Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-577-508-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
1A-577-508-2013
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00019-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. J., ir L
Kategorijos

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-577-508-2013

Teisėjas: S. Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00019-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.1; 2.4.7.

(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei S. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ją keičiant LR BK 65 str. tvarka, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. M. padarė plėšimą, o būtent, 2013 m. sausio 25 d. apie 02.20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodami fizinį smurtą P. B. atžvilgiu, o būtent: suduodami smūgius rankomis ir kojomis į veidą, krūtinę, šonus, ne mažiau penkių poveikių pasėkoje, tuo padarydami P. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės kiaurinės žaizdos viršutinėje lūpoje, poodinių kraujosruvų kaktoje, krūtinės ląstoje, odos nubrozdinimų dešinio skruosto srityje, pagrobė svetimą turtą - P. B. priklausančius 50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam P. B. 50 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmeniui, kuris teismo pripažįstamas recidyvistu, taip pat gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tiesiog, skirdami tokiam asmeniui švelnesnę, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmę, teismai tai privalo motyvuoti. Tai pabrėžta ir Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54 - 64 straipsniai) apžvalgos išvadų 9 punkte. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą asmeniui, kuris padarė naują nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, turi absoliučią diskrecijos teisę atidėti realios bausmės vykdymą pagal LR BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nepakankami išsamiai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios sudaro prielaidą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino nuo pat pirmos apklausos, davė išsamius parodymus, jų nekeitė. Jis padėjo atskleisti nuskalstamą veiką. Ši aplinkybė turi būti pripažinta kaip savarankiška jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje įrodyta, jog jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei paties nukentėjusiojo parodymai. Teismas turi atsižvelgti į jo konkrečius veiksmus nusikaltimo padarymo metu. Jo veiksmai prieš nukentėjusįjį nepasižymėjo žiaurumu. Teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam padaryta žala nėra didelė (50 Lt turtinė žala). Žalos atlyginimo nukentėjusysis nereikalavo. Nuteistasis savo nusikalstamus veiksmus vertina kaip atsitiktinį įvykį. Nurodo, kad gyvena kartu su savo motina ir močiute, santykiai su jomis geri. Vasaros metu nuolat dirba sezoninius darbus. Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo registruotas darbo biržoje. Išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė. Laikotarpis, kurį išbuvo suėmime, yra pakankama bausmė jauno amžiaus asmeniui. Jis teisiamas antrą kartą ir mano, kad jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas skiriant papildomas auklėjimo priemones.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis neprieštarauja dėl inkriminuotos veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. bei paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog jis padėjo atskleisti nuskalstamą veiką turi būti pripažinta kaip savarankiška jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, teismas nesivadovavo bausmės tikslais, numatytais LR BK 41 str. 2 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Kaip pažymėjo ir apeliantas, pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 ir 61 straipsniuose. Įvertino tai, kad A. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, teisiamas antrą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis ir nuobaudos galiojančios, nors yra pilnametis, tačiau jauno amžiaus. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Būtent į tai ir atsižvelgė teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei vidurkis.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. anksčiau būdamas teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas. Pagal LR BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti LR BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog jis padėjo atskleisti nuskalstamą veiką turi būti pripažinta kaip savarankiška jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes turi būti atsižvelgta į bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 str. 2 d. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Šis principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Minėtame įstatyme nėra išvardyta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės, norint jį taikyti, tai visais atvejais konkrečioje byloje sprendžia tik teismas. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi.

LR BK 62 str. 1 d. nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tam, kad už nusikalstamą veiką būtų paskirta švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmė, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų bei aplinkybių visuma. Šiuo atveju to nėra: A. J. pats nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą, parodymus davė tik po to, kai buvo sulaikytas dėl padaryto nusikaltimo, taip pat nesistengė laiku atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, nors ji ir nebuvo didelė (tai, kad nukentėjusiajam pagailo nuteistųjų ir jis teisme atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, neturi esminės reikšmės nuteistojo pareigai dėti visas pastangas savarankiškai atlyginti padarytą žalą, jeigu pripažįsta savo kaltę). Kaip parodė P. B. apylinkės teismo posėdyje, nuteistasis netgi pats neatsiprašė nukentėjusiojo.

LR BK 62 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra kitos šio straipsnio 1- 6 p. nustatytos sąlygos. Tačiau byloje nėra sąlygų taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis davė išsamius parodymus, jų nekeitė nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, yra svarbios, jos buvo įvertintos pirmosios instancijos, į jas buvo atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau jos nėra pakankamos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, remiantis šiomis aplinkybėmis, taikyti LR BK 62 str. 3 d. nuostatų ir švelninti nuteistajam paskirtos, kuri nėra per griežta.

Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti A. J. BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.

Taip pat nėra pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti ir LR BK 75 str. bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. LR BK 75 straipsnio 1 dalis teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. Tačiau LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2011). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas privalo motyvuoti, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad jomis remiantis būtų galima skirti bausmės vykdymo atidėjimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. jau yra teistas: Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2008)

A. J. 2012-02-14 nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, ir šiuo nagrinėjamu atveju padaryta veika, priešingai nei teigiama skunde, negali būti vertinama kaip atsitiktinis įvykis, nes toks pakartotinas smurtinis elgesys rodo ne tik, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš ankstesnio teistumo, bet jis yra linkęs į agresyvų, žiaurų elgesį, jo recidyviškumas yra įžūlus. Apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, todėl jo veiksmai prieš nukentėjusįjį nepasižymėjo žiaurumu, tačiau jis buvo nusikaltimo iniciatorius, prikibo prie nukentėjusiojo, be jokios pateisinamos priežasties pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgį, pagrobė svetimus pinigus. Pažymėtina, kad pagal ankstesniu 2012-02-14 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, šio nusikaltimo padarymo metu jis turėjo būti namuose, o ne girtas šlaistytis gatvėmis, tinkamas įpareigojimų laikymasis būtų užkirtęs kelią apeliantui nusikalsti. Taigi nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo, jam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir neskirta bausmė, realiai apribojanti jo laisvę, tačiau nuteistasis nepateisina, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. J. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d., kuris numato tik dvi bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą iki 6 metų. Už šį nusikaltimą jam paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ją keičiant LR BK 65 str. tvarka, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį, bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. J. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl keisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl šių priežasčių nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Arūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė