Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šios bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendis pakeistas: pritaikius BK 75 straipsnį, G. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 16 d., apie 23.30 val., kavinėje „Eurogrill“, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas viešoje vietoje nesikeikti, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, išbėgęs iš kavinės, kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių kuopos patruliui A. S. į veidą, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą ir pasipriešindamas valstybės tarnautojui, vykdžiusiam savo, kaip policijos pareigūno, funkcijas.

Kasatorius teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimą lemia ne vien tik nusikaltimo rūšis, kaltės forma ir skiriamos bausmės griežtumas, bet ir byloje nustatytos aplinkybės, pagal kurias sprendžiama, kaip gali būti pasiekti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti G. M. BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, nenustatęs būtinų sąlygų aptariamai normai pritaikyti, bausmės vykdymo neatidėjo. Apeliacinės instancijos teismas priešingą išvadą padarė nenustatęs jokių kitų aplinkybių, nepagrįstai kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Tai, kad nuteistasis G. M. Visuomenės sveikatos ugdymo centre išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pradėjo gydytis ilgai veikiančiais vaistais nuo alkoholinės priklausomybės, dirba keliose darbovietėse, išlaiko sergančią žmoną ir du ikimokyklinio amžiaus vaikus, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino nuteistojo asmenybės bei jo elgesio iki nusikaltimo padarymo. Byloje yra duomenų, kad nuo 1996 m. lapkričio 25 d. G. M. devynis kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas neišnykus teistumui, anksčiau buvo tris kartus teistas už analogiškus nusikaltimus. Iš Žinybinio registro duomenų matyti, kad nuo 2003 metų jis ne sykį pažeidė viešąją tvarką, įžeidinėjo savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus, fiziniu smurtu priešinosi viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams. G. M. tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, praėjus vos septyniems mėnesiams po lygtinio paleidimo, jis vėl įvykdė dvi nusikalstamas veikas. Kasatorius mano, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog G. M. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, priešinimasis policijos pareigūnams, smurto prieš juos panaudojimas yra tapęs jo gyvenimo būdu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. M., grįžęs iš pataisos namų niekur nedirbo – UAB „Lipopo“ įsidarbino tik 2008 m. sausio 8 d. bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui, UAB „Rinketa“ – 2008 m. sausio 14 d., o verslo liudijimas jam išduotas 2008 m. kovo 6 d. Pateiktose charakteristikose nenurodytos jų išrašymo datos, be to, UAB „Rinketa“ išduotą charakteristiką pasirašė nuteistojo brolis. Pabrėždamas G. M. siekį pasirūpinti šeima, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad svarbiausi jo gyvenimo įvykiai – santuoka ir vaikų gimimai – nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Visi apeliacinės instancijos teismo išvardyti pokyčiai įvyko iškilus realios bausmės grėsmei, t. y. tada, kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Faktai, kad G. M. dirba, išlaiko nedirbančią žmoną ir du vaikus, patys savaime nėra pagrindas taikyti jam BK 75 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 28) pažymėta ir tai, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai BK 75 straipsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu formuojant išvadą, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, išnykę teistumai taip pat turi reikšmę. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį, kuriuo, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taikė G. M. BK 75 straipsnį ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, motyvavo tuo, kad, nors G. M. ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo dabartinis ryžtingas noras pašalinti priežastis, lemiančias jo nusikalstamas nuostatas, didelis užimtumas, siekimas kuo geriau pasirūpinti šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai, duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, tokiai išvadai padaryti teismas laikė, jog pakanka to, kad G. M. pradėjo gydytis ilgai veikiančiais vaistais nuo alkoholinės priklausomybės, įsidarbino, kad jis vienas išlaiko bedarbę nuo depresijos ambulatoriškai besigydančią žmoną ir du ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, padarytas neišnykus teistumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. pagal BK 286 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. To paties teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu G. M., nuteistam pagal BK 290 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas dar kartą buvo atidėtas. To paties teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu G. M. pagal BK 286 straipsnį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus su bausme, paskirta 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams 20 parų. Iš pataisos namų jis buvo lygtinai paleistas iki galo neatlikęs bausmės.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. pirmą kartą buvo teistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymas jam taip pat buvo atidėtas (teistumas dėl šios veikos išnykęs), ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus. Iš prokuroro pateiktos medžiagos matyti, kad už administracinės teisės pažeidimus jis buvo baustas ir po pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio priėmimo. G. M. šeimą sukūrė 2001 metais, vaikai gimė atitinkamai 2001 ir 2003 metais, tačiau tai, kaip teisingai pažymi kasatorius, jam nebuvo tiek reikšminga, kad būtų liovęsis daryti nusikalstamas veikas.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra išanalizuotos ir aptartos, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šio teismo padarytos išvados dėl BK 75 straipsnio taikymo yra pagrįstos ir teisingos.

Kasatorius prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. M. pritaikytas BK 75 straipsnis, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija tokio kasatoriaus prašymo tenkinti negali, nes: apeliacinės instancijos teismas sprendė ir nuosprendyje pasisakė tik dėl vieno klausimo – BK 75 straipsnio taikymo, todėl, panaikinus šią nuosprendžio dalį, neliktų nuosprendžio dalies, kuri galėtų būti paliekama galioti; panaikinus visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, būtų pažeista nuteistojo teisė į tai, kad visi jo apeliaciniame skunde pareikšti prašymai būtų išnagrinėti, t. y. byla būtų patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė, nesant galimybės taikyti jam BK 75 straipsnį, sušvelninti, atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Bausmės dydžio klausimas nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo patenkinimas paliekant apelianto pareikštą prašymą neišnagrinėtą, negalimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.