Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3832/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Rasų valda“ penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (e.b.l. 7-13, tomas 1). Minėtas įsakymas priimtas atsižvelgiant į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 1 d. protokolą Nr. A27-6542/18(2.1.18-UK9) (e.b.l. 51, tomas 1).

Teismas laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovė organizavo namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus skyrimo procedūrą be pagrindo. Ieškovė laiko, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3400 turėjo būti paskirta administratoriumi ne vieneriems, o penkeriems metams, todėl ginčijamo įsakymo priėmimo metu ieškovės įgaliojimai dar nebuvo pasibaigę. Administratoriaus skyrimo procedūra, nepasibaigus terminui, galėjo būti organizuojama tik esant ne mažiau negu 1/5 gyventojų prašymui pakeisti administratorių, tačiau byloje nėra duomenų apie tokio prašymo pateikimą.

2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujamiesčio būstas“ buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ penkerių metų terminui, bet ne ilgiau negu iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nors minėtas įsakymas į bylą nepateiktas, tačiau dėl ieškovės skyrimo administratore pagrindo ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovės skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore pagrindas nurodytas ginčijamame įsakyme (e.b.l. 7-9, tomas 1). Aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po administracinio akto, kuriuo ieškovė paskirta administratore, priėmimo. Todėl ieškovės kaip administratorės įgaliojimų pratęsimo procedūra, pasibaigus administratoriaus įgaliojimų terminui, turėjo būti vykdoma pagal teisės aktus, galiojusius ieškovės paskyrimo administratoriumi momentu, o ne po to įsigaliojusia tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė administratore paskirta terminuotai iki minėto įstatymo įsigaliojimo, minėto įstatymo nustatyta administratoriaus įgaliojimų pratęsimo tvarka ieškovei netaikytina. Tokį išaiškinimą dėl administratorių įgaliojimų pratęsimo procedūros yra patekęs ir apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2005 buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnis, šio straipsnio 2 dalyje nustatant, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Minėtomis teisės normomis nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus skyrimo procedūrą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sąvoka, kurioje nustatyta, kad administratorius yra aprašo nustatyta tvarka atrinktas, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas ir (ar) savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas asmuo bendrojo naudojimo objektams administruoti. Šio aprašo 4 - 16 punktuose nustatyta administratoriaus atranka, o 17 – 26 punktuose administratoriaus skyrimo tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 buvo pratęstas 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 paskirto administratoriaus įgaliojimai iki 2018 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Minėtas įsakymas priimtas tikslu užtikrinti namo administravimo funkcijų vykdymą iki bus priimtas namo savininkų sprendimas dėl administratoriaus pasirinkimo. Minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei 2012 m. gegužės 10 d. CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 str. nuostatų pakeitimo ir papildymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo įstatymu. Ieškovė ginčijo šio įsakymo galiojimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018. Pažymėtina, jog ieškovės prašymu nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 (e.b.l. 167, tomas 1). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019, nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį atmesti. Taigi, minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu konstatuota, jog ieškovės ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme teisėtai nustatytas ieškovės, kaip administratoriaus įgaliojimų pratęsimo terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtina aplinkybė, jog ieškovės kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus įgaliojimai ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo pasibaigę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai reiškia, kad po 2014 m. liepos 1 d. visi administratoriai turi būti skiriami, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama minėto įstatymo nuostatas, turi pareigą pagal butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią iš naujo paskirti administratorius, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, bei užtikrinti teisės aktų nuostatas, kad sprendimą priimtų butų ir kitų patalpų savininkai. Atsakovė, esant aukščiau nurodytos teisės normos numatytam pagrindui, 2018 m. liepos 11 d. pradėjo organizuoti administratorių rinkimo procedūras, įskaitant ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų balsavimą raštu, kurio metu minėto daugiabučių namų savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 30-3832/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Ieškovė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratore paskirta iki 2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo, nesant minėto namo savininkų sprendimo dėl ieškovės išrinkimo administratore. Todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog po minėto įstatymo įsigaliojimo jos įgaliojimai bus pratęsti dar penkerių metų terminui be jos administruojamo gyvenamojo namo savininkų sprendimo dėl administratoriaus išrinkimo priėmimo procedūros.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pratęsti ieškovės kaip administratorės įgaliojimų terminą penkeriems metams. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu ieškovės kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorės įgaliojimai buvo pasibaigę, t. y. buvo pasibaigęs penkerių metų terminas, kuriam ieškovė paskirta administratore. Atsakovė ėmėsi organizuoti administratorių rinkimo procedūrą esant įstatymo nustatytam pagrindui ir turėdama tam įstatymų suteiktus įgaliojimus, o ginčijamą įsakymą priėmė vadovaudamasi namo savininkų balsavimo dėl administratorių kandidatūros rezultatais.

Ieškovė ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia aplinkybe, jog biuletenyje buvo pateikta neišsami, klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės informacija apie siūlomus administravimo paslaugų tarifus, apie siūlomas administravimo paslaugų kainas ir administravimo paslaugų pobūdį yra neišsami. Ieškovė laiko, jog atsakovė privalėjo nurodyti konkrečiam namui taikytino tarifo arba tarifo apskaičiavimo principus, nurodyti konkrečias vartotojams teikiamas paslaugas.

Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą, įgyvendinimą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Balsavimo raštu aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką; šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11 punktas numato, kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti nurodyta: 1) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; 2) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje; 3) asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo3 ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų); 4) kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių (nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos). Nagrinėjamu atveju balsavimo biuletenyje gyventojams buvo nurodyta visa Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11 punkte numatyta informacija, taip pat nurodyta balsavimo tvarka, balsavimo organizatoriaus kontaktai (e.b.l. 52, tomas 1). Ieškovės teiginiai dėl klaidinančios ir neišsamios informacijos pateikimo balsavimo biuleteniuose yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nenurodė, kokios aukščiau nurodytais teisės aktais reglamentuotos informacijos atsakovė nepateikė ar kokia jos pateikta informacija neatitiko tikrovės ar teisės aktų reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 9 dalimi savivaldybių tarybos turi pareigą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir maksimalų administravimo tarifą. Pagal Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5, 20, 21 punktus savivaldybės vykdomoji institucija sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo. Asmuo, savivaldybei pateikdamas prašymą įrašyti jį į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, pateiktoje deklaracijoje nurodo teikiamųjų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifą ir atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 6 punktas). Ieškovė nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog balsavimo biuleteniai neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, taip pat kad balsavimo biuleteniuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės.

Be to, aplinkybės dėl administratoriaus rinkimo procedūros pažeidimų, taip pat dėl namo patalpų savininkų valios tinkamo išreiškimo neturi jokios įtakos ieškovių teisėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016, yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai (išskyrus išimtį numatytą CK 4.84 straipsnio 2 dalyje, kai administratoriaus savininkai nepasirenka) ir ieškovė, būdama ūkio subjektu, vykdančiu bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklą, priimant sprendimus nedalyvauja ir konkrečių sprendimų šiuo klausimu nepriima (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016). Šiuo atveju ieškovė nedalyvauja sprendimų dėl administratoriaus pasirinkimo procese ir konkrečių sprendimų nepriima. Ieškovė nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl ieškovė apskritai negali kvestionuoti namo savininkų valios išraiškos dėl naujo administratoriaus išrinkimo tinkamumo. Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų namų patalpų savininkų valia dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ išrinkimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra išreikšta įstatymo nustatyta forma ir tvarka, minėtas savininkų sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.

Taigi, ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo ginčijamu įsakymu. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu ieškovės kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorės įgaliojimai buvo pasibaigę, taip pat nebuvo įstatymo nustatyto pagrindo pratęsti ieškovės administratoriaus įgaliojimus. Namo (duomenys neskelbtini), savininkai teisės aktų nustatyta tvarka išreiškė valią ne dėl ieškovės, o dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ išrinkimo administratoriumi. Toks savininkų sprendimas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantis ir privalomas atsakovei, kaip institucijai, skiriant namo administratorių. Todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.