta raudona spalva, priskiriant šalims šias konkrečias palėpės patalpų bendro naudojimo dalis: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 35/100 (7,41 kv. m.); A. M. – 23/100 (4,94 kv. m.); L. V. – 24/100 (5,25 kv. m.); K. M. – 18/100 (3,80 kv. m.). Penkta, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir, atitinkamai, priimto sprendimo už akių ydingumą sąlygoja tai, kad ieškovė patikslinto ieškinio 2.1 punktu prašė pirmame palėpės patalpų aukšte K. M. priskirti naudotis 29,15 kv. m. ploto palėpės dalimi, kuri išskirta „mėlyna spalva“. Tačiau ieškovės pateiktame projekte L. V. priskirta naudotis palėpės dalis pažymėta mėlyna spalva, kai tuo tarpu K. M. priskirta naudotis palėpės dalis pažymėta žalia spalva. Dar daugiau, ieškovės taip suklaidintas teismas, sprendimu už akių tiek jai, tiek trečiajam asmeniui K. M. priskyrė naudotis pirmame palėpės patalpų aukšte dalimis pažymėta ta pačia „mėlyna spalva“.
7.3. Pažymėjo, kad rūsio patalpos R-9 visada buvo bendro naudojimo patalpos, kuriose niekada nebuvo įrengta jokia atskyrimo siena nuo bendro naudojimo patalpos R-1. Atskyrus šias patalpas, neliks oro cirkuliacijos ir dėl drėgmės pertekliaus jos sienoms ir grindims, kadangi virš rūsio patalpų R-9 yra jos butas. Ginčo pastate vanduo ir kanalizacija yra įrengti Europos Sąjungos paramos lėšomis. Vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai iš atsakovės buto eina per rūsio patalpas R-9, toliau per rūsio patalpas R-1 ir R-2 ir R-5 ir R-6, kurios dėl galimybės kiekvienam bendraturčiui patekti iki jų (priežiūros, eksploatavimo, remonto tikslais) turi likti bendro naudojimo patalpomis, kaip buvo iki šiol.
7.4. Sprendimu už akių nustatyta 0,1106 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoera“ matininko A. P. parengtą schemą nustato neefektyvų ir neekonomišką žemės sklypo naudojimą. Pagal sprendimu už akių nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovei priskirtos žemės sklypo dalys yra skirtingose žemės sklypo vietose ir išskirtos neproporcingomis dalimis (14 m² ir 82 m²), kurios nutolusios viena nuo kitos ženkliu atstumu, kas sąlygoja negalimumą atsakovei efektyviai naudoti šias žemės sklypo dalis. Tuo tarpu savo sūnui K. M. ieškovė priskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, konsoliduota vienoje vietoje, taip suteikiant nepagrįstą prioritetą prieš kitą žemės sklypo bendraturtį (atsakovę). Sprendimu už akių nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka keičiama faktinė iki šiol žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka. Svarbu ir tai, kad ties atsakovės buto langais esanti žemės sklypo dalis (48 m² projekte pažymėta raide D ir išskirta žalia spalva) sprendimu už akių priskirta ieškovės sūnui K. M., nors šia žemės sklypo dalimi iki šiol naudojosi (automobilį parkavo) atsakovės dukra. Pažymėjo, kad jau yra užsakiusi pas specialistus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris labiausiai atitiktų visų žemės sklypo bendraturčių interesus, ir gavusi šį dokumentą nedelsiant pateiks teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 540 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimybės priimti sprendimą už akių šioje byloje nurodė, kad esant neatšauktam ir galiojančiam atsakovės sutikimui naudotis savo LITEKO VEP posistemio paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, visi procesiniai dokumentai atsakovei privalomai turėjo būti siunčiamu išmintinai per atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyrą, o atsakovė turėjo pareigą šia savo paskyra nuolat domėtis. Tokią teismų praktiką formuoja ir aukštesniųjų instancijų teismai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1581-896/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022). Todėl ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimo pateikimo atsakovei 2024 m. kovo 19 d. buvo pagrįstai išsiųsti per LITEKO VEP paskyrą.
10. Pasisakydamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo vertino, kad atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pateikti Gyventojų registro išrašas ir 2024 m. kovo 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su priedu yra susiję su atsakovės informavimo apie iškeltą civilinę bylą tinkamumu, bet ne su priimto sprendimo už akių pagrįstumu ar nepagrįstumu. Aplinkybė, kad ieškinyje ir sprendime už akių nurodyta netiksli vienos iš patalpų pažymėjimo plane spalva, nekeičia teismo sprendimo esmės, kadangi paminėta patalpa yra nesunkiai identifikuojama iš visos eilės kitų plano duomenų. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti ir kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė 2024 m. birželio 7 d. į bylą taip pat pateikė duomenis iš VĮ Registrų centras ir paaiškino, kad VĮ Registrų centras atsakovės nuomone yra atlikusi nepagrįstus ieškovės sūnaus nuosavybės registracijos veiksmus bei „kas gali paneigti“, kad atsakovę prie LITEKO VEP slaptai ir neteisėtai prijungė pati VĮ „Registrų centras“. Tačiau šios atsakovės nurodomos aplinkybės yra subjektyvūs pačios atsakovės samprotavimai, spėliojimai ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos. Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad oficialūs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenys, su kuriais atsakovė nesutinka, būtų atsakovės, ar kurio nors kito asmens, teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti ir nuginčyti (CK 4.262 straipsnis). Tokias aplinkybes paneigia ir ieškovės atstovės į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad atsakovė nagrinėjamu atveju net nenurodė aplinkybių, kad ji iki 2024 m. birželio 11 d. būtų padavusi prašymą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl registro duomenų ištaisymo, ar skundą dėl priimtų sprendimų registro tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat nepateikė visiškai jokių, net minimalių, įrodymų, kurie patvirtintų buvus ar šiuo metu esant tokias aplinkybes. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju sprendimą už akių priimti galėjo ir tai buvo teismo procesinė pareiga (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnio 6 dalis), o atsakovė, teismo vertinimu, į civilinę bylą nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atskirajame skunde papildomai nurodė, kad ji yra garbaus amžiaus, itin blogos sveikatos (diagnozuota neišgydoma itin reta (duomenys neskelbtini)), neturi gebėjimų naudotis LITEKO VEP. Byloje nėra ginčo, kad jokie dokumentai iš Kauno apylinkės teismo pasirašytinai jai nebuvo siųsti ir įteikti. Teisminėje praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8-91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
13. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
14. Ieškovė atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad naudojimosi VEP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, jog susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal Taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo paskyros teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deaktyvavusi. T.y. nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo atšaukusi savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Todėl esant neatšauktam ir galiojančiam atsakovės sutikimui naudotis savo LITEKO VEP posistemio paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, visi procesiniai dokumentai atsakovei privalomai turėjo būti siunčiamu išmintinai per atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyrą, o atsakovė turėjo pareigą šia savo paskyra nuolat domėtis. Tokią teismų praktiką formuoja ir aukštesniųjų instancijų teismai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1581-896/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022). Todėl ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo pagrįstai išsiųsti per LITEKO VEP paskyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
17. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas); byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).
19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios aplinkybės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas) konstatavo, kad esant neatšauktam ir galiojančiam atsakovės sutikimui naudotis savo LITEKO VEP posistemio paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, visi procesiniai dokumentai atsakovei privalomai turėjo būti siunčiamu išmintinai per atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyrą, o atsakovė turėjo pareigą šia savo paskyra nuolat domėtis.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytomis išvadomis, pirmiausia pažymi, sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintas ieškinys, teismo pranešimas ir 2024 m. kovo 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuorašas atsakovei buvo išsiųsti 2024 m. kovo 19 d. per LITEKO VEP paskyrą. Jokiais kitais būdais pirmosios instancijos teismas minėtų dokumentų įteikti nebandė. LITEKO duomenimis, atsakovė paskutinį kartą prie LITEKO VEP paskyros jungėsi 2019 m. balandžio 10 d.
22. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis; be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis; procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
23. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 21 punkte nurodyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
24. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu; patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).
25. Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi ir jis nėra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus per E. pristatymo sistemą, gauti procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui; kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, gali būti įteikiami adresatui elektroniniu paštu, jei adresatas yra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu; apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje. (Aprašo 24 punktas).
26. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“.
27. Paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius (Taisyklių 3.2 papunktis). Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 papunktis).
28. Paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 papunkčiai).
29. Paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis; paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
30. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu; ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).
31. Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą; bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).
32. Pažymėtina, kad Lietuvos apelaicinis teismas, pasisakydamas dėl Taisyklių 7.2 papunktyje įtvirtintos nuostatos, yra nurodęs, kad tai, kas joje nurodyta, savaime nereiškia, jog asmuo, vieną kartą sukūręs LITEKO VEP paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
33. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad atsakovė žinojo apie pradėtą procesą, patikslinto ieškinio ir teismo procesinių dokumentų įteikimas per jos LITEKO VEP paskyrą nėra laikomas tinkamu, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose buvo susiklosčiusios kitokios faktinės aplinkybės, t. y. asmenys apie pradėtus procesus žinojo ir juose dalyvavo.
34. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas bei byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Pasisakant dėl šalių reikalavimų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinjimosi išlaidų atlyginimą pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės L. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.