- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1-508-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23562-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. J., a. k. (duomenys neskelbtini). gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, išsiskyręs, bedarbis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, teistas:
1) 2008-06-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,8 Eur) dydžio bauda;
2) 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) 2016-06-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (10 MGL) 376,6 Eur dydžio bauda;
4) 2018-09-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2019-06-06 apie 01.40 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS laikino sulaikymo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio L. G. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. save žaloti bei plūsti jį necenzūriniais žodžiais, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, atvykus GPM medikams toliau plūdo savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją L. G. necenzūriniais žodžiais, po medikų apžiūros siekiant pristatyti jį į gydymo įstaigą, praeidamas pro L. G. galva trenkė jam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui L. G., tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.
Kaltinamasis T. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pareigūno asmeniškai nekoliojo, tik padarė įspėjimus, kad jis elgiasi neadekvačiai, kad negalima gulinčio žmogaus spardyti, jam jokios grėsmės nekėlė, prieš jį nesmurtavo. Necenzūriniais žodžiais koliojosi tik dėl to, kad emocijos valdė. Policijos pareigūnai nei karto nesakė, kad nustotų koliotis, visada buvo neigiama atmosfera, jam sakė, kad atims vaikus. Kai trenkė galvą į stiklą, nieko pareigūnas nesakė, nebandė drausminti. Kai nukrito ir atsistojo, pareigūnas pasakė tiesiog „einam į sulaikymo kamerą“. Savo šnekamojoje kalboje vartoja dažnai necenzūrinius žodžius. Vartoti necenzūriniai žodžiai buvo šiaip keikiantis, nei vieno keiksmažodžio neadresavo pareigūnui, buvo susijaudinęs dėl vaikų, dėl policijos pareigūnų veiksmų, dėl to, kad uždarė, primušė, vaiką atėmė. Kai atvyko medikai, pasakė „einame į automobilį“, atsistojo, ėjo iš kameros, sukosi galva, susvirduliavo ir į pareigūno pusę palinko, nenorėjo jam sukelti jokio fizinio skausmo ar jam smūgiuoti.
Kaltinamojo kaltė įrodinėjama nukentėjusiojo L. G., liudytojų G. B., V. D., E. K. parodymais, filmuota medžiaga.
Teisme apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad kaltinamasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis buvo ramus, vykdė visus nurodymus, bet kai patikrino jo girtumą ir pasakė, kad reikia eiti į laikino sulaikymo kamerą, tapo agresyvus, atsisakė eiti į kamerą, įsibėgėjo ir trenkė savo galvą į duris, atsistojo, po to antrą kartą trenkė galva į duris. Tada, suėmęs kaltinamąjį už pečių, pargriovė ant žemės, nes jis nevykdė reikalavimų eiti į kamerą. Į galvą kaltinamajam nespyrė, gal taip galėjo pasirodyti grumtynių metu, niekas jo specialiai nežalojo. Kaltinamasis pargriuvo ir gulėjo ant grindų, šaukė, kad jį muša policijos pareigūnai. Kaltinamasis, gulėdamas ant žemės, griebė jį už kojų, bandė pargriauti, jis suklupo, tada atėjo kolega jį sutramdė, uždėjo antrankius. Kaltinamasis skundėsi sveikata, kai jau buvo patalpintas į kamerą, todėl iškvietė medikus. Atvykus medikams, jie pasakė, kad reikia jį apžiūrėti ligoninėje. Kaltinamąjį vedant iš kameros, kai jį paėmė už rankų ar antrankių, kaltinamasis su galva jam į krūtinės sritį trenkė. Tuo metu kaltinamajam jis jokių nurodymų nedavė. Po kaltinamojo trenkimo pajautė skausmą, kurį vertintų 4 iš 10 balų, po 10 minučių skausmas praėjo. Medikai matė, kaip jam trenkė kaltinamasis į krūtinę, nes kai išėjo iš kameros, medikai ėjo iš paskos, o kaltinamasis spardėsi;
liudytojo E. K. parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba Kauno GMP paramediku. Gavę pranešimą greitosios pagalbos stotyje, nuvyko į (duomenys neskelbtini), nuėjo į sulaikymo kamerą, ten ant žemės sėdėjo kaltinamasis su šortais ir sakė, kad jį policijos pareigūnai sumušė. Jis buvo su antrankiais, ant nugaros matėsi subraižymai ir guzas kaktoje. Kadangi sužalojimas buvo galvos srityje, buvo nuspręsta kaltinamąjį vežti į Kauno klinikas. Jie išėjo iš kameros su vairuotoju pirmi, iš paskos ėjo policijos pareigūnas su kaltinamuoju. Nematė kas įvyko, bet atsirado šurmulys ir atsisukęs pamatė, kaip kaltinamasis buvo išstumtas, ar už kaklo, ar už nugaros iš kameros ir tada vedamas į apačią, į pareigūną dėmesio neatkreipė. Nuėjus į apačią laukė, kol atvyks kitas policijos ekipažas. Atvykus antram policijos ekipažui, kaltinamajam buvo pakeisti antrankiai ir jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Nežino, dėl ko kaltinamasis buvo suimtas už kaklo. Kaltinamasis iš kameros galėjo būti išstumtas arba iš nugaros arba už kako, dėl ko toks veiksmas buvo pareigūnų atliktas, negali atsakyti. Vedamas kaltinamasis buvo įsiaudrinęs, vartojo keiksmažodžių, sakė kad jį sumušė. Girdėjo, kai jis policijos pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais – keiksmažodžiais, tiek lietuviškais tiek ne lietuviškais. Negirdėjo, kad policijos pareigūnas būtų sužalotas kaltinamojo, jis nesakė, kad jam ką nors skauda;
liudytojo G. B. parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba greitosios pagalbos paramediku – vairuotoju, tą dieną gavo iškvietimą, kad reikia atvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą, nuėjo į kamerą, kaltinamasis sėdėjo ant žemės, surakintomis rankomis, nubrozdinta nugara ir galvoje buvo guzas. Pareigūnas pakėlė kaltinamąjį nuo žemės ir ėjo pro kameros vartus. Su kolega pirmi ėjo, atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis buvo išstumtas iš kameros, dėl ko buvo išstumtas kaltinamasis, nežino, nes nematė. Dėmesį atkreipė susistumdymas, pareigūnas kaltinamąjį paragino eiti į priekį. Pareigūnas apie jo atžvilgiu panaudotą smūgį nieko nesakė. Policijos pareigūnas buvo suirzęs, bet jokiais skausmais nesiskundė, nieko nesakė apie smūgio sudavimą, niekuo nesiskundė. Policijos pareigūnai tarpusavyje kalbėjo apie tai kas važiuos, kas veš, kas lydės. Kaltinamasis minėjo, kad jį sumušė policijos pareigūnas, jis buvo agresyvus. Kaltinamasis apsimovė pats batus, tačiau ir daugiau buvo pas jį pykčio priepuolių. Kaltinamasis apie vaikus ir konfliktą nieko neminėjo;
liudytojo V. D. parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate, viešosios tvarkos valdyboje, vyriausiuoju postiniu, dirba su pristatytais asmenimis. Pristatytas kaltinamasis nebuvo labai ramus pilietis, jo elgesys nebuvo prognozuojamas, jis tai nurimdavo, tai agresyviai elgėsi. Kai kaltinamąjį pristatė, buvo pildoma dokumentacija, nustatytas neblaivumas, pateikti daiktai ir kaltinamasis turėjo būti patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Dokumentaciją supildė, neblaivumą nustatė, daiktus kaltinamasis nenorom, bet pateikė, tačiau kai reikėjo vesti jį į laikino sulaikymo patalpą, jis buvo neramus, daug triukšmo kėlė. Kolega turėjo asmenį nuvesti į laikino sulaikymo patalpą, pasiūlė jam eiti, bet išgirdo triukšmą, ir bumbtelėjimą. Atidarytos jo kabineto durys buvo ir kolegą matė, jis sakė kaltinamajam „einam“, o kaltinamasis įsibėgėjo ir trenkėsi su galva į duris, tada pradėjo šaukti, kad jį sumušė. Kaltinamasis nukrito, kolega norėjo jį pakelti, viską matė per vaizdo kameras, prasidėjo neramumas, kaltinamasis priešinosi ir spardėsi, griebė kolegai už kojų. Tada jis kolegai padėjo ir raštinės skyriaus darbuotojas atėjo į pagalbą uždėti kaltinamajam antrankius, po to kaltinamasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Pamatęs, kad pas kaltinamąjį guzas atsirado, iškvietė medikus. Kai atvyko medikai, nukentėjęs nuėjo iki kameros, kaltinamasis elgėsi negeranoriškai ir mediko atžvilgiu. Nukentėjęs stovėjo patalpoje šone. Medikai nutarė nuvežti kaltinamąjį į gydymo įstaigą. Iš patalpos medikai pirmi išėjo, tada kaltinamasis ir jis nukentėjusiajam, stovinčiam prie sienos, sudavė nukentėjusiajam su galva į krūtinės sritį. Paskui buvo iškviestas patrulių ekipažas, kad kaltinamąjį lydėtų iki medicinos įstaigos. Kolega sakė, kad jautė laikiną skausmą po sudavimo į krūtinės sritį, bet rimtesnių pasekmių nebuvo;
įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas, Kauno apskr. VPK pastatas, per areštinės pristatytų asmenų įvedimo duris patenkama į Kauno apskr. VPK VTV OVS laikino sulaikymo patalpas. Patalpų dešinėje pusėje matomi laiptai, kuriais pakylama į antrą aukšta. Pakilus į antrą aukšta matomos sunumeruotos laikino sulaikymo kameros. Priėjus prie kameros pažymėtos 202 numeriu, matoma, kad jos uždaromos pilkos spalvos metalinėmis durimis ir grotomis. Visos patalpos stebimos vaizdo kameromis. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 10-14);
pranešimu dėl vaizdo įrašų pateikimo, kuriame nurodyta, kad Kauno AVPK VTV OVS pateikė 2 vnt., CD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 37);
apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima kompiuterinė laikmena DVD–R diskelis. Per DVD RW Driwe paleidus plokštelę, matyti, kad joje įrašyti du failai kurių apimtis 272 Mb ,,Kamera“ ir ,,Koridorius II“. Atidarius failą ,,Kamera“, paleidus programėlę play.exe, įsijungia vaizdas kuriame matyti, Kauno apskr. VPK areštinės patalpa. Įrašo trukmė 2 min. Patalpoje matyti du raudonai apsirengę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, vienas policijos pareigūnas ir vienas sulaikytas asmuo, kuriam už nugaros uždėti antrankiai. Sulaikytas asmuo nuogas jis dėvi tik šortus ir vieną kojinę, ant sulaikytojo kairio pečio ir dešinio žasto matyti didelės tatuiruotė. Vienas iš greitosios pagalbos darbuotojų, sėdi ant suoliuko, kitas greitosios pagalbos darbuotojas kažką daro prie stovinčio sulaikyto asmens rankų. Policijos pareigūnas stovi prie durų. Patalpoje esantys asmenys kažką šnekasi, policijos pareigūnas pamoja ranka ir visi asmenys išeidinėja iš patalpos. Pirmiausiai išeina greitosios pagalbos darbuotojai, po jų išeidamas sulaikytas asmuo, eidamas pro policijos pareigūną L. G., galva trenkia pareigūnui į krūtinę. Pareigūnas viena ranka suima sulaikytajam už sprando, kita ranka už žasto ir išveda jį pro duris. Daugiu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų šiame faile neužfiksuota.
Atidarius failą ,,Koridorius II“ programą „play.exe“ paleidus failą NVR_Ch_main_20190606015200_201906 matyti vaizdas iš Kauno apskr. VPK laikino sulaikymo koridoriaus. Įrašo trukmė 3 min. 01 s. Vaizdo medžiagoje matyti ant suoliuko sėdintis asmuo. Asmuo nuogas, jis dėvi tik šortus ir kojines. Ant sulaikytojo kairio pečio ir dešinio žasto matyti didelės tatuiruotė. Greta sėdinčio asmens numesti elektrinės spalvos sportiniai bateliai. Pro duris į koridorių įeina policijos pareigūnas, kuris pamoja ranka sėdinčiam asmeniui eiti kartu. Ant suoliuko sėdėjęs asmuo atsistoja, kažką šneka su pareigūnų, padaro kelis žingsnius į priekį ir trenkia galvą į stiklines duris. Po smūgio susiima už galvos ir krenta ant žemės. Šiek tiek pagulėjęs ant žemės, asmuo atsikelia. Policijos pareigūnas stovinčiam asmeniu suima už rankos ir bando jį vestis pro stiklines duris, tačiau asmuo vėl galva smūgiuoja į stiklines duris. Policijos pareigūnas suima asmenį už kaklo ir parverčia jį ant žemės. Asmuo nukritęs ant žemės keliasi ir čiumpa pareigūną už kojų. Įvyksta grumtynės, pareigūnas suklumpa ant asmens krūtinės ir kaklo. Tuo pat metu į koridorių įeina du policijos pareigūnai, taip pat vienas pareigūnas atsistoja tarpduryje. Suklupęs policijos pareigūnas keldamasis koja pataiko asmeniui į galvą, o šis bando ranka smūgiuoti pareigūnui į kojas. Tada vienas iš atėjusių pareigūnų ir pareigūnas kuris buvo suklupę suima asmenį už rankų, jį pakelia, parverčia ant šono ir bando jam uždėti antrankius. Asmuo priešinasi, trys pareigūnai ant šono parverstam asmeniui bando uždėti antrankius. Uždėjus asmeniui antrankius (rankos už nugaros) pareigūnai atsitraukia nuo asmens, o jis atsistoja. Atsistojęs asmuo kažką rėkauja ir bėgioja nuo policijos pareigūno, tačiau jis suimamas už rankos ir išvedamas iš patalpos.
Atidarius failą ,, NVR_Ch14_main_20190606015200_201906“ matyti tas pats vaizdas kaip faile ,,NVR_Ch13_main_20190606015200_201906“, tik iš kitos pusės, įrašo trukmė 3 min. Fiksuotas vaizdas iš Kauno apskr. VPK laikino sulaikymo koridoriaus. Vaizdo medžiagoje matyti ant suoliuko sėdintis asmuo. Asmuo nuogas, jis dėvi tik šortus ir kojines, ant kairio pečio ir dešinio žasto matyti didelės tatuiruotė. Pro duris į koridorių įeina policijos pareigūnas, kuris pamoja ranka sėdinčiam asmeniui eiti kartu. Ant suoliuko sėdėjęs asmuo atsistoja, kažką šneka su pareigūnų, padaro kelis žingsnius į priekį ir trenkia galvą į stiklines duris. Po smūgio susiima už galvos ir krenta ant žemės. Šiek tiek pagulėjęs ant žemės, asmuo atsikelia. Policijos pareigūnas stovinčiam asmeniu suima už rankos ir bando jį vestis pro stiklines duris, tačiau asmuo vėl su galva smūgiuoti į stiklines duris. Tada pareigūnas suima asmenį už kaklo ir parverčia jį ant žemės. Asmuo nukritęs ant žemės keliasi ir čiumpa pareigūną už kojų, pareigūnas suklumpa ant asmens krūtinės ir kaklo. Tuo pat metu į koridorių įeina du policijos pareigūnai, taip pat vienas pareigūnas atsistoja tarpduryje. Du policijos pareigūnai paėmę asmenį už rankų pakelia jį ir pastato ant kojų, asmuo priešinasi. Trečias pareigūnas suima asmenį iš už nugaros už kaklo. Policijos pareigūnai pargriauna asmenį ir bando jam užlaužti rankas, tačiau jis priešinasi. Uždėjus asmeniui antrankius (rankos už nugaros) pareigūnai atsitraukia nuo asmens, o jis atsistoja. Atsistojęs asmuo kažką rėkauja ir bėgioja nuo policijos pareigūno, tačiau jis suimamas už rankos ir išvedamas iš patalpos (1 t., b. l. 38-40).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kaltinamojo T. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepasitvirtino.
BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).
Pažymėtina ir tai, kad priešinamasi turi būti atitinkamiems policijos pareigūnų atliekamiems aktyviems veiksmams, pavyzdžiui sulaikymui, asmens apžiūrai ar pan. Šiuo nagrinėjamu atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į policijos komisariatą pristatytas neblaivus T. J. ėjo iš sulaikymo patalpos paskui medikus. Tuo tarpu pareigūnas (nukentėjęs) stovėjo prie sienos. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip jis praeidamas pro nukentėjusįjį, galva padaro judesį link pareigūno krūtinės, galimai suduoda pareigūnui galva, ir eina toliau, policijos pareigūnas jokio skausmo pojūčio neišreiškė. Taigi, akivaizdu, kad iki to laiko, kol pats T. J. praėjo pro nukentėjusįjį, pastarasis T. J. atžvilgiu neatliko veiksmų, kuriems šis asmuo būtų galėjęs priešintis, jokie reikalavimai kaltinamajam nebuvo išreikšti. Iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad T. J. būdamas policijos įstaigoje, sėdėjo, vaikščiojo ir rodė nepasitenkinimą tuo, kad buvo pristatytas į policiją, keikėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad T. J., suduodamas pareigūnui L. G. galva į krūtinę, priešinosi policijos pareigūnų kokiems nors veiksmams. Teismo vertinimu, sudavimas galva policijos pareigūnui į krūtinę pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu prieš susiklosčiusias aplinkybes (atgabenimą į policijos įstaigą, galimą vaikų paėmimą, policijos pareigūno prieš tai atliktą pargriovimą ant žemės) bei spontaniška neadekvačia reakcija į jam nepriimtiną situaciją.
Kaltinime nurodyta, kad T. J. sudavė vieną smūgį galva policijos pareigūnui L. G. į krūtinę, tačiau, teismo nuomone, apklausus nukentėjusįjį, liudytojus ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, nebuvo gauta duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad policijos pareigūnui L. G. buvo sukeltas toks fizinis skausmas, dėl kurio T. J. atžvilgiu galėtų būti taikomos baudžiamosios teisės normos. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas policijos pareigūnas L. G. parodė, jog T. J. suduotas smūgis sukėlė momentinį skausmą, tačiau jokių liekamųjų reiškinių po šio įvykio neliko, į liudytojų – greitosios medicinos pagalbos darbuotojų – parodymus apie tai, kad nukentėjęs skausmo pojūčio neišreiškė, į liudytojo policijos pareigūno V. D. parodymus, kad apie laikiną skausmą, nesukėlusį pasekmių, nukentėjęs minėjo. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat neleidžia tvirtinti, kad T. J. suduotas smūgis pareigūnui buvo aiškus, akcentuotas ir toks stiprus, kad L. G. būtų sukėlęs fizinį skausmą. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o skausmo pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė byla Nr. 2A-5/2014). Be to, kolegija pažymi ir tai, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir atliktų tam tikrų veiksmų pareigūnų atžvilgiu toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.
Kaip jau minėta, BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Tačiau šioje byloje kilus pagrįstoms abejonėms dėl T. J. veiksmų, jos vertinamos kaltinamojo naudai, pripažįstant, kad jo panaudotas fizinis smurtas negali būti siejamas su priešinimųsi pareigūnui ir nesukėlė nukentėjusiajam tokio fizinio skausmo, kuriam esant, kaltinamojo veika užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad T. J. veiksmai yra tokio pavojingumo laipsnio, kad sukeltų baudžiamąją atsakomybę. Nenustačius T. J. veikoje subjektyvinės pusės (tiesioginės tyčios) nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties, todėl kaltinamojo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas
nusprendžia:
T. J. išteisinti pagal BK 286 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
T. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (b. l. 40), esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.