Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant traukiamo administracinėn atsakomybėn T. U. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos atstovėms vyriausioms darbo inspektorėms Virginijai Šileikienei ir Redai Gagienei,

išnagrinėjo T. U. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDIN-77921970-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDIN-77921970-16 T. U. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 250 Eur baudą.

T. U. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto nutarimo ir prašė jį panaikinti, o bylą nutraukti. Jis nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jokių darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų. Jis nurodė, kad nutarimas dalyje dėl dalyje dėl LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 str. 5 d. pažeidimo yra nepagrįstas, nes minėtas įstatymas nenurodo jokių konkrečių kolektyvinių apsaugos priemonių, kurios privalo būti įrengtos. Taip pat ir lydimasis teisės aktas, t. y. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 97/406, nenurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ čiužinių surinkimo ceche privalėjo įrengti būtent mechaninio vėdinimo sistemą. Viena iš pagrindinių sąlygų turėtų būti darbo aplinkos oro kokybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čiužinių surinkimo cecho plotas yra labai didelis, jame yra įrengta natūralaus vėdinimo sistema. Be to, VDI, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą 2012 metų rugpjūčio mėn., jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė, nors tada galiojo tapatūs teisės aktų reikalavimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė tose pačiose patalpose, čiužinių surinkimo cechas taipogi buvo tose pačiose patalpose. Vėliau bendrovei atlikus oro kokybės ir užterštumo patikrinimą, VDI nustatė, kad taikomos kolektyvinės apsaugos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pakankamos. VDI turi teisę bausti ūkio subjektus už padarytus pažeidimus, tačiau tik tuo atveju, jeigu ūkio subjektas pažeidžia aiškiai teisės aktuose nurodytas veiklos ar elgesio taisykles. Jokiam teisės aktui nenustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos čiužinių surinkimo ceche įrengti būtent mechaninio vėdinimo priemones, akivaizdu, kad pakankamu vėdinimu laikoma patalpose esanti vėdinimo sistema. Kadangi teisės aktai, nurodantys reikalavimus kolektyvinėms apsaugoms priemonėms, iki 2015-11-24 ir 2015-12-07 atliktų patikrinimų nepakito, akivaizdu, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovas T. U. nėra padarę jokių teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, surinkimo ceche įrengta vėdinimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus. Jis taip pat nurodė, kad nutarimas dalyje dėl LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str. 1 d. pažeidimo yra taip pat nepagrįstas. Įstatymas numato ūkio subjektams pareigą įrengti darbuotojų persirengimo patalpas arba vietas, tačiau nenumato reikalavimo, kad persirengimo patalpos atitiktų LR Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Kadangi LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str. 1 d. suteikia ūkio subjektams teisę darbuotojams įrengti tiek persirengimo patalpas, tiek ir vietas, LR Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų 2 punkto reikalavimai negali būti aiškinami kaip siaurinantys įstatymo normą. Kadangi įstatymas suteikia teisę ūkio subjektams įrengti ne tik persirengimo patalpas, tačiau ir vietas, Vyriausybės nutarimas tokios teisės negali paneigti. Bendrovės įrengtos darbuotojų persirengimo vietos visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, o VDI nutarimas, dėl teisės aktų hierarchijos principo grubaus pažeidimo yra neteisėtas ir naikintinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje yra įrengtos vietos, kuriose darbuotojai persirengia. Jose taipogi įrengtos spintelės, kuriose darbuotojai palieka rūbus. Žinoma, persirengimo ir drabužių laikymo vietos vyrams ir moterims yra atskirtos pertvaromis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VDI nepagrįstai konstatavo teisės aktų pažeidimą, todėl nutarimas yra naikintinas.

Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad viena iš atsakomybės sąlygų yra kaltė. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nėra nurodyta, kad turėtų būti įrengta būtent mechaninė vedinimo sistema. Įstatyme numatytos kolektyvinės apsaugos priemonės. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksmų nuostatuose nurodytos reikalingo vedinimo ir atitinkamos organizacinės priemonės. Taigi minėtas aktas neįpareigoja T. U. įrengti mechaninės vedinimo priemonės. 2012 m. atlikto patikrinimo metu natūralaus vedinimo visiškai pakako. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad T. U. veiksmuose nėra tyčios kaip būtinos atsakomybės sąlygos. LVAT nurodė, kad reikalavimas įrengti mechaninį vedinimą yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau atsakomybei kilti sąlygų nėra, nes nėra tyčios. Todėl byla turėtų būti nutraukta. Įstatymas leidžia įrengti tiek persirengimo patalpas, tiek vietas. Tuo tarpu Vyriausybė nutarime įstatymo normą susiaurino ir nurodė tik persirengimo patalpas. T. U. vadovaujamoje bendrovėje yra įrengtos persirengimo vietos. Jos atskirtos viena nuo kitos. Darbo inspekcija turėtų įrodyti kaltę ir konkretų pažeidimą, o šiuo atveju jokių patikrinimų nebuvo atlikta, nors oro kokybė buvo pakankama.

Inspekcijos atstovė Virginija Šileikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad kancerogeninių ir vėžį sukeliančių medžiagų ribinės vertės nėra, jeigu yra aukščiau nulio, tai medžiaga jautresniems žmonėms gali sukelti vėžį. Dėl oro kokybės matavimų, buvo padarytas vienkartinis matavimas 8 val. ryto prieš pradedant darbą, nors turėtų būti atliekami visos pamainos oro du matavimai ir išvedamas vidurkis. Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė, kad pažeidimai užfiksuoti teisingai, reikalavimai priimti teisėtai. T. U. kaltė yra, nes dar 2012 m. Valstybinės darbo inspekcijos buvo užfiksuota, kad nėra kolektyvinių apsaugos priemonių ir kad įmonė turi pasiruošti vedinimo projektą. Tai turėjo būti padaryta dar 2011 m. prieš įsikuriant įmonei, kuri dirba su vėžį sukeliančiomis medžiagomis. 2012 m. buvo reikalauta atlikti profesinės rizikos vertinimas, taip pat pateikta rekomendacija įsirengti vedinimo sistemas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Skunde apeliantas nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes darbo inspekcija nepagrįstai reikalauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ čiužinių surinkimo ceche įrengti teisės aktuose nenumatytą mechaninį vėdinimą, bei nepagrįstai reikalauja įrengti darbuotojų persirengimo patalpas, kai pagal teisės aktus pakanka persirengimo vietų. Be to, T. U. atstovas nurodo, kad dėl T. U. inkriminuojamo administracinio pažeidimo nėra jo kaltės, todėl byla turi būti nutraukta.

Dėl vėdinimo sistemos.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA-975-502/2018, kuri turi tiesioginį ryšį su šia byla, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimų, atliktų 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d., metu buvo nustatyta, kad čiužinių surinkimo ceche nėra įrengta jokių kolektyvinių apsaugos priemonių. Minėtame ceche naudojami purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių saugos duomenų lape nurodyti tokie galimi pavojai: kenksminga medžiaga, įtariama, kad gali sukelti vėžį, pažeidžia odą, sunkiai pažeidžia akis, jautrinanti, gali sukelti alergiją susilietus su oda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo įrengti mechaninį cecho vėdinimą, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė galimybės nustatytus pažeidimus pašalinti kitu, nei nurodė Valstybinė darbo inspekcija, būdu, Inspekcijos reikalavimas įrengti mechaninį patalpų vėdinimą buvo teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant dėl kolektyvinės apsaugos priemonės taikymo, buvo įvertintos visos patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams kylančios rizikos, tai, kad pavojingos cheminės medžiagos galėjo sklisti oru į kitus cechus, ir nurodyta konkreti apsaugos priemonė, dėl kurios proporcingumo teismui abejonių nekilo.

Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche natūralus vėdinimas nėra pakankamas ir atsižvelgiant į darbą su cheminėmis medžiagomis buvo būtinas mechaninis patalpų vėdinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo surašytas reikalavimas pašalinti trūkumus, t.y. įrengti mechaninio vėdinimo sistemą, tačiau jis reikalavimo neįvykdė, todėl Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai surašė jam protokolą ir paskyrė baudą.

Dėl persirengimo vietų.

Įsiteisėjusia teismo nutartimi taip pat pripažinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai pagristai surašė reikalavimą įrengti darbuotojams atskiras persirengimo patalpas, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įrengtos, todėl visi T. U. argumentai dėl reikalavimo nepagrįstumo yra atmetami, kaip neįrodyti.

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje atsakė ir į T. U. argumentus, jog reikalavimai persirengimo vietoms, numatyti DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje, negali būti detalizuoti žemesnės galios teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje minimos patalpos arba vietos įrengiamos „darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka“. DSSĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Taigi šiuo atveju visiškai pagrįstai reikalavimai buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimui yra detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintuose Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimuose ir nėra jokio pagrindo abejoti Vyriausybei suteikta kompetencija nustatyti reikalavimus buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimui. Taigi DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata „įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos“ detalizuojama žemesnės galios teisės aktuose, kuriuose ir numatyta, kokiais atvejais turi būti įrengtos atskiros patalpos. Šiuo atveju DSSĮ nėra numatyta, kokiais konkrečiais atvejais privalo būti įrengiamos persirengimo patalpos ir vietos, todėl žemesnės galios teisės aktais detalizuojant minėtą įstatymo nuostatą, jokio prieštaravimo įstatymui nėra.

Dėl T. U. kaltės.

Nors skunde T. U. nenurodė, jog jo veiksmuose nėra kaltės, teismo posėdžio metu jo atstovas prašė bylą nutraukti nesant T. U. kaltės, nes jis laikėsi teisės aktų ir manė, kad vėdinimo priemonės yra pakankamos, o persirengimui pakanka įrengti vienas, o ne patalpas, kaip tą numato DSSĮ.

Pirmiausia, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis nustato, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Antra, iš bylos medžiagos matyti ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovės Virginijos Šileikienės parodymais nustatyta, kad jau 2012 m. rugpjūčio 27 d. vykusio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad cheminės medžiagos naudojamos, saugomos nesaugiai, neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonė, nurodyta parengti darbo vietų įrengimo projektą, tačiau šios rekomendacijos nebuvo įgyvendintos. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje. Taigi, T. U. žinojo apie teisės aktų reikalavimus, patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai ir jie nurodyti, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių juos pašalinti iki 2016 m. kovo 25 d., kuomet jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad jo kaltės nėra. Priešingai visa tai rodo, kad jis žinojo apie reikalavimus, buvo gavęs rekomendacijas ir reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdė.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad T. U. skundas nepagrįstas, jam paskirta bauda artima straipsnyje numatytam baudos minimumui, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. VDIN-77921970-16 palikti nepakeistą, o T. U. skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.