Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-975-502/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-10
Bylos Nr.: eA-975-502/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01224-2016-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Templari“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-975-502/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01224-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Templari“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Templari“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Templari“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) vyriausiosios darbo inspektorės R. G. surašytą 2015 m. gruodžio 14 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216 (toliau – ir Reikalavimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. SD-25-2650 (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas nurodė, kad jis nepažeidė darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi juose nenustatyta pareiga čiužinių surinkimo ceche įrengti mechaninį vėdinimą. Pažymėjo, kad galiojant tapatiems teisės aktams VDI pareiškėjo veiklą bei tas pačias patalpas tikrino dar 2012 m. ir jokių vėdinimo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Aplinkybę, kad oro būklė surinkimo ceche atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, pasak pareiškėjo, patvirtina ir VDI byloje esantis Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 5178, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai tapačių teisės aktų reikalavimus aiškina skirtingai.Pareiškėjas pabrėžė, kad yra įvykdęs visus Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (toliau – ir Darbuotojų apsaugos nuostatai), 21 punkto bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (toliau – ir Darbuotojų aprūpinimo nuostatai), reikalavimus. Patikrinimo metu buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys asmeninių apsaugos priemonių darbuotojams išdavimą bei apmokymą jomis naudotis.Pareiškėjas nesutiko su VDI išvada, kad jis neorganizavo darbuotojų mokymo ir atestavimo, teigė, kad jis visuomet vykdė mokymus ir atestavimą tiek darbuotojams, dirbantiems su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tiek ir tvarkantiems krovinius rankomis. Patikrinimo metu buvo pateiktas UAB „Templari“ direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1-DA Dėl darbuotojų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis, mokymo tvarkos patvirtinimo, 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 2DS Dėl darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, žinių saugos ir sveikatos klausimais atestavimo tvarkos patvirtinimo, taip pat Darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, mokymo ir atestavimo programa, atestavimo saugos ir sveikatos klausimais protokolai. VDI neprašė pateikti šių dokumentų kopijų, tačiau su visais šiais dokumentais patikrinimo metu susipažino ir jokių pastabų nenurodė. Visi šie dokumentai buvo pridėti prie pareiškėjo skundo VDI, todėl 2016 m. vasario 29 d. sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 23 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektai gali įrengti persirengimo patalpas arba vietas. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 2 punkte, kuriame nurodoma pareiga įrengti persirengimo patalpas. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybės nutarimu nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas kaip siaurinantis įstatymo normą. Įstatymas suteikia teisę ūkio subjektams įrengti ne tik persirengimo patalpas, bet ir vietas, todėl atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Templari“ privalo veiklos vykdymo vietoje įrengti persirengimui skirtas patalpas. Pareiškėjo įrengtos darbuotojų persirengimo vietos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, o VDI sprendimas dėl teisės aktų hierarchijos principo pažeidimo yra neteisėtas ir naikintinas.Pareiškėjas nurodė, kad VDI 2016 m. vasario 26 d. išvadose nepagrįstai teigiama, jog pirmojo patikrinimo metu P. U. buvo žodžiu nurodyti visi teisės aktų pažeidimai. Anot pareiškėjo, pirmojo patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo pateiktas joks patikrinimo aktas. Pareiškėjas VDI prašė ištirti neteisėtus teritorinės darbo inspekcijos pareigūnų veiksmus, kadangi neplaninio UAB „Templari“ veiklos patikrinimo metu inspektoriai buvo šališki. Jie nuolat reiškė nepasitenkinimą dėl visko, be kita ko, ir dėl to, kad patikrinimo metu nedalyvavo įmonės vadovas, nors patikrinimas buvo atliekamas pietų metu, atvirai reiškė nuomonę, kad jų tikslas yra nubausti UAB „Templari“ bei asmeniškai jos vadovą. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu bendrovei buvo daromas spaudimas. Pasak pareiškėjo, ir pats neplaninis patikrinimas buvo atliktas be pagrindo, jam nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, jog buvo gautas pranešimas apie galimus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjo nuomone, dėl įmonę tikrinusių inspektorių asmeniško nusistatymo prieš įmonės direktorių, jų paaiškinimai nėra pagrįsti ir leistini įrodymai. Be to, inspektorės, žinodamos, kad Reikalavimas gali būti nuginčytas, tačiau vis tiek siekdamos kiek galima skubiau surašyti administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą bei paskirti nuobaudą, pažeidė proceso ekonomiškumo principą, tyčia didino teismuose nagrinėjamų ginčų skaičių bei teisėjų užimtumą. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai numato pareigą VDI inspektoriams surašyti Reikalavimą ir/arba ATP protokolą, tačiau nuginčijus Reikalavimą, UAB „Templari“ vadovui negali būti surašomas ATP protokolas bei skiriama administracinė nuobauda.Pareiškėjas teigė, kad VDI iš esmės neišnagrinėjo pateikto skundo dėl inspektorių šališkumo, nesiėmė jokių veiksmų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti arba paneigti, todėl VDI 2016 m. vasario 29 d. sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, išskyrus dėl Reikalavimo 3 punkto, kuriame konstatuota, kad įmonės vadovas neorganizavo darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, dirbančių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, mokymo ir atestavimo. Prašė likusią dalį skundo tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Templari“ 2015 m. lapkričio 24 d. patikrinimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio 16 d. pasitikėjimo telefonu VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje gavus anoniminį pranešimą apie galimus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Patikrinimo pradėjimas anoniminio pranešimo pagrindu yra reglamentuotas Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 1 d. įsakymu EV-3 (toliau – ir Taisyklės), 24 punkte. Siekiant, kad darbdavys nesiimtų priemonių, apsunkinančių teisiškai reikšmingų aplinkybių identifikavimą, nuspręsta apie numatomą atlikti įmonės patikrinimą darbdavio neinformuoti. Atsakovas teigė, kad įmonė tikrinta vadovaujantis kontroliniu klausimynu. Tikrinimo metu darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reikalingi klausimynui užpildyti, pateikti nebuvo. Pastebėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai išdėstyti patikrinimo akte. P. U. patikrinimo akto nepasirašė. Nurodyta informacija užfiksuota ir VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2016 m. vasario 26 d. išvadose, todėl pareiškėjo teiginiai, kad išvadose teikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl patikrinimo akto pateikimo P. U., yra nepagrįsti.2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Templari“ gamybinėse patalpose, suderinus su pareiškėju patikrinimo datą, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, dalyvaujant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui V. B. J.. VDI inspektorėms pateikti prašomi dokumentai, tačiau padaryti jų kopijas atsisakyta, todėl jie fotografuoti. Patikrinimo akto įmonės direktorius bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas nepasirašė.2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas SD-1-15308 ir Reikalavimas išsiųstas UAB „Templari“ direktoriui registruotu laišku, kurio pareiškėjas nepriėmė. 2016 m. sausio 6 d. Reikalavimas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o 2016 m. sausio 7 d. V. B. J. įteiktas pasirašytinai.Nei UAB „Templari“ direktorius, nei darbdavio įgaliotas asmuo V. B. J. į VDI Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimus neatvyko. 2016 m. sausio 28 d. VDI Vilniaus skyriuje gautas UAB „Templari“ prašymas atidėti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą iki Reikalavimo pašalinti pažeidimus apskundimo termino pabaigos. UAB „Templari“ direktoriui elektroniniu paštu 2016 m. sausio 28 d. išsiųstas raštas Nr. SD-1-1166, kuriame nurodyta 2016 m. vasario 4 d. atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau pareiškėjas šio nurodymo neįvykdė, o 2016 m. vasario 4 d. pateikė VDI skundą dėl Reikalavimo panaikinimo. 2016 m. vasario 29 d. VDI netenkino pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. skundo.Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu nustatyta, jog pareiškėjas neatsižvelgė į čiužinių surinkėjų darbo vietose naudojamų cheminių medžiagų pavojingas savybes, o planuodamas prevencines priemones pirmenybę teikė tik asmeninėms apsaugos priemonėms, todėl Reikalavimo 1 punkte buvo nurodyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas, kaip tai nustatyta DSSĮ 18 straipsnio 5 dalyje ir Darbuotojų apsaugos nuostatų 21.2 punkte. Atsakovas nurodė, kad VDI inspektoriai turi teisę, teikdami reikalavimą pašalinti pažeidimus, nurodyti ir konkrečią priemonę, kuri ad hoc efektyviausiai sumažintų darbuotojų saugai ir sveikatai grėsmę keliančius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, įvertinus UAB „Templari“ naudojamų pavojingų cheminių medžiagų charakteristikas bei jų galimą poveikį darbuotojų sveikatai, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas pareikalauti, jog darbdavys darbo vietose, kur naudojami klijai Sabaspray 2505, įrengtų mechaninį oro vėdinimą.Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. vykusio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad cheminės medžiagos naudojamos, saugomos nesaugiai, neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonė, nurodyta parengti darbo vietų įrengimo projektą, tačiau šios rekomendacijos nebuvo įgyvendintos.Atsakovas pažymėjo, kad Reikalavimo 3 punkte nurodyta, jog įmonės vadovas neorganizavo darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir atestavimo, kaip tai nustatyta DSSĮ 27 straipsnio 5 dalyje, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 (toliau – ir Mokymo nuostatai), 6 ir 26 punktuose. Tuo tarpu pareiškėjas nei 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. atliktų UAB „Templari“ patikrinimų metu VDI inspektorėms, nei su 2016 m. vasario 4 d. skundu VDI, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai organizavo darbuotojų, dirbančių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, mokymą. 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Templari“ darbuotojams nėra įrengtos atskiros persirengimo patalpos/kambariai. Atsakovas nurodė, kad pagal DSSĮ 23 straipsnio 1 dalį, konkretūs reikalavimai poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpoms arba vietoms yra nustatomi atitinkamuose žemesnės galios teisės aktuose. Atsakovas vadovavosi Reikalavimų 12 punktu, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (toliau – ir Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai), 17 punktu ir pažymėjo, kad atvejai, kada privaloma įrengti atskiras persirengimo patalpas, yra sukonkretinti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių privaloma laikytis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad VDI inspektoriai, vykdydami ūkio subjektų patikrinimus, ne tik turi teisę, bet ir privalo fiksuoti ir paaiškinti darbdaviui jo daromus teisės aktų pažeidimus, tuo tarpu administracinio poveikio priemonių taikymo faktą pripažinti šališku ir neobjektyviu veiksmu nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju VDI funkcijų vykdymas taptų neįmanomas. Atsakovas pažymėjo, kad išvadose pasisakyta dėl VDI inspektorių elgesio tikrinant UAB „Templari“. Pareiškėjo teiginius dėl daryto spaudimo, rodyto nepasitenkinimo, tokiu elgesiu kaltinamos VDI Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės neigė, o pareiškėjas jokių savo teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų nepateikė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo darbuotojai yra susiję asmenys, todėl jų paaiškinimai gali neatspindėti objektyvios situacijos. Atsiliepime pažymėjo, kad pats reikalavimas pašalinti pažeidimus ar užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, tiesiogiai nesietinas su darbdavio atsakomybe už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Darbdavio atsakomybę nustato DSSĮ 46 straipsnis ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, UAB „Templari“ patikrinimo metu nustačius ATPK 41 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, VDI sprendimas patraukti UAB „Templari“ darbdavį atstovaujantį asmenį administracinėn atsakomybėn buvo priimtas pagrįstai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog: 2015 m. lapkričio 17 d. pavedimu Nr. 4234 VDI inspektorėms R. G. ir J. B. pavesta atlikti neplaninį UAB „Templari“ patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais.VDI vyriausioji darbo inspektorė R. G., nustačiusi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, 2015 m. gruodžio 14 d. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216. 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. SD-25-2650 Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pripažino, kad Reikalavimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl turi būti vykdomas (toliau – ir Sprendimas).Dėl Reikalavimo teisėtumo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsniu ir pažymėjo, kad ginčijamu Reikalavimu atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareikalavo, jog UAB „Templari“ nurodytais terminais pašalintų nustatytus pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu nustatyta, jog įmonės vadovas neužtikrino, kad surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlometanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai), būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas (toliau – ir 1 pažeidimas). 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, kad įmonėje būtų paskirtas profesinės sveikatos specialistas (patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje, kurioje dirba 171 darbuotojas ir įmonė pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 patvirtintų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatai) 1 priedą priklauso I grupei, nėra profesinės sveikatos specialisto) (toliau – ir 2 pažeidimas). Be to, Reikalavime nurodyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog darbuotojams, atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus, būtų įrengtos persirengimo patalpos (atskirai vyrams ir moterims). 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad nėra įrengtos persirengimo patalpos, gamybos bare pastatytos rakinamos drabužių spintelės, šalia kurių darbuotojai: vyrai ir moterys, persirengia (toliau – ir 4 pažeidimas). 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo nepilnai organizavo čiužinių surinkėjų darbo vietose profesinės rizikos vertinimą: neįvertinti psichosocialiniai rizikos veiksniai, nepilnai įvertinti ergonominiai veiksniai (neidentifikuoti nuolat pasikartojantys rizikos veiksniai, krovinių kėlimas ir pernešimas, nėra ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolo) (toliau – ir 5 pažeidimas).Dėl 1 pažeidimo teismas pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu nustatyta, jog įmonės vadovas neužtikrino, kad surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlometanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai), būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas. Tokiu būdu, atsakovo vertinimu, buvo pažeista DSSĮ 18 straipsnio 5 dalis ir Darbuotojų apsaugos nuostatų 21.2 punktas. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo atsakovo reikalavimu grindė tuo, kad dar 2012 metais atsakovas, atlikęs patikrinimą ir nustatęs analogiškas faktines aplinkybes, neįpareigojo pareiškėjo įrengti mechaninį patalpų vėdinimą. Be to, pareiškėjas rėmėsi 2012 m. rugsėjo 21 d. surašytu Cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch5178, kuris fiksavo oro būklės atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog įmonėje yra naudojamos individualios apsaugos priemonės (respiratoriai), o darbuotojai turi galimybę išeiti į gryną orą.Teismas vadovavosi DSSĮ 18 straipsnio 5 dalimi, Darbuotojų apsaugos nuostatų 21 punktu ir pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo argumentus ir anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog pareiškėjas turi neabejotiną teisės aktuose įtvirtiną pareigą pasirūpinti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimu. Kad tokios priemonės įmonėje nėra įrengtos ir taikomos, patvirtino ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog anksčiau atsakovas tokio pažeidimo nėra konstatavęs, nepaneigia pareiškėjo pareigos užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių veiksnių būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo.Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakovo kompetencija tikrinti, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų ir teikti darbdaviams reikalavimus bei nurodymus, suponuoja jo teisę nurodyti konkrečią priemonę, kuri efektyviausiai sumažintų darbuotojų saugai ir sveikatai grėsmę keliančius veiksnius. Reikalavimo pašalinti pažeidimą konkrečiu būdu, t. y. įrengiant mechaninį patalpų vėdinimą, tikslingumas ir efektyvumas, atsižvelgiant į pareiškėjo veikloje naudojamus cheminius veiksnius, siekiant šią riziką sumažinti iki minimumo, nėra paneigtas, t. y. pareiškėjas nei atsakovui, nei į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikęs jokių alternatyvių kolektyvinių apsaugos nuo cheminių veiksnių priemonių, kurios leistų spręsti, jog pažeidimas galėtų būti pašalinamas kitu, nei atsakovo nurodytu būdu – įrengiant mechaninį patalpų vėdinimą. Anksčiau išdėstyti motyvai leido daryti išvadą, kad atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą konstatuoti darbuotojų saugos nuo cheminių veiksnių darbe reikalavimų pažeidimą. Atsakovo Reikalavime suformuluotas pažeidimo pašalinimo būdas vertinas kaip pagrįstas ir teisėtas nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Dėl 2 pažeidimo teismas pažymėjo, kad Reikalavimu atsakovas, be kita ko, konstatavo, jog įmonės vadovas neužtikrino, jog įmonėje būtų paskirtas profesinės sveikatos specialistas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo įmonėje, kurioje dirba 171 darbuotojas ir įmonė pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų 1 priedą priklauso I grupei, nėra profesinės sveikatos specialisto. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju buvo pažeistas DSSĮ 12 straipsnio 1 dalis bei Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų 5.1.2 punktas. Teismas vadovavosi DSSĮ 12 straipsnio 1 dalimi, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų 5.1.2 punktu ir pažymėjo, kad ginčo dėl pareiškėjo ekonominės veiklos priskirtinumo Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų 1 priede nurodytai I grupei nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių argumentų dėl aptariamo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būtų paskyręs bent vieną darbuotoją saugos ir sveikatos specialistu arba įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų sudaręs sutartį su Lietuvos Respublikos ar bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Teismas akcentavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Reikalavime nustatęs profesinės sveikatos specialisto nebuvimo faktą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl 4 pažeidimo teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame Reikalavime nurodė, jog įmonės vadovas neužtikrino, kad darbuotojams, atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus, būtų įrengtos persirengimo patalpos – atskirai vyrams ir moterims, tuo pažeidžiant DSSĮ 23 straipsnio 1 dalį ir Reikalavimų 12 punktą.Teismas vadovavosi DSSĮ 23 straipsniu, Reikalavimų 1, 2 ir 12 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu reikalavimu, nurodė, jog šiuo atveju nebuvo laikytasi teisės aktų hierarchijos. Pareiškėjo vertinimu, DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia ūkio subjektui teisę darbuotojams įrengti tiek persirengimo patalpas, tiek ir vietas, todėl atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Reikalavimais, kurie susiaurina pareiškėjo teises. Vertindamas šį pareiškėjo argumentą, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo nurodyto DSSĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus, pagrįstai vadovavosi ir šiuo, DSSĮ nuostatas įgyvendinančiu, teisės aktu. Teismas pažymėjo, kad nei DSSĮ, nei Reikalavimų nuostatose nėra apibrėžta patalpos sąvoka, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje nurodytu apibrėžimu, kad patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė. Taigi bendru atveju laikoma, kad patalpa yra iš visų pusių atitvaromis, t. y. grindimis, sienomis (ar pertvaromis) ir lubomis (įskaitant duris, langus) apribota nustatytos paskirties uždara erdvė. Neuždara erdvė, kurios atitvaros nėra pilnai sujungtos vienos su kitomis ar nėra kurios nors atitvaros ar jos dalies, nelaikytina patalpa. Pareiškėjo argumentai apie tai, jog jis neturi teisės aktuose įtvirtintos pareigos įrengti atskiras patalpas darbuotojams moterims ir vyrams, bei prie skundo pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjo įrengtos persirengimo vietos, kurios atskirtos iš esmės tik pertvaromis ir užuolaidomis, neatitinka persirengimo patalpoms keliamų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimą. Dėl 5 pažeidimo teismas akcentavo, jog 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo nepilnai organizavo čiužinių surinkėjų darbo vietose profesinės rizikos vertinimą: neįvertinti psichosocialiniai rizikos veiksniai, nepilnai įvertinti ergonominiai veiksniai, neidentifikuoti nuolat pasikartojantys rizikos veiksniai, krovinių kėlimas ir pernešimas, nėra ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolo. Atsakovas Reikalavime konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalis. Be to, šiuo atveju buvo konstatuotas ir Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – ir Rizikos vertinimo nuostatai), 6 ir 19 punktų pažeidimas. Teismas vadovavosi Rizikos vertinimo nuostatų 1, 2 punktais, Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V669/A1-241, 7 punktu, Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/S1-210, 6 punktu ir pažymėjo, kad nors pareiškėjas nesutinka su Reikalavime konstatuotu 5 pažeidimu, tačiau nenurodė nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų, kurios paneigtų atsakovo padarytas išvadas. Teismas ex officio (pagal pareigas) nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovas nepagrįstai ir/ar neteisėtai būtų konstatavęs pažeidimus, susijusius su pareiškėjo neatliktu įvertinimu psichosocialinių rizikos veiksnių, nepilnu įvertinimu ergonominių veiksnų, neidentifikavimu nuolat pasikartojančių rizikos veiksnių. Į bylą taip pat nebuvo pateiktas ir teisės aktuose nustatytas ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tenkinti šią pareiškėjo reikalavimo dalį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismui anksčiau teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu patvirtinus Reikalavimo teisėtumą, atmestas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, kuriuo Reikalavimas buvo pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir todėl vykdytinu. Pareiškėjas skunde taip pat dėstė argumentus, kurie yra susiję su atsakovo pareigūnų veiksmais ir elgesiu drausminės atsakomybės taikymo prasme, tačiau šie pareiškėjo argumentai nevertinti nagrinėjamų aplinkybių kontekste, kaip nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti pareiškėjo patikrinimą atlikusių pareigūnų šališkumą ir/ar neobjektyvumą, kaip Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto pažeidimą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis teismo sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo nenustatęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 89 straipsnyje įtvirtintų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas UAB „Templari“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Reikalavimo pirmame ir ketvirtame punktuose nurodytų teisės pažeidimų panaikinimo, o taip pat dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dalies dėl VDI inspektorių veiksmų ir šališkumo atliekant UAB „Templari“ veiklos patikrinimą, ir priimti naują sprendimą: panaikinti Reikalavimo dalį dėl pirmame ir ketvirtame punktuose nurodytų teisės pažeidimų bei įpareigoti VDI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl VDI inspektorių veiksmų ir šališkumo atliekant UAB „Templari“ veiklos patikrinimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su Reikalavimo 1 punkte nurodytu pažeidimu ir jo nustatymo aplinkybėmis. Pareiškėjas tiek VDI, tiek teismui pateikė įrodymus, jog jis buvo įdiegęs kolektyvines darbuotojų saugos priemones, tai yra natūralų vėdinimą, kurios buvo pakankamos atsižvelgiant į veiklos vykdymo sąlygas ir aplinkybes. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad reikalavimas įrengti mechaninį vėdinimą buvo neproporcingas ir perteklinis, be to, priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad ūkinės veiklos vykdymo vietoje nebuvo įrengtos jokios kolektyvinės apsaugos priemonės.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl VDI diskrecijos teisės nurodyti bet kuriam ūkio subjektui visas privalomas įrengti kolektyvines darbuotojų apsaugos priemones. Darbuotojų apsaugos nuostatų 21 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į kitus teisės principus, o pirmiausia – į proporcingumo principą. Absoliutus teisės normos įgyvendinimas visiškai neatsižvelgiant į proporcingumo principą iš esmės kiekvienam ūkio subjektui sukurtų absoliučią ir nepaneigiamą pareigą veikloje įdiegti pačias pažangiausias ir saugiausias kolektyvinės darbuotojų saugos priemones. Pareiškėjui iki šiol nėra nurodytos priežastys, nurodančios, kodėl pareiškėjo faktiškai įdiegtos kolektyvinės saugos priemonės yra nepakankamos, atsižvelgiant į veiklos vykdymo sąlygas ir kitas aplinkybes. Aplinkybę, kad taikomos kolektyvinės saugos priemonės yra pakankamos, patvirtina tai, kad VDI, atlikusi UAB „Templari“ veiklos patikrinimą 2012 metų rugpjūčio mėnesį, jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Be to, 2016 metais UAB „Templari“ įvykdė gamybos technologijų pakeitimus, dėl kurių ženkliai sumažėjo naudojamų klijų išskiriamų cheminių medžiagų patekimas į aplinką.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Reikalavimo 4 punkte nurodyto pažeidimo. Teismas nepateikė šios teisės normos aiškinimo ir reikšmės, tačiau laikė, kad DSSĮ 23 straipsnio 4 dalyje esanti teisės norma suteikia teisę Vyriausybei keisti įstatyme nustatytą reglamentavimą. DSSĮ 23 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Vyriausybė nustato tik reikalavimus buities, sanitarinėms ir higienos patalpoms, tačiau nesuteikia teisės paneigti ar panaikinti DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės ūkio subjektui įrengti darbuotojų persirengimo vietas, o ne patalpas. UAB „Templari“ veiklos vykdymo vietoje yra įrengtos vietos, kuriose darbuotojai persirengia. Pareiškėjo manymu, šios darbuotojų persirengimo vietos visiškai atitinka DSSĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Vyriausybės nutarime nurodytas reikalavimas ūkio subjektams įrengti būtent persirengimo patalpas, kaip nepagrįstai ir neteisėtai siaurinantis įstatymo normą, yra netaikytinas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovo pareigūnų veiksmais ir elgesiu drausminės atsakomybės taikymo prasme, nėra vertintini nagrinėjamų aplinkybių kontekste, kaip nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. VDI surašius Reikalavimą, pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. skundu Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui apskundė ne tik Reikalavimą, tačiau prašė ištirti neteisėtus teritorinės darbo inspekcijos pareigūnų veiksmus atliekant neplaninį UAB „Templari“ veiklos patikrinimą. Teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą nuspręsti, kad VDI nepagrįstai nevertino inspektorių šališkumo ir veiksmų bei privalėjo įpareigoti VDI išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl inspektorių veiksmų. Šias aplinkybes pareiškėjas siekė pagrįsti liudytojų parodymais, nes inspektorių šališkumas pasireiškė patikrinimų metų žodžiu nurodomomis aplinkybėmis, akivaizdžiu piktnaudžiavimu teisės aktų suteikiamomis teisėmis, todėl jų nebuvo įmanoma patvirtinti jokiais kitais įrodymais.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepime pažymi, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. atliktų UAB „Templari“ patikrinimų metu nustatyta, kad surinkimo ceche, kuriame čiužinių surinkėjai gamybos proceso metu purkštuvu purškia klijus Sabaspray 2505, jokių kolektyvinių apsaugos priemonių įrengta/įgyvendinta nebuvo. Įvertinus inspektavimo metu nustatytas faktines aplinkybes, lemiančias realią darbuotojų saugos ir sveikatos būklę UAB „Templari“, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų charakteristikas bei jų galimą poveikį darbuotojų sveikatai, darbuotojams, dirbantiems pavojingų cheminių veiksnių poveikyje, susirgti profesinėmis ligomis tikimybę, įmonėje atlikto profesinės rizikos vertinimo ribotumus ir trūkumus, tai, kad čiužinių surinkimo baras, kur dirbama su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nėra atskira patalpa, o pavojingos cheminės medžiagos sklinda oru į kitus cechus, kur darbuotojai dirba be asmeninių apsaugos priemonių, buvo nuspręsta pareikalauti, jog darbdavys UAB „Templari“ įgyvendintų minimalias, tačiau efektyviai minimizuojančias pakenkimo darbuotojų sveikatai tikimybę, teisės aktuose numatytas kolektyvines darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų priemones – darbo vietose, kur naudojami klijai Sabaspray 2505, įrengti mechaninį oro vėdinimą. 2012 m. rugpjūčio 27 d. atlikus įmonės patikrinimą, atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 14 d. Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų, grafoje „Rekomendacijos, pasiūlymai“, nurodė „parengti darbo vietų įrengimo projektą, kuris turėtų nustatyti konkrečius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir įvertintų kokiose vietose įrengti kolektyvines apsaugos priemones“. Šios rekomendacijos nebuvo įgyvendintos.Dėl Reikalavimo 4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo pažymi, kad DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konkretūs reikalavimai poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpoms arba vietoms yra nustatomi atitinkamuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tokie reikalavimai įtvirtinti Reikalavimų 12 punkte, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, II skirsnio 17 punkte. 2015 m. gruodžio 7 d. atlikto UAB „Templari“ patikrinimo metu VDI inspektorės nustatė, kad UAB „Templari“ darbuotojams atskiros persirengimo patalpos/kambariai nėra įrengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI vyriausiosios darbo inspektorės R. G. surašyto 2015 m. gruodžio 14 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216 ir VDI 2016 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. SD-25-2650, kuriuo pripažinta, kad Reikalavimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl turi būti vykdomas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Reikalavimo pirmo ir ketvirto punktų panaikinimo, o taip pat dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dalies dėl VDI inspektorių veiksmų ir šališkumo atliekant UAB „Templari“ veiklos patikrinimą panaikinimo ir įpareigojo atlikti veiksmus.Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Reikalavimu atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareikalavo, jog UAB „Templari“ nurodytais terminais pašalintų nustatytus pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu nustatyta, jog įmonės vadovas neužtikrino, kad surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlometanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai), būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas (1 pažeidimas). Taip pat nurodyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog darbuotojams, atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus, būtų įrengtos persirengimo patalpos (atskirai vyrams ir moterims). 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad nėra įrengtos persirengimo patalpos, gamybos bare pastatytos rakinamos drabužių spintelės, šalia kurių darbuotojai: vyrai ir moterys, persirengia (4 pažeidimas).Dėl 1 pažeidimo pažymėtina, kad DSSĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti.Darbuotojų apsaugos nuostatų 21 punkte (2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-105/V-268 redakcija) numatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių veiksnių yra pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tai jis turi padaryti, pakeisdamas pavojingą cheminį veiksnį cheminiu veiksniu ar procesu, kurie juos naudojant nėra pavojingi arba yra mažiau pavojingi darbuotojų saugai ir sveikatai. Jeigu dėl darbo pobūdžio negalima pavojingų cheminių veiksnių pakeisti kitais ir tuo būdu pašalinti rizikos, darbdavys, atsižvelgdamas į rizikos įvertinimą pagal nuostatų 11–16 punktus, turi užtikrinti, kad ji būtų sumažinta iki minimumo, pritaikius apsaugos ir prevencijos priemones, atitinkančias rizikos įvertinimo duomenis. Šios priemonės išvardytos pagal svarbą: darbo procesų ir techninio valdymo priemonių planavimas ir tinkamos darbo įrangos ir medžiagų naudojimas, kad būtų išvengta ar sumažintas pavojingų cheminių veiksnių, kurie gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai darbo vietoje, pasklidimas (21.1 punktas); kolektyvinių apsaugos priemonių rizikos šaltinyje (reikalingo vėdinimo ir atitinkamų organizacinių priemonių) įrengimas (21.2 punktas); darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“, kai poveikio negalima išvengti kitokiu būdu (21.3 punktas) (2015 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-252/V-559 redakcija).UAB „Templari“ patikrinimų, atliktų 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d., metu buvo nustatyta, kad čiužinių surinkimo ceche jokių kolektyvinių apsaugos priemonių įrengta nebuvo. Minėtame ceche naudojami purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių saugos duomenų lape nurodyti tokie galimi pavojai: kenksminga medžiaga, įtariama, kad gali sukelti vėžį, pažeidžia odą, sunkiai pažeidžia akis, jautrinanti, gali sukelti alergiją susilietus su oda. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad darbdavys, planuodamas prevencines priemones, neįvertino čiužinių surinkėjų darbo vietose naudojamų cheminių medžiagų pavojingų savybių ir pirmenybę teikė asmeninėms apsaugos priemonėms. Atsakovas, padarydamas minėtas išvadas, rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis: pavojingų cheminių medžiagų charakteristikomis bei jų galimu poveikiu darbuotojų sveikatai; tikimybe darbuotojams, dirbantiems pavojingų cheminių medžiagų poveikyje, susirgti profesinėmis ligomis; įmonėje atlikto profesinės rizikos vertinimo ribotumu ir trūkumu; tai, kad čiužinių surinkimo baras, kur dirbama su pavojingomis medžiagomis, nėra atskira patalpa, o pavojingos cheminės medžiagos sklinda oru į kitus cechus, kur darbuotojai dirba be asmeninių apsaugos priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas motyvuotai, remdamasis atliktų patikrinimų duomenimis (2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. atlikti pareiškėjo patikrinimai) bei duomenimis apie čiužinių surinkimo ceche naudojamas chemines medžiagas, pagrindė reikalavimą dėl kolektyvinės apsaugos priemonės – mechaninio vėdinimo – įrengimo būtinumo. Tuo tarpu pareiškėjas, siekiantis paneigti atsakovo nustatytas aplinkybes ir manantis, jog mechaninio vėdinimo įrengimas nebuvo būtinas, nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog jo naudojamos kitos darbuotojų apsaugos priemonės yra pakankamos. Pareiškėjas nurodė, kad naudojamos individualios apsaugos priemonės bei natūralus patalpų vėdinimas, tačiau vien pareiškėjo teiginiai nepagrindžia nurodytų priemonių galimybės tinkamai pašalinti pažeidimus, ypač įvertinant tai, kad čiužinių surinkimo baras, kur dirbama su pavojingomis medžiagomis, nėra atskira patalpa, o pavojingos cheminės medžiagos sklinda oru į kitus cechus, kur darbuotojai dirba be asmeninių apsaugos priemonių. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas nepagrindė galimybės nustatytus pažeidimus pašalinti kitu, nei nurodė atsakovas Reikalavime, būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įrengti mechaninį patalpų vėdinimą buvo teisėtas ir pagrįstas. Kaip minėta, sprendžiant dėl kolektyvinės apsaugos priemonės taikymo, buvo įvertintos visos patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, pareiškėjo darbuotojams kylančios rizikos, tai, kad pavojingos cheminės medžiagos galėjo sklisti oru į kitus cechus, ir nurodyta konkreti apsaugos priemonė, dėl kurios proporcingumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.Vien tai, kad 2012 m. atliekant pareiškėjo patikrinimą, pažeidimai nebuvo nustatyti, nepaneigia pareiškėjo pareigos užtikrinti DSSĮ ir Darbuotojų apsaugos nuostatų reikalavimų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju yra vertinamas Reikalavimo teisėtumas ir tai, ar pagrįstai jame nurodyti tam tikri teisės aktų pažeidimai. Atsižvelgtina ir į tai, kad VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai, UAB „Templari“ darbuotojams pateikus skundus, 2012 m. rugpjūčio 27 d. pateikė rekomendacijas pareiškėjui parengti darbo vietų įrengimo projektą ir įvertinti, kokiose vietose įrengti kolektyvines apsaugos priemones, tačiau rekomendacijų pareiškėjas neįgyvendino. Taigi iš esmės pareiškėjui buvo suteikta laiko ir rekomenduota atkreipti dėmesį į kylančias problemas ir jas išspręsti galinčių kolektyvinių apsaugos priemonių panaudojimą, tačiau pareiškėjas pats pasirinko minėtomis rekomendacijomis nepasinaudoti, o atsakovas, be kita ko, įvertinęs tai, priėmė ginčijamą Reikalavimą.Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl 2016 metais UAB „Templari“ įvykdytų gamybos technologijų pakeitimų nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus apeliaciniame skunde, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip negali paneigti nustatytų pavojingų darbo sąlygų ir kolektyvinių apsaugos priemonių panaudojimo būtinumo.Dėl 4 pažeidimo pažymėtina, kad DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė.Reikalavimų 2 punkte numatyta, kad įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos skirtos darbuotojų asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės patalpos, jose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, asmens higienos patalpos. Pagal Reikalavimų 12 punktą persirengimo patalpos, dušai, prausyklos, tualetai turi būti įrengti atskirai moterims ir vyrams.Darboviečių įrengimo bendrųjų reikalavimų 17 punkte, reglamentuojančiame persirengimo kambarių ir spintelių įrengimą, numatyta, kad: persirengimo kambariai turi būti numatyti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, ir ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirengti, kitoje patalpoje. Į persirengimo kambarius turi būti lengvai patenkama, jie turi būti pakankamai erdvūs (17.1 punktas); persirengimo kambariai turi būti pakankamai patogūs, su kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma drabužių spintele. Kai dirbama su pavojingomis medžiagomis, nešvarumais ar drėgmėje, kasdieniniams ir darbo drabužiams turi būti įrengtos atskiros spintelės (17.2 punktas (2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A1-138/V-416 redakcija)); moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri persirengimo kambariai arba tam tikrais atvejais jiems turi būti sudaryta galimybė tuo pačiu persirengiamuoju kambariu naudotis skirtingu metu (17.3 punktas).Šiuo atveju, remiantis 2015 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojams atskiros persirengimo patalpos nėra įrengtos, todėl darbuotojai (tiek vyrai, tiek moterys) persirengti turi gamybos bare prie drabužių spintelių. Be to, nustatyta, kad UAB „Templari“ darbuotojai turi vilkėti apsauginius darbo rūbus, kaip vieną iš asmeninių apsaugos priemonių, nurodytų pavojingų medžiagų, su kuriomis dirbama, saugos duomenų lapuose. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą aktualų teisinį reguliavimą, sutiktina su atsakovo pozicija, jog Reikalavime nurodytas 4 pažeidimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Templari“ darbuotojai, dirbantys čiužinių surinkimo ceche, naudoja purškiamus klijus Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos. Nustatyta ir tai, kad šiems darbuotojams yra privaloma dirbti su apsauginiais darbo rūbais. Todėl akivaizdu, jog šiems darbuotojams turėjo būti įrengtos persirengimo patalpos / kambariai, kurie būtų atskiri vyrams ir moterims. Kadangi, remiantis patikrinimų metu nustatytais duomenimis, to padaryta nebuvo, Reikalavime nurodytas 4 pažeidimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Atmestini pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad reikalavimai, numatyti DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje, negali būti detalizuoti žemesnės galios teisės aktuose. Pažymėtina, kad DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje minimos patalpos arba vietos įrengiamos „darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka“. DSSĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Taigi šiuo atveju visiškai pagrįstai reikalavimai buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimui yra detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintuose Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimuose ir nėra jokio pagrindo abejoti Vyriausybei suteikta kompetencija nustatyti reikalavimus buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimui. Taigi DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata „įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos“ detalizuojama žemesnės galios teisės aktuose, kuriuose ir numatyta, kokiais atvejais turi būti įrengtos atskiros patalpos. Šiuo atveju DSSĮ nėra numatyta, kokiais konkrečiais atvejais privalo būti įrengiamos persirengimo patalpos ir vietos, todėl žemesnės galios teisės aktais detalizuojant minėtą įstatymo nuostatą, jokio prieštaravimo įstatymui nėra.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prašymu VDI ištirti neteisėtus teritorinės darbo inspekcijos pareigūnų veiksmus atliekant neplaninį UAB „Templari“ veiklos patikrinimą, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kurie leistų abejoti 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. atliktų pareiškėjo patikrinimų patikimumu. Vien tai, kad pareiškėjui, įgyvendinant VDI suteiktą kompetenciją, buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės, negali būti laikoma šališku ir neobjektyviu pareigūnų veiksmu.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Templari“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė