- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-273-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Eugenijus Antanauskas
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Jonas Špelveris
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. R. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduodant jį laiduotojos R. K. – S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo laikotarpį. Baudžiamoji byla S. K. nutraukta. Laiduotoj R. K. – S. įpareigota per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, gavėjo įmonės kodas 191443889, įmokėti 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas byloje Nr. 1-382-890/2023“. Išaiškinta laiduotojai, kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu S. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 25 d.
Nuosprendžiu iš S. K. nukentėjusiajai D. R. priteisti 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendžiu iš S. K. priteisti 90,75 Eur (devyniasdešimt eurų 75 ct) proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias patirtas proceso išlaidas pervedant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaita-faktūra 2022-04-21 Serija ARR22 Nr. 0572”.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. K. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis 2022 m. kovo 23 d., apie 22.10 val., H. Manto g., ties namu Nr. 90, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „BMW 540 XI“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kelyje su penkiomis eismo juostomis, kai jo judėjimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas trečia eismo juosta, ženkliai viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį 50 km/h ir važiuodamas nuo apie 141,3 km/h iki apie 156,2 km/h greičiu, apšviestame, tiesiame kelio ruože, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti per važiuojamąją dalį jam iš dešinės pusės einantį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė pėsčiąjį M. V., kuris eismo įvykio metu dėl patirtų mirtinų sužalojimų žuvo. Šiais neatsargiais savo veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir 128 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. R. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo S. K. atžvilgiu bei nuteisti jį pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimo bausme, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiajai D. R. papildomai 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti už atstovavimą pirmos instancijos teisme ir l 000 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
2.1. Apeliantės atstovas skunde nurodo, jog patenkindamas teisiamojo prašymą taikyti laidavimo institutą teismas nurodė, kad kaltinamasis S. K. ir jo gynėjas byloje prašė taikyti laidavimo institutą. BK 40 straipsnio l, 2 dalyse numatyta sąlygų visuma, pagal kurias asmuo (šiuo atveju padaręs neatsargų nusikaltimą) gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas gali, bet neprivalo taikyti laidavimo institutą, be to, turi būti asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas, kai kaltininkas visiškai prisipažino savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis reiškia, kad kaltininkas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, o šiuo atveju S. K. iš pradžių neprisipažino pagal pareikštą įtarimą, tik atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, surinkus neginčijamus įrodymus, įteikus galutinį įtarimą, prisipažino nusikaltęs. Be to nors teisme S. K. į klausimą ar pripažįsta savo kaltę atsakė, kad pilnai pripažįsta, bet duodamas parodymus melavo, kad greitį jis viršijo nelenktyniaudamas. Niekaip negalėjo paaiškinti kaip jis atsirado prie jį pralenkusių dviejų automobilių, važiuodamas apie 141 km/h- 156 km/h greičiu ir susilyginęs su jais partrenkė ir mirtinai sužalojo M. V.. Nukentėjusiosios atstovo manymu, akivaizdu, kad tokį prisipažinimą negalima vertinti kaip nuoširdų.
2.2. Mano, kad teismas netinkamai vertino kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nukentėjusiosios atstovo nuomone, kaltinamojo formalus kaltės pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaip minėta anksčiau kaltinamasis tik formaliai prisipažino kaltu, tačiau tai padarė nenuoširdžiai ir keisdamas duodamus parodymus tik siekdamas bylos nutraukimo. Tokio prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus. Mano, jog kaltinamojo nuoširdumą parodo ir požiūris į nukentėjusiąją – iki šiol jis nėra bandęs atlyginti padarytos žalos, nėra atlyginęs ir nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
2.3. Be to, nukentėjusiosios atstovo nuomone, laiduotoja R. K.-S. negalėtų būti pripažinta verta teismo pasitikėjimo, kadangi kaip ji galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam jei net du kartus neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jos brolio likimas ir teisinosi, kad dėl darbo neturėjo galimybės atvykti. Nukentėjusiosios atstovui akivaizdu, kad jos asmeniniai darbo reikalai yra svarbesni nei kaltinamojo likimas. Be to ji pati buvo ne kartą patraukta administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
2.4. Mano, kad teismas, skirdamas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę ir konstatuodamas, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tai netinkamai pagrindė. Nukentėjusiosios atstovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę važiuodamas tris kartus viršijančiu leistiną greitį greičiu, mieste ir į tai, kad vien už padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 str. 6 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h) yra numatytas privalomas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones nuo trijų iki šešių mėnesių, o vežantiems keleivius nuo šešių iki aštuoniolikos mėnesių, jam paskirta aiškiai per švelni baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad teismas nepagrįstai atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.
2.5. Nukentėjusiosios atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai pilnai neatlygino nukentėjusiajai išlaidų dėl jai teisme teiktos advokato teisinės pagalbos. Teismas tai motyvavo tuo, kad įvyko tik keturi teismo posėdžiai ir bendra jų trukmė trys valandos. Pažymi, kad ruošiantis teismo posėdžiui byloje kur ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei metus ir bylos medžiaga sudaro keturis tomus ir posėdžiams taip pat būtina buvo pasiruošti. Nurodo, jog iki kaltinimo pagarsinimo nebuvo aišku ar kaltinamasis pripažins savo kaltę ir bus galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Mano, kad prašoma priteisti 2000 Eur suma yra tikrai ne per didelė.
3. Atsiliepimu į nukentėjusiosios D. R. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. gynėjas advokatas J. Špelveris prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nukentėjusiosios D. R. S. K. turėtas išlaidas apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus rašytinius duomenis.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos gynėjas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nukentėjusiosios D. R. atstovo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl S. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo ar kitų klausimų, nesutinkama tik su teismo sprendimu atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą bei dėl proceso išlaidų priteisimo. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
Dėl laidavimo
8. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su S. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodoma, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, nes S. K. savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl jo prisipažinimo negalima laikyti visiškai nuoširdžiu ir kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, jo sesuo R. K.-S. nėra tinkama laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
9. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
10. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas manyti, jog S. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą seseriai R. K.-S., kuri pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta tinkama laiduotoja.
12. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas, kai kaltininkas visiškai prisipažino savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis reiškia, kad kaltininkas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, o šiuo atveju S. K. iš pradžių neprisipažino pagal pareikštą įtarimą, tik atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, surinkus neginčijamus įrodymus, įteikus galutinį įtarimą, prisipažino nusikaltęs. Be to, nors teisme S. K. į klausimą ar pripažįsta savo kaltę atsakė, kad pilnai pripažįsta, bet duodamas parodymus sakė, kad greitį jis viršijo nelenktyniaudamas. Pažymėtina, jog jis niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jis atsirado prie jį pralenkusių dviejų automobilių, važiuodamas apie 141 km/h- 156 km/h greičiu ir susilyginęs su jais partrenkė ir mirtinai sužalojo M. V.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį S. K. prisipažinimą negalima vertinti kaip nuoširdų.
13. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, jog S. K. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai neleidžia vienareikšmiškai teigti apie jo atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).
15. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo laiduotojos parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą R. K.-S. charakteristiką, einamas pareigas, jos ir S. K. dažną bendravimą, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės R. K.-S. daryti teigiamą įtaką S. K., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad R. K.-S. nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių, teisindamasi tuo, kad dėl darbo neatrado laiko, todėl neaišku kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį S. K. bei jo tolesniam elgesiui gali ji padaryti. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie yra brolis ir sesuo, nesudaro pagrindo teigti, kad R. K.-S. savo broliui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas S. K. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog R. K.-S. pati ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. O asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, paprastai negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat pažeidžiančiam įstatymų nustatytą tvarką.
17. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo nepagrindė BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra ir BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K.-S. tinkama laiduotoja, skundžiamame nuosprendyje iš esmės tik formaliai konstatavo, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau aplinkybių, susijusių su jos realiomis galimybėmis daryti S. K. teigiamą įtaką, nenurodė ir neįvertino. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neatitinka teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas nurodo, jog teismas nepagrįstai pilnai neatlygino nukentėjusiajai išlaidų dėl jai teisme teiktos advokato teisinės pagalbos. Pažymi, kad ruošiantis teismo posėdžiui byloje kur ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei metus ir bylos medžiaga sudaro keturis tomus ir posėdžiams taip pat būtina buvo pasiruošti. Nurodo, jog iki kaltinimo pagarsinimo nebuvo aišku ar kaltinamasis pripažins savo kaltę ir bus galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Mano, kad prašoma priteisti 2000 Eur suma yra tikrai ne per didelė. Be to, prašo priteisti 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiosios patirtas teisėtas ir pagrįstas išlaidas galima sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo veiksmų atstovaujant ją ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį ir pobūdį, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo darbo užmokestį, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti tik dalį nukentėjusiosios patirtų išlaidų, t. y. 2500 Eur proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistojo S. K. nukentėjusiajai D. R..
20. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniu skundu prašo priteisti ir 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo veiksmų atstovaujant ją bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį ir pobūdį, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti tik dalį nukentėjusiosios patirtų išlaidų, t. y. 500 Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. gynėjas advokatas J. Špelveris taip pat išreiškė prašymą atlyginti S. K. iš nukentėjusiosios D. R. turėtas išlaidas apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus rašytinius duomenis. Pažymėtina, kadangi nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir S. K. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tai gynėjo advokato prašymas atlyginti S. K. iš nukentėjusiosios D. R. turėtas išlaidas apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokėti atmestinas.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nukentėjusiosios D. R. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais yra pagrindas pripažinti, jog S. K. nepagrįstai taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis ne pagrįstas, todėl keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį:
S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. K. atidėti dviem metams, paskiriant BK 75 str. 5 d. 8 p. numatytą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų per bausmės atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 2 p., BK 68 str. paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K. nukentėjusiosios D. R. naudai 500 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.