- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-167-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05799-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12604-776/2020 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. ir antstolė V. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimą apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad antstolė priimdama 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjo išieškotojui A. B. jau yra išieškota 29193,28 Eur suma, o nuo šios sumos antstolė jau yra išieškojusi atlyginimą bei kitas vykdymo išlaidas (iš viso 1 715,48 Eur), t. y. tiek jau išieškotą sumą, tiek atlyginimo sau dalį antstolė siekia išieškoti antrą kartą. Pažymėjo, kad antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo turto už 169 946 Eur, t. y. 40 000 Eur daugiau, nei įvertinus išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas. Areštuotų žemės sklypų vertė sudaro 274 127,00 Eur, t. y. ji yra 60 procentų didesnė nei antstolės nustatyta vertė, ir daugiau nei dvigubai didesnė už išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, todėl turto arešto aktas yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė davė nurodymą iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 167 249,43 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota neteisėtai, neatsižvelgiant į jau išieškotų sumų dydį, nevykdant Apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje įtvirtintų privalomų antstolei nurodymų. Pažymėjo, kad priverstinai nurašoma sumą išieškomą sumą viršija apie 40 000 Eur. Nesutikdamas su 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad antstolė, neatsižvelgdama į tai, kad yra areštavusi pareiškėjo turto už 274 127 Eur, papildomai yra areštavo 167 249,43 Eur vertės pas trečiuosius asmenis esančio pareiškėjo lėšų ir/ar turtinių teisių. Bendra pareiškėjo turtui pritaikyto arešto suma antstolės skaičiavimu yra 337 195 Eur, o pagal pareiškėjo pateiktus duomenis – 441 376,43 Eur, t. y. daugiau nei 3 kartus didesnė už išieškomą sumą, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad bus parduodamas visas areštuotas turtas tinkamai jo neįkainojus ir jau nustačius varžytynių skelbimo datą, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Antstolė V. Š. 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad kartu su skundu gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sutinka, kad skolininkui sumokėjus 29193,28 Eur, bendras įsiskolinimas 2020 m. spalio 26 d., yra 129 526,86 Eur, todėl sutiko, kad turi būti tikslinama išieškotina suma antstolės priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau antstolė laikėsi nuomonės, kad patys procesiniai dokumentai neturi būti naikinami. Antstolė, pasisakydama dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo, nurodė, kad, vykdymo išlaidos apskaičiuotos laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, tačiau nustačius, kad išieškotina suma 2020 m. spalio 26 d. yra 129 526,86 Eur, atlygio dydis turi būti ne 6 422,98 Eur, o 5 181,07 Eur, be to, vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotos 399,97 Eur administravimo išlaidos ir 1 167,74 Eur atlygis antstoliui, negali būti įskaitomi, nes vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta ne to paties vykdomojo dokumento, kuriuo buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, todėl vykdymo išlaidų paskaičiavimas turi būti ne panaikintas, o patikslintas, nurodant, kad atlygio dydis yra 5 181,07 Eur, o bendra vykdymo išlaidų suma – 5 432,92. Dėl turto arešto aktu areštuoto turto masto nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra pažeistos, t. y. neareštuota pareiškėjo turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymą perkainoti areštuotą turtą ir 2020 m. vasario 19 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto aprašo patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tikslinant aprašyto turto vertes vadovautasi valstybės įminės (toliau – VĮ) Registrų centras pateikiamomis turto vidutinėmis rinkos vertėmis, prieštaravimų dėl nustatytų verčių nebuvo gauta, todėl priimant skundžiamą turto arešto aktą taip pat vadovautasi VĮ Registrų centras pateikiamomis turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Antstolė sutiko, kad skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas taip pat turi būti tikslinamas, nurodant, kad suma yra 134 959,78 Eur. Lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštas yra proporcingas skolininko teisių ribojimas, būtinas veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui. Pranešimas apie būsimas varžytynes yra informacinio pobūdžio, varžytynės 2020 m. spalio 21 d. nebuvo paskelbtos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pranešimą. Ji neturi pagrindo atlyginti pareiškėjo išlaidas advokato pagalbai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sutiko, kad 2020 m. spalio 26 d. bendra įsiskolinimo suma, skolininkui sumokėjus 29 193,28 Eur, sudaro 129 526,86 Eur, ir 2020 m. spalio 26 d. patikslino vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodydama, kad vykdymo išlaidos iš viso sudaro 5 432,92 Eur.
Teismas sutiko, kad antstolis iš naujoje vykdomojoje byloje apskaičiuoto atlygio neturi atimti to atlygio, kuris jau buvo išieškotas nutrauktoje vykdomojoje byloje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 punktas). Teismo vertinimu, antstolė, 2020 m. spalio 26 d. patikslinusi vykdymo išlaidų apskaičiavimą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei tinkamai vadovavosi administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžius reglamentuojančio Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 papunkčio nuostatomis. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pareiškėjas, antstolė nesiekė pakartotinai išieškoti vykdymo išlaidų. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad antstolė, priešingai nei teigia pareiškėjas, siekia teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolė, 2020 m. rugsėjo 24 d. surašydama turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi VĮ Registrų centras duomenimis apie žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojančias nuo 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. pateikė prieštaravimą dėl turto arešto akte nustatytos turto vertės. Antstolė 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo sumokėti 775,00 Eur už žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sumokėjo antstolės nurodyta sumą už ekspertizės atlikimą arba kad antstolė pareiškėją atleido nuo šios sumos sumokėjimo. Antstolė nurodė turto arešto mastą, kuris atitinka nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, jei areštuotas turtas būtų parduotas būtų parduotas pirmosiose varžytinėse (169 946,00 Eur x 80 procentų = 135 957,00 Eur). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė, priimdama skundžiamą turto arešto aktą, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Pastebėjo, jei bus atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, bus galimas turto arešto akto koregavimas.
Nurodė, kad pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, jog antstolė vienu metu taikė kelias priverstinio vykdymo priemones, nereiškia, kad yra didinama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykdomajame rašte nurodyta išieškotina suma. Nesvarbu, kiek priverstinių vykdymo priemonių antstolė naudoja, skolos suma yra nurodyta išduotame vykdomajame rašte, kuris yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pareiškėjas, nėra duomenų, kad antstolė vykdytų tai, kas nenurodyta jai pateiktame vykdomajame dokumente, ir kad antstolė atliktų vykdymo veiksmus, kurie nėra reikalingi įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė 2020 m. spalio 26 d. priėmė patikslintą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nuo skolininko visų sąskaitų nurašyti 134 959,79 Eur bei priėmė patikslintą patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir areštavo 134 959,79 Eur sumą (iš jų 105 569,63 Eur skola, 23 957,24 Eur procesinės palūkanos ir 5 432,92 Eur vykdymo išlaidos). Teismas sprendė, kad tiek skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tiek patvarkymas dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto yra teisėti.
Nurodė, kad vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą. Teismas sutiko su antstole, kad pareiškėjo skundžiamas antstolės 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) yra informacinio pobūdžio, atkreipė dėmesį, kad varžytynės 2020 m. spalio 21 d. nebuvo paskelbtos. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimo panaikinti pranešimą patenkinimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų, todėl šį reikalavimą teismas taip pat atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad antstolė tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, areštuoto turto įkainojimą, todėl pareiškėjo skundas atmetė.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), bei į kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolės V. Š. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Ginčas dėl antstolės veiksmų inicijuotas todėl, kad ji, neatsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, pradėjo priverstinį išieškojimą nevertindama jau anksčiau iš apelianto išieškotų sumų.
12.2. Apelianto skundą antstolė iš esmės patenkino, patikslindama patvarkymus, juose sumažindama išieškomą suma: patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino 5432.92 Eur suma; patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino 134 959,79 Eur suma; nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino 134 959,79 Eur suma. Pažymėjo, kad antstolė išnagrinėjusi skundą, patikslindama priimtus patvarkymus, pripažino savo padarytas klaidas ir jas ištaisė.
12.3. Apeliantui rengiant skundą buvo būtina teisininko pagalba, todėl patirtos išlaidos už suteiktas advokato paslaugas yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš antstolės. Nesutinka su teismo išvada, kad bylose dėl antstolio veiksmų, kurios yra nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nurodė, jog yra susiformavusi teismų praktika, kad asmenims ginantiems neteisėtais antstolių veiksmais pažeistas savo teises, pripažįstamas bylos dalyvių skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1 Apeliantas skundu dėl antstolio veiksmų siekė panaikinti visus 2020 m. rugsėjo 24 d. antstolės priimtus procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jei pareiškėjas būtų norėjęs patikslinti įsiskolinimo dydį, jis būtų kreipęsis su prašymu į antstolės kontorą peržiūrėti, patikslinti skolos dydį. Tokiam prašymui teisininko pagalbos nebūtų reikėję. Antstolė peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktus su skundu dokumentus, patikslino įsiskolinimo sumą. Pažymėjo, kad kitų skundo reikalavimų teismas netenkino, todėl teigti, kad iš esmės skundo tikslas buvo pasiektas, negalima. Priešingai, teismas konstatavęs, kad antstolė tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, areštuoto turto įkainojimą, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, pagrįstai nepriteisė pareiškėjui iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 116 815 Eur lėšų, kaip gautų be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 130 669,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 4 093,49 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojui A. B. ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad turi būti sumokėta 6 674,83 Eur vykdymo išlaidų. Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto arešto akte nurodyta, kad viso areštuojamo turto vertė sudaro 169 946,00 Eur. Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nuo skolininko visų sąskaitų nurašyti 167249,43 Eur ir 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 167 249,43 Eur sumą (iš jų 134 762,91 Eur skola, 25 808,69 Eur procesinės palūkanos ir 6 674,83 Eur vykdymo išlaidos). Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad po 2020 m. spalio 21 d. bus skelbiamos pirmosios skolininko areštuoto turto varžytinės.
Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta ieškinį, pareikštą 2016 m. spalio 11 d., tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui A. B.116 815 Eur lėšas, kaip atsakovo gautas be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacines palūkanas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 130 669,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 4 093,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Antstolė taip pat vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta, pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 66 punkte nurodyta, kad vykdymo procese būtina atsižvelgti į tai, kad 2016 m. spalio 11 d. ieškinį tenkinus iš dalies šiuo teismo sprendimu ieškovui yra priteisiama 116 815 Eur suma, 13 854,42 Eur kompensacinės palūkanos bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, tačiau pagal ankstesnius teismų sprendimus ieškovo naudai iš atsakovo jau yra išieškota 29 193,28 Eur suma, viso sudaro 5 432,92 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 24 punktas).
Apeliantas kreipėsi skundu į antstolę, siekdamas, kad antstolė, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 66 punktą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš priteistos sumos išminusuotų 29 193,28 Eur sumą, atitinkamai perskaičiuotų palūkanas ir įvertintų 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdymo procese priimtuose dokumentuose padarytas skaičiavimo klaidas, kurios susidarė antstolei netinkamai apskaičiavus išieškotiną sumą.
Kaip jau minėta antstolė gavusi apelianto skundą ir prie jo pridėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, nors ir 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau 2020 m. spalio 26 d. priėmė patikslintą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nuo skolininko visų sąskaitų nurašyti 134 959,79 Eur; priėmė patikslintą patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumažino arešto mastą 134 959,79 Eur suma; patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sumažino vykdymo išlaidas iki 5 432,92 Eur. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti antstolės 2020 m. spalio 26 d. patvarkymą.
Pažymėtina, kad nors ir apeliantas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolei patikslinus minėtus vykdymo procese priimtus dokumentus, iš esmės buvo pasiektas apelianto tikslas, kad antstolė atsižvelgtų į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo 66 punkte esantį teismo nurodymą, perskaičiuotų išieškotiną sumą ir atitinkamai perskaičiuotų vykdymo išlaidas, privertinai nurašytinų lėšų sumą, perskaičiuotų taikytino arešto turtui mastą. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimo apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė priimtu patvarkymu nepatenkino, taip pat teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, šiuos reikalavimus atmetė.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, vertintina, kad iš esmės antstolė 2020 m. spalio 26 d. priimdama patikslintus procesinius dokumentus, t. y. patikslintą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies patenkino pareiškėjo reikalavimus susijusius su minėtais patikslinimais, o likusius reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo tenkintas iš dalies, be to yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Apeliantas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė įrodymus apie jo patirtas 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant skundą dėl antstolio veiksmų. Apelianto sumokėta advokatui 387,20 Eur suma už skundo dėl antstolio veiksmų surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.
Nors apelianto prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, tačiau teismas spręsdamas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio atsižvelgia į skundo esmę, keliamus klausimus, jo turinį, galimai sugaištą laiką, į tai, kad byloje nagrinėjami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi, be to, apeliantą atstovaujančiai advokatei nebuvo nauji, kadangi ji atstovauja V. B. ir kitose bylose, taip pat įvertina tai, kad šioje byloje buvo iš esmės patenkinti trys apelianto reikalavimai, o du – atmesti. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo išvadai, kad patirtos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, nepagrįstos.
Kaip minėta, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (šios nutarties 24-27 punktai). Jeigu prašymas patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos pareiškėjui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, svarbu įvertinti tai, kad apeliantas, siekdamas, jog vykdymo procesas vyktų sklandžiai, turėjo teisę kreiptis į antstolę su prašymu dėl konkrečių vykdymo procese priimtu dokumentų patikslinimo/peržiūrėjimo, kartu pateikiant aktualų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą. Sutiktina iš dalies su antstole, kad tokiu atveju tikėtina apeliantas apkritai nebūtų patyręs išlaidų už advokato pagalbą, arba patyręs mažesnes išlaidas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi teisę naudotis savo teisėmis ir kreiptis į advokatą teisinės pagalbos. (CPK 42 straipsnis). Ir kaip matyti iš skundo turinio, jis apie patirtas išlaidas nurodė jau kreipdamasis į antstolę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui patirtas išlaidas. Jos atsižvelgiant į tenkintus reikalavimus sudarytų 226,92 Eur (387,20 : 5 = 77,44 * 3 = 226,92). Konkrečiu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjas nors turėjo galimybę siekdamas proceso ekonomiškumo ir bendradarbiaudamas su antstole, siekdamas išvengti papildomų išlaidų, pasinaudoti ikiteismine tvarka kreipdamasis pirmiau į antstolę, bet tokia galimybe nepasinaudojo, todėl spręstina, kad yra pagrindas pareiškėjui priteistiną sumą mažinti tredždaliu, kas sudaro 151,28 Eur ir tai yra pakankama ir pagrįsta priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo suma.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs tai, kad atmestas pareiškėjo prašymas formaliai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau neįvertino konkrečios faktinės situacijos, kad gavusi skundą antstolė pati ištaisė trūkumus, todėl spręstina, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmesti.
Priteisti pareiškėjui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš antstolės V. Š. 151, 28 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.