Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-578-907/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2-578-907/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09935-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
A. D.
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-578-907/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09935-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovei G. D., ieškovės atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui A. D., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1866-715/2007 patvirtintos tarp pareiškėjų G. D. ir A. D. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygą, kurioje nustatytas pareiškėjo A. D. įsipareigojimas mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai K. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, į 150 Eur dydžio sumą, mokamą nuo 2015-07-01 iki vaiko pilnametystės (1–3 b. l.).

Posėdžio metu ieškovė G. D. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu A. D. (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. D. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu jie santuoką nutraukė, atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau dukra paaugo, jos poreikiai išaugo, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 150 Eur. Nutraukiant santuoką dukra buvo 7 metų, dabar ji paaugo, jai jau 15 metų, todėl ir jos poreikiai padidėjo. Maistui ji skiria apie 150 Eur, korepetitorei 45 Eur (5 Eur užsiėmimas, du užsiėmimai per savaitę), aprangai – 35 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, poilsiui, laisvalaikiui, šventėms – 20 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms (vaiko dalis) – 30 Eur, transporto išlaidoms – 5,60 Eur mėnesinis autobuso bilietas, gali būti kitų išlaidų, viso dukrai per mėnesį reikia skirti apie 300 Eur. Dukra sveika, nešiojo breketus dantų korekcijai, dabar jie nuimti, nešioja fiksuojančią plokštelę, ją reikia prižiūrėti, lankytis pas odontologą kartą per pusmetį, konsultacija kainuoja 20 Eur. Taip pat dukrai diagnozuota trumperegystė, skirta mankšta akims, gali būti reikalingi akiniai. Nekilnojamojo turto neturi. Turi transporto priemonę. Dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis darbo užmokestis apie 400-500 Eur, atsakovas vaikui išlaikymo nemoka nuo 2015 m. vasario mėnesio, šiuo metu yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu (79-81 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)(29 b. l.). Dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)(35 b. l.). Jo faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nei vienu adresu teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Byloje 2016-01-07 buvo priimta nutartis dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui per antstolį (36 b. l.). Per antstolį procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2016-01-15 (39, 40 b. l.), tačiau toliau procesinius dokumentus atsakovas vengia imti, todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jam pranešta apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu (79-81 b. l.). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie pradėtą procesą jam yra žinoma. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo užsitęsus bylos procesui dėl atsakovo abejingumo procesui bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 str., 378 str.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė E. B. nurodė, kad palaiko savo išvadą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu buvo išspręstas K. D. išlaikymo klausimas, tada vaikui nebuvo nei 7 metų, iki šios dienos vaikas paaugo, jo poreikiai išaugo, todėl skirtinos ir didesnės išlaidos. Ieškovės 150 Eur prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus ir teismų praktiką, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. D. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai G. D. ir A. D. (4-6 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1866-715/2007. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 3 punkte numatyta, jog atsakovas A. D. dukters K. D. išlaikymui iki dukros pilnametystės moka po 250 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis (4-6 b. l.).

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukters išlaikymo išlaidos išaugo, nes ji paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, tapo paauglė, perėjo į aukštesnes klases, todėl atsirado papildomos išlaidos mokymo reikmenims ir vaiko ugdymui. Be to, dukra nešioja fiksuojančią plokštelę, skirtą dantų korekcijai, ją reikia prižiūrėti, lankytis pas odontologą kartą per pusmetį, konsultacija kainuoja apie 20 Eur (86-88 b. l.). Taip pat dukrai diagnozuota trumparegystė, skirta mankšta akims, gali būti reikalingi akiniai (18-19, 65 b. l.). Dukrai sunkiau sekasi matematika, todėl lankosi du kartus per savaitę pas korepetitorę, užsiėmimas kainuoja 5 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukters būtiniems poreikiams reikia skirti apie 300 Eur per mėnesį. Ji nurodė, jog vaikui per mėnesį skiria: maistui – 150 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, poilsiui, laisvalaikiui, šventėms – 20 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms (vaiko dalis) – 30 Eur, transporto išlaidoms – 5,60 Eur kainuoja mėnesinis autobuso bilietas, gali būti kitų išlaidų. Teigė, kad gyvena name, moka dalį komunalinių patarnavimų išlaidų. Nekilnojamojo turto neturi (11 b. l.), turi transporto priemonę (49 b. l.), ji dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna apie 300-400 Eur darbo užmokesčio (16-17, 42-44 b. l.). Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovas vaiko neremia materialiai nuo 2015 m. vasario mėnesio, tačiau padidintą išlaikymą prašo priteisti nuo 2015-07-01, nes nuo tada iš esmės padidėjo vaiko poreikiai dėl atsiradusių papildomų vaiko sveikatos priežiūros bei kitų buitinių poreikių.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ir pajamos bei darbo vieta ieškovei nėra žinomos, ji nurodė, jog jis su ja vengia bendrauti. Atsakovas turi įsteigęs savo įmonę, gauna pakankamas pajamas, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, jo buvimo ir darbo vieta žinomos, gaunamų pajamų dydis, pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma, nors apie pradėtą procesą buvo tinkamai informuotas nuo pat proceso pradžios. Pripažintina, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jo elgesys neatitinka vaiko interesų. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė dukters išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais, mokėjimų nurodymais, pažymomis, išrašais (18-19, 55-70, 86-88 b. l.). Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių dukters poreikiai pastoviai auga, jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukters pilnavertį gyvenimą. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, kt.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; kt.).

Pažymėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas mokėjo teismo priteistą išlaikymą dukrai Kornelijai po 250 Lt kas mėnesį, tačiau moka nereguliariai, nuo 2015 m. vasario mėnesio išlaikymo neteikia, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 150 Eur nuo 2015-07-01, nes nuo tada iš esmės padidėjo vaiko poreikiai dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų ir kitų buitinių poreikių. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišreiškė, liko procesui abejingas, nors apie procesą yra informuotas nuo pat jo pradžios. Iš teismo iniciatyva išreikalautų duomenų iš VSDFV (45-48 b. l.) matyti, kad A. D. nuo 2014-02-04 dirba (duomenys neskelbtini), yra jos savininkas, narys nuo 2010-07-01. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 325 Eur (48 b. l.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini)(12-14 b. l.), transporto priemonė – automobilis Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). Teismas duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, skolas, sukauptas lėšas banko sąskaitose neturi. Sprendžiant atsakovo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai Kornelijai, turi būti įvertinta, kad atsakovas išlaiko vieną vaiką. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir yra akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio, o vyresnio mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai didesni nei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaiko. Atsakovas duomenų apie tai, kad yra neįgalus, nedarbingas ar turi sveikatos problemų teismui nepateikė.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes abu turi po vieną išlaikytinį – dukrą Korneliją, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, o ieškovas turi, abu turi po vieną transporto priemonę, abu dirba, gaunamos pajamas panašios, vaikas sveikas, tačiau turi kai kurių sveikatos sutrikimų (nešioja korekcinę dantų plokštelę, konstatuota trumparegystė), dėl kurių turėtų būti didinamas išlaikymo dydis. Teismo nuomone, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui, ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Teismas pripažįsta, kad atsakovui nepilnametei dukrai išlaikyti kas mėnesį mokant po 250 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jam reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas visiškai. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p., valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 28,00 Eur žyminis mokestis ir 6,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 34,98 Eur (CPK 93 str., 80 str., 88 str.).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą (71, 89-90 b. l.) ir 30,00 Eur išlaidos antstoliui už dokumentų įteikimą atsakovui (67, 68 b. l.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1866-715/2007 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. D. dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 530 Eur (penkių šimtų trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,98 Eur (trisdešimt keturių eurų, 98 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė