Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui ir atsakovo atstovėms Redai Gagienei ir Loretai Laričevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Templari“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Templari“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiosios darbo inspektorės Redos Gagienės surašytą 2015-12-14 reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216; 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2016-02-29 sprendimą Nr. SD-25-2650.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nepažeidė darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi juose nenustatyta pareiga čiužinių surinkimo ceche įrengti mechaninį vėdinimą. Pažymi, kad galiojant tapatiems teisės aktams VDI pareiškėjo veiklą bei tas pačias patalpas tikrino dar 2012 m. ir jokių vėdinimo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Aplinkybę, kad oro būklė surinkimo ceche atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, pasak pareiškėjo, patvirtina ir Inspekcijos byloje esantis Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 5178, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai tapačių teisės aktų reikalavimus aiškina skirtingai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad yra įvykdęs visus Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 97/406, 21 punkto bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, reikalavimus. Patikrinimo metu buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys asmeninių apsaugos priemonių darbuotojams išdavimą bei apmokymą jomis naudotis.

Pareiškėjas nesutinka su VDI išvada, kad jis neorganizavo darbuotojų mokymo ir atestavimo, teigia, kad jis visuomet vykdė mokymus ir atestavimą tiek darbuotojams, dirbantiems su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tiek ir tvarkantiems krovinius rankomis. Nurodo, kad patikrinimo metu buvo pateiktas UAB „Templari“ direktoriaus 2012-09-04 įsakymas Nr. 1-DA dėl darbuotojų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis mokymo tvarkos patvirtinimo, 2015-09-14 įsakymas Nr. 2DS dėl darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, žinių saugos ir sveikatos klausimais atestavimo tvarkos patvirtinimo, taipogi darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, mokymo ir atestavimo programa, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolai. Inspektorės neprašė pateikti šių dokumentų kopijų, tačiau su visais šiais dokumentais patikrinimo metu susipažino ir jokių pastabų nenurodė. Visi šie dokumentai buvo pridėti prie pareiškėjo skundo VDI, todėl 2016-02-29 sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 23 straipsnio 1 dalį ūkio subjektai gali įrengti persirengimo patalpas arba vietas. Ši nuostata detalizuojama Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų 2 punkte, kuriame nurodoma pareiga įrengti persirengimo patalpas. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybės nutarimu nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas kaip siaurinantis įstatymo normą. Įstatymas suteikia teisę ūkio subjektams įrengti ne tik persirengimo patalpas, bet ir vietas, todėl atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Templari“ privalo veiklos vykdymo vietoje įrengti persirengimui skirtas patalpas. Pareiškėjo įrengtos darbuotojų persirengimo vietos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, o VDI sprendimas, dėl teisės aktų hierarchijos principo grubaus pažeidimo yra neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjas nurodo, kad VDI 2016-02-26 išvadose nepagrįstai teigiama, kad pirmojo patikrinimo metu P. U. buvo žodžiu nurodyti visi teisės aktų pažeidimai. Anot pareiškėjo, pirmojo patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo pateiktas joks patikrinimo aktas. Pareiškėjas VDI prašė ištirti neteisėtus teritorinės darbo inspekcijos pareigūnų veiksmus, kadangi neplaninio UAB „Templari“ veiklos patikrinimo metu inspektoriai buvo šališki. Jie nuolat reiškė nepasitenkinimą dėl visko, tame tarpe ir dėl to, kad patikrinimo metu nedalyvavo įmonės vadovas, nors patikrinimas buvo atliekamas pietų metu, atvirai reiškė nuomonę, kad jų tikslas yra nubausti UAB „Templari“ bei asmeniškai jos vadovą. Pareiškėjo nuomone tokiu būdu bendrovei buvo daromas spaudimas. Pasak pareiškėjo, ir pats neplaninis patikrinimas buvo atliktas be pagrindo, jam nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, jog buvo gautas pranešimas apie galimus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjo nuomone, dėl įmonę tikrinusių inspektorių asmeniško nusistatymo prieš įmonės direktorių, jų paaiškinimai nėra pagrįsti ir leistini įrodymai. Be to, inspektorės, žinodamos, kad Reikalavimas R1 gali būti nuginčytas, tačiau vis tiek siekdamos kiek galima skubiau surašyti ATP protokolą bei paskirti nuobaudą, grubiai pažeidė proceso ekonomiškumo principą, tyčia didino teismuose nagrinėjamų ginčų skaičių bei teisėjų užimtumą. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai numato pareigą VDI inspektoriams surašyti Reikalavimą ir/arba ATP protokolą, tačiau nuginčijus Reikalavimą, UAB „Templari“ vadovui negali būti surašomas ATP protokolas bei skiriama administracinė nuobauda.

Pareiškėjas teigė, kad VDI iš esmės neišnagrinėjo pateikto skundo dėl inspektorių šališkumo, nesiėmė jokių veiksmų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti arba paneigti, todėl 2016-02-29 VDI sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, išskyrus dėl 2015-12-14 reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216 3 punktą, kuriame konstatuota, kad įmonės vadovas neorganizavo darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, dirbančių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, mokymo ir atestavimo. Prašė likusioje dalyje skundą tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Templari“ 2015-11-24 patikrinimas buvo atliktas 2015-11-16 pasitikėjimo telefonu VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje (toliau – VDI Vilniaus skyrius) gavus anoniminį pranešimą apie galimus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atsakovas pažymi, kad patikrinimo pradėjimas anoniminio pranešimo pagrindu yra reglamentuotas Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-01-01 įsakymu EV-3, 24 punkte. Siekiant, kad darbdavys nesiimtų priemonių, apsunkinančių teisiškai reikšmingų aplinkybių identifikavimą, nuspręsta apie numatomą atlikti įmonės patikrinimą darbdavio neinformuoti.

Atsakovas teigia, kad įmonė tikrinta vadovaujantis kontroliniu klausimynu. Tikrinimo metu darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reikalingi klausimynui užpildyti, pateikti nebuvo. Pastebėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai išdėstyti Patikrinimo akte. P. U. patikrinimo akto nepasirašė. Nurodyta informacija užfiksuota ir VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2016-02-26 išvadose, todėl pareiškėjo teiginiai, kad išvadose teikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl patikrinimo akto pateikimo P. U., yra nepagrįsta.

2015-12-07 UAB „Templari“ gamybinėse patalpose, suderinus su pareiškėju patikrinimo datą, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, dalyvaujant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui Vidmantui B. J.. VDI inspektorėms pateikti prašomi dokumentai, tačiau padaryti jų kopijas atsisakyta, todėl jie fotografuojami. Patikrinimo akto įmonės direktorius bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas nepasirašė.

2015-12-14 patikrinimo aktas SD-1-15308 ir Reikalavimas išsiųstas UAB „Templari“ direktoriui, Verslininkų g. 13, Juodelių k., Širvintų raj., registruotu laišku, kurio pareiškėjas nepriėmė. 2016-01-06 Reikalavimas išsiųstas elektroniniu paštu info@templari.lt., o 2016-01-07 V. B. J. įteiktas pasirašytinai.

Nei UAB „Templari“ direktorius, nei darbdavio įgaliotas asmuo V. B. J. į VDI Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimus neatvyko. 2016-01-28 VDI Vilniaus skyriuje gautas UAB „Templari“ prašymas atidėti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą iki Reikalavimo pašalinti pažeidimus apskundimo termino pabaigos. UAB „Templari“ direktoriui elektroniniu paštu 2016-01-28 išsiųstas raštas Nr. SD-1 -1166, kuriame nurodyta 2016-02-04 atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau pareiškėjas šio nurodymo neįvykdė, o 2016-02-04 pateikė VDI skundą dėl VDI Vilniaus skyriaus 2015-12-14 Reikalavimo pašalinti pažeidimus panaikinimo. 2016-02-29 VDI netenkino pareiškėjo 2016-02-04 skundo.

Atsiliepime nurodoma, kad 2015-11-24 ir 2015-12-07 patikrinimų metu nustatyta, jog pareiškėjas neatsižvelgė į čiužinių surinkėjų darbo vietose naudojamų cheminių medžiagų pavojingas savybes, o planuodamas prevencines priemones pirmenybę teikė tik asmeninėms apsaugos priemonėms, todėl Reikalavimo 1 punkte buvo nurodyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlormetanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai, būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas, kaip tai nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo18 straipsnio 5 dalyje ir Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 97/406, 21.2 punkte. Atsakovas nurodo, kad VDI inspektoriai turi teisę, teikdami reikalavimą pašalinti pažeidimus, nurodyti ir konkrečią priemonę, kuri ad hoc efektyviausiai sumažintų darbuotojų saugai ir sveikatai grėsmę keliančius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, įvertinus UAB „Templari“ naudojamų pavojingų cheminių medžiagų charakteristikas bei jų galimą poveikį darbuotojų sveikatai, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas pareikalauti, jog darbdavys darbo vietose kur naudojama klijai Sabaspray 2505 įrengtų mechaninį oro vėdinimą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ir 2012-08-27 vykusio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad cheminės medžiagos naudojamos, saugomos nesaugiai, neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonė, nurodyta parengti darbo vietų įrengimo projektą, tačiau šios rekomendacijos nebuvo įgyvendintos.

Atsakovas pažymi, kad Reikalavimo 3 punkte nurodyta, jog įmonės vadovas neorganizavo darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus: dirbančių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, mokymo ir atestavimo, kaip tai nustatyta DSS Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. A1-287/V-611, 6 ir 26 punktuose. Tuo tarpu pareiškėjas nei 2015-11-24 ir 2015-12-07 atliktų UAB „Templari“ patikrinimų metu VDI inspektorėms, nei su 2016-02-04 skundu VDI, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai organizavo darbuotojų, dirbančių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, mokymą.

2015-12-07 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Templari“ darbuotojams nėra įrengtos atskiros persirengimo patalpos/kambariai. Atsakovas nurodo, kad pagal DSSĮ 23 straipsnio 1 dalį konkretūs reikalavimai poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpoms arba vietoms yra nustatomi atitinkamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501, 12 punkte nurodyta, kad „persirengimo patalpos, dušai, prausyklos, tualetai turi būti įrengti atskirai moterims ir vyrams“. Pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233, 17 punktą persirengimo kambariai turi būti numatyti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, ir ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirengti, kitoje patalpoje; moterims ir vyrams turi būti Įrengti atskiri persirengimo kambariai arba tam tikrais atvejais jiems turi būti sudaryta galimybė tuo pačiu persirengiamuoju kambariu naudotis skirtingu metu. Taigi, atvejai, kuomet privaloma įrengti atskiras persirengimo patalpas, yra sukonkretinti poįstatyminiuose aktuose, kurių privaloma laikytis.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad VDI inspektoriai, vykdydami ūkio subjektų patikrinimus, ne tik turi teisę, bet ir privalo, fiksuoti ir paaiškinti darbdaviui jo daromus teisės aktų pažeidimus, tuo tarpu administracinio poveikio priemonių taikymo faktą pripažinti šališku ir neobjektyviu veiksmu nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju VDI funkcijų vykdymas taptų neįmanomas. Atsakovas pažymėjo, kad išvadose pasisakyta dėl VDI inspektorių elgesio tikrinant UAB „Templari“. Pareiškėjo teiginius dėl daryto spaudimo, rodyto nepasitenkinimo, tokiu elgesiu kaltinamos VDI Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės neigė, o pareiškėjas jokių savo teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų nepateikė. Atsakovo nuomone, Pareiškėjo darbuotojai yra susiję asmenys, todėl jų paaiškinimai gali neatspindėti objektyvios situacijos.

Atsiliepime pažymima, kad pats reikalavimas pašalinti pažeidimus ar užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, tiesiogiai nesietinas su darbdavio atsakomybe už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Darbdavio atsakomybę nustato DSSĮ 46 straipsnis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Atsižvelgiantį tai, atsakovo teigimu, UAB „Templari“ patikrinimo metu nustačius ATPK 41 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, VDI sprendimas patraukti UAB „Templari“ darbdavį atstovaujantį asmenį administracinėn atsakomybėn buvo priimtas pagrįstai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas.

2015-11-17 pavedimu Nr. 4234 Valstybinės darbo inspekcijos inspektorėms Redai Gagienei ir Jurgai Balčiūnienei pavesta atlikti neplaninį UAB „Templari“ patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais.

Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Reda Gagienė, nustačiusi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus 2015-12-14 surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216 (toliau – ir Reikalavimas).

2016-02-29 sprendimu Nr. SD-25-2650 Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pripažino, kad 2015-12-14 reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0751-0216 surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl turi būti vykdomas (toliau – ir Sprendimas).

Dėl Reikalavimo teisėtumo

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, be kita ko, nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją: 1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (1 p.); tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė (2 p.); tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse (3 p.); tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės (5 p.); tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą (6 p.); tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus (7 p.) ir kt.

Ginčijamu Reikalavimu atsakovas, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareikalavo, jog UAB „Templari“ nurodytais terminais pašalintų nustatytus pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad 2015-11-24 ir 2015-12-07 patikrinimų metu nustatyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlometanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai), būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas (1 pažeidimas). 2015-12-07 patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, kad įmonėje būtų paskirtas profesinės sveikatos specialistas (patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje, kurioje dirba 171 darbuotojas ir įmonė pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1 priedą priklauso I grupei, nėra profesinės sveikatos specialisto) (2 pažeidimas). Be to, reikalavime nurodyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, kad darbuotojams, atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus, būtų įrengtos persirengimo patalpos (atskirai vyrams ir moterims). 2015-12-07 patikrinimo metu nustatyta, kad nėra įrengtos persirengimo patalpos, gamybos bare pastatytos rakinamos drabužių spintelės, šalia kurių darbuotojai: vyrai ir moterys, persirengia (4 pažeidimas). 2015-12-07 patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo nepilnai organizavo čiužinių surinkėjų darbo vietose profesinės rizikos vertinimą: neįvertinti psichosocialiniai rizikos veiksniai, nepilnai įvertinti ergonominiai veiksniai (neidentifikuoti nuolat pasikartojantys rizikos veiksniai, krovinių kėlimas ir pernešimas, nėra ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolo) (5 pažeidimas).

Dėl 1 pažeidimo

Kaip jau minėta, reikalavimu atsakovas konstatavo, kad 2015-11-24 ir 2015-12-07 patikrinimų metu nustatyta, jog įmonės vadovas neužtikrino, kad surinkimo ceche, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (purškiami klijai Sabaspray 2505, kurių sudėtyje yra pavojingos medžiagos: dichlometanas (kancerogenas), kanifolija, angliavandeniliai), būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės: mechaninis vėdinimas. Tokiu būdu, atsakovo vertinimu, buvo pažeista DSSĮ 18 straipsnio 5 dalis ir Darbuotojų saugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų (toliau – Cheminių veiksnių nuostatai), patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 97/406, 21.2 punktas.

Pareiškėjas nesutikimą su šiuo atsakovo reikalavimu grindžia tuo, kad dar 2012 metais atsakovas, atlikęs patikrinimą ir nustatęs analogiškas faktines aplinkybes, neįpareigojo pareiškėjo įrengti mechaninį patalpų vėdinimą. Be to, pareiškėjas remiasi 2012-09-21 surašytu Cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch5178, kuris fiksavo oro būklės atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog įmonėje yra naudojamos individualios apsaugos priemonės (respiratoriai), o darbuotojai turi galimybę išeiti į gryną orą.

DSSĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti.

Cheminių veiksnių nuostatų 21 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių veiksnių yra pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tai jis turi padaryti, pakeisdamas pavojingą cheminį veiksnį cheminiu veiksniu ar procesu, kurie juos naudojant nėra pavojingi arba yra mažiau pavojingi darbuotojų saugai ir sveikatai. Jeigu dėl darbo pobūdžio negalima pavojingų cheminių veiksnių pakeisti kitais ir tuo būdu pašalinti rizikos, darbdavys, atsižvelgdamas į rizikos įvertinimą pagal nuostatų 11–16 punktus, turi užtikrinti, kad ji būtų sumažinta iki minimumo, pritaikius apsaugos ir prevencijos priemones, atitinkančias rizikos įvertinimo duomenis. Šios priemonės išvardytos pagal svarbą: 21.1. darbo procesų ir techninio valdymo priemonių planavimas ir tinkamos darbo įrangos ir medžiagų naudojimas, kad būtų išvengta ar sumažintas pavojingų cheminių veiksnių, kurie gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai darbo vietoje, pasklidimas; 21.2. kolektyvinių apsaugos priemonių rizikos šaltinyje (reikalingo vėdinimo ir atitinkamų organizacinių priemonių) įrengimas; 21.3. darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“, kai poveikio negalima išvengti kitokiu būdu.

Vertinant pareiškėjo argumentus ir anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pareiškėjas turi neabejotiną teisės aktuose įtvirtiną pareigą pasirūpinti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimu. Kad tokios priemonės įmonėje nėra įrengtos ir taikomos, patvirtino ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog anksčiau atsakovas tokio pažeidimo nėra konstatavęs, nepaneigia pareiškėjo pareigos užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių veiksnių būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakovo kompetencija tikrinti, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų ir teikti darbdaviams reikalavimus bei nurodymus, suponuoja jo teisę nurodyti konkrečią priemonę, kuri efektyviausiai sumažintų darbuotojų saugai ir sveikatai grėsmę keliančius veiksnius. Reikalavimo pašalinti pažeidimą konkrečiu būdu, t.y. įrengiant mechaninį patalpų vėdinimą, tikslingumas ir efektyvumas, atsižvelgiant į pareiškėjo veikloje naudojamus cheminius veiksnius, siekiant šią riziką sumažinti iki minimumo, nėra paneigtas, t.y. pareiškėjas nei atsakovui, nei į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikęs jokių alternatyvių kolektyvinių apsaugos nuo cheminių veiksnių priemonių, kurios leistų spręsti, jog pažeidimas galėtų būti pašalinamas kitu, nei atsakovo nurodytu būdu – įrengiant mechaninį patalpų vėdinimą.

Anksčiau išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą konstatuoti darbuotojų saugos nuo cheminių veiksnių darbe reikalavimų pažeidimą. Atsakovo Reikalavime suformuluotas pažeidimo pašalinimo būdas vertintinas pagrįstu ir teisėtu nagrinėjamų aplinkybių kontekste.

Dėl 2 pažeidimo

Reikalavimu atsakovas, be kita ko, konstatavo, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog įmonėje būtų paskirtas profesinės sveikatos specialistas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo įmonėje, kurioje dirba 171 darbuotojas ir įmonė pagal Įmonių saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1 priedą priklauso I grupei, nėra profesinės sveikatos specialisto. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis bei Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos ministro 2011-06-02 įsakymu Nr. A1-266/V575 (toliau – Sveikatos tarnybų nuostatai), 5.1.2 punktas.

DSSĮ, kurio paskirtis reglamentuoti teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus, 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos ar bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.

Įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo tvarką; darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, profesinės sveikatos specialistų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas; darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir profesinės sveikatos specialistų skaičių įmonėje; darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir profesinės sveikatos specialistų teises ir pareigas; ekonominės veiklos rūšis, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo reglamentuoja Sveikatos tarnybų nuostatai. Sveikatos tarnybų nuostatų 5.1.2 punkte įtvirtinta, kad šių nuostatų 1 priede nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius 100?199 darbuotojai – turi būti 1 darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ir 1 profesinės sveikatos specialistas. Profesinės sveikatos specialistas, Sveikatos tarnybų nuostatų 3.4 punkte apibrėžtas, kaip sveikatos priežiūros specialistas, turintis aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

Ginčo dėl pareiškėjo ekonominės veiklos priskirtinumo Sveikatos tarnybų nuostatų 1 priede nurodytai I grupei nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių argumentų dėl aptariamo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Į nagrinėjamą bylą pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būtų paskyręs bent vieną darbuotoją saugos ir sveikatos specialistų arba įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų sudaręs sutartį su Lietuvos Respublikos ar bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo.

Byloje nustatytos aplinkybės ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Reikalavime nustatęs profesinės sveikatos specialisto pas pareiškėją nebuvimo faktą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Dėl 4 pažeidimo

Atsakovas ginčijamame Reikalavime nurodo, kad įmonės vadovas neužtikrino, kad darbuotojams, atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus, būtų įrengtos persirengimo patalpos – atskirai vyrams ir moterims, tuo pažeidžiant DSSĮ 23 straipsnio 1 dalį ir Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501 (toliau – ir Patalpų įrengimo reikalavimai), 12 punktą.

DSSĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais (1 d.). Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių (2 d.). Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė (4 d.).

Patalpų įrengimo reikalavimai reglamentuoja buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimą veikiančiuose, statomuose ir įrengiamuose įmonių pastatuose ar patalpose (1 p.). Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos skirtos darbuotojų asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės patalpos, jose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, asmens higienos patalpos (2 p.). Šių reikalavimų 12 punkte įtvirtintas reikalavimas persirengimo patalpas, dušus, prausyklas, tualetus įrengti atskirai moterims ir vyrams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu reikalavimu, nurodo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi teisės aktų hierarchijos. Pareiškėjo vertinimu, DSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia ūkio subjektui teisę darbuotojams įrengti tiek persirengimo patalpas, tiek ir vietas, todėl atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501, kuris susiaurina pareiškėjo teises.

Vertinant šį pareiškėjo argumentą svarbu atkreipti dėmesį, jog pareiškėjo nurodyto DSSĮ 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus pagrįstai vadovavosi ir šiuo, DSSĮ nuostatas įgyvendinančiu, teisės aktu.

Pažymėtina, kad nei DSSĮ, nei Patalpų įrengimo reikalavimų nuostatose nėra apibrėžta patalpos sąvoka, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis Statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje nurodytu apibrėžimu, kad patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė. Taigi, bendru atveju laikoma, kad patalpa yra iš visų pusių atitvaromis, t. y., grindimis, sienomis (ar pertvaromis) ir lubomis (įskaitant duris, langus) apribota nustatytos paskirties uždara erdvė. Neuždara erdvė, kurios atitvaros nėra pilnai sujungtos vienos su kitomis, ar nėra kurios nors atitvaros ar jos dalies, nelaikytina patalpa.

Pareiškėjo argumentai apie tai, jog jis neturi teisės aktuose įtvirtintos pareigos įrengti atskiras patalpas darbuotojams moterims ir vyrams, bei prie skundo pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjo įrengtos persirengimo vietos, kurios atskirtos iš esmės tik pertvaromis ir užuolaidomis, neatitinka persirengimo patalpoms keliamų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimą.

Dėl 5 pažeidimo

2015-15-07 patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo nepilnai organizavo čiužinių surinkėjų darbo vietose profesinės rizikos vertinimą: neįvertinti psichosocialiniai rizikos veiksniai, nepilnai įvertinti ergonominiai veiksniai, neidentifikuoti nuolat pasikartojantys rizikos veiksniai, krovinių kėlimas ir pernešimas, nėra ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolo. Atsakovas Reikalavimu konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė DSSĮ 39 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku, ir 3 dalį, nustatančią, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

Be to, šiuo atveju buvo konstatuotas ir Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – ir Rizikos vertinimo nuostatai), 6 ir 19 punktų pažeidimas. Rizikos vertinimo nuostatų paskirtis yra nustatyti bendrąją profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (1 p.). Profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 p.). Rizikos vertinimo nuostatų 6 punkte nustatyta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo, o 19 punkte – kad visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti juos atlikusių asmenų.

Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-0824 įsakymu Nr. V669/A1-241, 7 punkte nustatyta, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą.

Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. V-592/S1-210, 6 punktas nustato, kad įmonėje ergonominių veiksnių rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas) pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus.

Nors pareiškėjas nesutinka su Reikalavime konstatuotu 5 pažeidimu, tačiau nenurodo nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų, kurios paneigtų atsakovo padarytas išvadas. Teismas ex officio nenustatė aplinkybių leidžiančių spręsti, kad atsakovas nepagrįstai ir/ar neteisėtai būtų konstatavęs pažeidimus, susijusius pareiškėjo neatliktu įvertinimu psichosocialinių rizikos veiksnių, nepilnu įvertinimu ergonominių veiksnų, neidentifikavimu nuolat pasikartojančių rizikos veiksnių. Į bylą taip pat nebuvo pateiktas ir teisės aktuose nustatytas ergonominių rizikos veiksnių tyrimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl Sprendimo teisėtumo

Teismui anksčiau teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu patvirtinus Reikalavimo teisėtumą atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-02-29 sprendimą Nr. SD-25-2650, kuriuo Reikalavimas buvo pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir todėl vykdytinu.

Pareiškėjas skunde taip pat dėsto argumentus, kurie yra susiję su atsakovo pareigūnų veiksmais ir elgesiu drausminės atsakomybės taikymo prasme, tačiau šie pareiškėjo argumentai nevertinai nagrinėjamų aplinkybių kontekste, kaip nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti pareiškėjo patikrinimą atlikusių pareigūnų šališkumą ir/ar neobjektyvumą, kaip Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto pažeidimą.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis teismo sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja nenustatęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojus iki 2016-07-01) 89 straipsnyje įtvirtintų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Templari“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.