Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2623-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: e2S-2623-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11584-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Atsakovas: R. N.
Ieškovas: L. N.

Kategorijos

3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-2623-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11584-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties, kuria išspręsti ieškovės L. N. ir atsakovo R. N. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo, vaikų išlaikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo R. N. (toliau – ir atsakovas) kaltės, priteisti iš atsakovo jos naudai neturtinę žalą, išlaikymo įsiskolinimą, išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos, išlaikymo jiems teikimo klausimus, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti kompensaciją už mažesnę turto dalį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prievolę grąžinti skolą priteisti atsakovui.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenamąją vietą su ieškove iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas;

Šalies argumentai

2.2. nustatyti nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. bendravimo su tėvu atsakovu tvarką tokiomis sąlygomis: atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, t. y. telefoniniais ir/ar vaizdo skambučiais, SMS žinutėmis, programomis „Skype“, „Viber“ ir kt., ne mažiau kaip 1 valandą kiekvieną dieną, o savaitgaliais ne mažiau kaip 2 valandas, vaikams ir šalims patogiu laiku. Atsižvelgiant į vaikų norus ir jų gerovę, atsakovas turi teisę su vaikais 4 kartus per mėnesį bendrauti po 6 valandas, kartu dalyvaujant vaiko motinai, iš anksto atskirai suderinus susitikimų laiką ir vietą.

2.3. priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. N. periodines išmokas po 450 Eur ir nepilnametei dukrai E. N. periodines išmokas po 450 Eur, mokamas nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu faktiškai gyvena su ja, todėl nepilnamečių laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks nepilnamečių interesus. Atsakovas iki prašymo pateikimo teismui dienos ne kartą nesilaikė šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, piktybiškai negrąžindavo vaikų, o kai grąžindavo, vaikai buvo emociškai pažeisti, išsigandę ir pasimetę. Taip pat ieškovės pažymėta, kad atsakovas vengia teikti išlaikymą, o nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra būtinas, norint užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė su juo nesutinkantis. Anot jo, prašymas yra visiškai nepagrįstas ir grindžiamas tik ieškovės deklaratyviais teiginiais ir išvedžiojimais, nutylint reikšmingas šiai bylai aplinkybes. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės tiek dėl 2023 m. gegužės 25 d. vykusių aplinkybių, tiek dėl 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 2 d. vykusių aplinkybių, po kurių abiejų sutuoktinių atžvilgiu buvo išduoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, yra akivaizdžiai iškraipytos ir prieštaraujančios tikrosioms vykusioms faktinėms aplinkybėms. Šie įvykiai buvo išprovokuoti ir vyko būtent dėl ieškovės tyčinių, neadekvačių ir piktybiškų̨ veiksmų, kurie sukėlė neigiamą poveikį mažamečiams vaikams. Nuo 2023 m. birželio mėnesio nuo ieškovės žiauraus ir į smurtą (fizinį ir psichologinį) linkusio elgesio kenčia ne tik atsakovas, bet ir mažamečiai vaikai. Pati ieškovė nesilaiko šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, piktybiškai negrąžindavo vaikų atsakovui ir neleisdavo nei atsakovui nei jo tėvams/vaikų seneliams, matytis ir bendrauti su vaikais šalių iš anksto suderintu laiku. Ieškovė piktybiškai nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. nesudaro atsakovui sąlygų bendrauti ir matytis su mažamečiais vaikais. Atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. negali susisiekti su ieškove, ieškovė nereaguoja į atsakovo bei jo artimųjų giminaičių telefono skambučius bei žinutes. Atsakovas turi rimtų abejonių̨ dėl ieškovės psichologinės būsenos ir jos gebėjimų pasirūpinti vaikais, dėl jos žiauraus, neadekvataus ir į smurtą linkusio elgesio ne tik prieš atsakovą vaikų akivaizdoje, bet ir prieš pačius mažamečius vaikus. Todėl atsakovas atsiliepime ne tik nesutinka su ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos:

4.1. nustatyti nepilnamečių vaikų L. N. ir E.N.laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, įpareigojant ieškovę nedelsiant perduoti vaikus atsakovo priežiūrai;

4.2. uždrausti ieškovei išsivežti šalių nepilnamečius vaikus L. N. ir E. N. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo;

4.3. nustatyti ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. N.ir E.N. tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E.N. neporinėmis savaitėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais –16.00 val. paimdama nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, ar kitos su atsakovu sutartos vietos, ir gražindama nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, ar kitą su atsakovu sutartą vietą; ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E. N.porinėmis savaitėmis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais –16.00 val. paimdama nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, ar kitos su atsakovu sutartos vietos, ir grąžindama nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakovu sutartą vietą; ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E. N. telekomunikacinėmis priemonėmis, t. y. telefoniniais ir/ar vaizdo skambučiais, SMS žinutėmis, programomis „Skype“, „Viber“ ir kt., ne mažiau kaip 1 valandą kiekvieną dieną, o savaitgaliais ne mažiau kaip 2 valandas, vaikams ir šalims patogiu laiku; ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E. N. metu įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, rūpintis vaikais ir jų saugumu, stiprinti vaikų savivertę, vystyti jų gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaikų priežiūrą, ir dienos bėgyje informuoti atsakovą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

4.4. Priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės nepilnamečiui sūnui periodines išmokas po 317 Eur, ir nepilnametei dukrai E.N. periodines išmokas po 317 Eur.

4.5. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai, jos dalį dėl nepilnamečių vaikų perdavimo atsakovui leisti vykdyti atsakovo pasirinktam antstoliui;

4.6. atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Teisme 2023 m. spalio 4 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo atsiliepime pateiktus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė su atsakovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, taip pat išreikalauti iš Klaipėdos VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 25 d. sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0723000002506 medžiagoje esančius pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašus.

6. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovo argumentai, jog nepilnamečiai vaikai nuo šalių faktinio gyvenimo skyriumi pradžios yra įpratę gyventi su atsakovu yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje pateiktai institucijos, teikiančios išvadą (toliau - Tarnyba), pateiktiems dokumentams. Ieškovė yra pajėgi rūpintis savo vaikais, kaip tai daro iki šiol, ir nėra jokio pagrindo traumuoti mažamečius vaikus ir per prievartą atitolinti juos nuo jų motinos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pakeičiant jų įprastinę gyvenamąją vietą. Ieškovė neturi problemų dėl psichikos sveikatos ir yra visiškai sveika. Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. gegužės 25 d. įvykių dar nėra nutrauktas įsiteisėjusiu nutarimu. Nors 2023 m. rugpjūčio 3 d. tyrimą organizavusi prokurorė nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti, tačiau ieškovė su tokiu nutarimu nesutinka ir yra pateikusi skundą dėl nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Kol 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, visos kardomosios priemonės kurios buvo pritaikytos atsakovui, yra galiojančios ir atsakovas jų privalo laikytis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 25 d. gauta Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad E. yra per maža išreikšti savo nuomonę, o L. taip pat dar nepilnai 4 metų amžiaus, todėl galimybės su juo pabendrauti yra ribotos. Tarnybos vertinimu, kadangi šalys gyvena skyriumi, savaime vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams, visgi ieškovė nepateikė, o ir Tarnyba neturi, duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas kokiu nors būdu netinkamai įgyvendina tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ar kad tėvas negeba pasirūpinti kasdiene vaikų priežiūra, nesidomi jų sveikata ir / ar vystymusi, saugios aplinkos užtikrinimu, ar kad tėvo elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis ar, kad tėvo aplinka yra mažiau saugi vaikams ar pan., dėl ko būtina E. ir L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atitinkamai, Tarnybos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nenustačius laikinos gyvenamosios vietos su motina, bus pažeisti vaikų interesai. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių interesų bei nepagrįstai riboja tėvo prigimtines teises lygiaverčiai, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais, dalyvauti savo vaikų gyvenime, auklėjime ir priežiūroje. Laikinąsias apsaugos priemones tikslinga papildyti aiškiai apibrėžiant, kada ir kokia tvarka kiekvienas iš tėvų gali susisiekti ir pabendrauti su vaikais jų buvimo su kitu iš tėvų laikotarpiu bei nustatyti kuris iš tėvų ir kokia tvarka rūpinasi susirgusiu vaiku / kaip vaikas perduodamas, jei perduodamas, kitam iš tėvų, jei jis dėl ligos darželio nelanko, nes turimi duomenys sudaro pagrindo daryti išvadą, jog remiantis vaiko liga gali būti manipuliuoja ar piktnaudžiaujama situacija. Ieškovės prašymas dalyje dėl laikino išlaikymo teikimo nepilnamečiams atitinka vaikų interesus, o jos prašomas nustatyti laikinojo išlaikymo dydis būtų pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

8. Teisme gauta Tarnybos patikslinta išvada, kurioje nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d. Tarnybos atstovas telefonu bendravo su šeimai paskirta BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininke, kuri nurodė, jog šiandien lankėsi ieškovės namuose ir susitikimo metu moteris sutiko priimti socialines paslaugas, dalyvauti atvejo vadybos procese, bendradarbiauti su pagalbos šeimai specialistais. Anot atvejo vadybininkės, motina jai išsakė neprieštaraujanti, kad vaikai bendrautų su tėvu, tačiau nerimaujanti, jog pasiėmęs vaikus, tėvas vėl jų negrąžins. Atvejo vadybininkė patvirtino, kad lankantis tėvo namuose pas jį svečiavosi vaikai ir stebint jų bendravimą buvo akivaizdu, jog tėvą ir vaikus sieja artimas ryšys, vaikai su tėvu jaučiasi gerai, tėvas puikiai geba atliepti vaikų poreikius, pasirūpinti jų tenkinimu. Atvejo vadybininkė akcentavo, kad jai nekyla abejonių dėl to, kad vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų, abu tėvai jiems artimi ir svarbūs, abu tėvai geba tinkamai ir su meile kasdien vaikais rūpintis ir užtikrinti jų priežiūrą, saugumą ir fizinių bei emocinių poreikių tenkinimą. Tarnyba palaikė Išvadoje nurodytą poziciją ir mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės bus pažeisti vaikų interesai. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad kuris nors iš tėvų kokiu nors būdu netinkamai įgyvendina tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad negeba pasirūpinti kasdiene vaikų priežiūra, nesidomi jų sveikata ir / ar vystymusi, saugios aplinkos užtikrinimu, nei duomenų, kad tėvo / motinos elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis ar, kad kurio nors iš tėvų aplinka yra mažiau saugi vaikams ar pan., dėl ko būtina E. ir L. gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų. Abiejų tėvų prašymai dėl bendravimo su vaikais tvarkos neatitinka nepilnamečių interesų bei nepagrįstai riboja kito iš tėvų prigimtines teises lygiaverčiai dalyvauti savo vaikų gyvenime, auklėjime ir priežiūroje. Esamomis aplinkybėmis vaikų L. ir E. interesus geriausiai atitiktų „50:50“ principu paremta bendravimo su tėvais tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, nustatant neilgus su kiekvienu iš tėvų laikotarpius, taip pat nustatant, kad vaikų pasiėmimas / perdavimas vyktų per vaikų ugdymo įstaigą, vienam iš tėvų ryte atvedant vaikus į ugdymo įstaigą, o kitam vakare iš jos vaikus pasiimant, o perdavimo dieną esant ne darbo dieną, įpareigojant tėvus vaikus perduoti tarpininkaujant Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Mediacijos centras „In pace“ atstovui. Laikinąsias apsaugos priemones tikslinga papildyti aiškiai apibrėžiant, kada ir kokia tvarka kiekvienas iš tėvų gali susisiekti ir pabendrauti su vaikais jų buvimo su kitu iš tėvų laikotarpiu bei nustatyti, kuris iš tėvų ir kokia tvarka rūpinasi susirgusiu vaiku / kaip vaikas perduodamas, jei perduodamas, kitam iš tėvų, jei jis dėl ligos darželio nelanko, nes turimi duomenys sudaro pagrindo daryti išvadą, jog remiantis vaiko liga gali būti manipuliuoja ar piktnaudžiaujama situacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. N. ir E. N. mokamą po 77 Eur kiekvienam iš vaikų, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismas nutarė paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E. N. tokia tvarka:

9.1. metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas nepilnamečius vaikus metų nelyginių savaičių sekmadieniais 18 val. ir grąžindamas metų lyginių savaičių sekmadieniais 19 val. Vaikai paimami atsakovui atvykus prie ieškovės gyvenamosios vietos;

9.2. motina ar tėvas, su kuriuo yra nepilnamečiai vaikai vykdant bendravimo tvarką, įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, rūpintis vaikais ir jų saugumu, stiprinti vaikų savivertę, vystyti jų gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaikų priežiūrą, ir dienos bėgyje informuoti kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą;

9.3. iškilus konfliktinėms situacijoms tarp vaikų tėvų perduodant vaikus, įpareigoti tėvus vaikus perduoti tarpininkaujant tretiesiems asmenims, turintiems teisę teikti tokias paslaugas.

9.4. likusioje dalyje šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.

10. Vertindamas bylos šalių išdėstytų motyvų pagrįstumą ir būtinumą nustatyti ginčo šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą, teismas nustatė, kad duomenimis, kurie užfiksuoti Vaiko situacijos vertinimo anketose, 2023 m. rugsėjo 12 d. vaikai buvo su motina, namuose, (duomenys neskelbtini). Tarnyba į bylą yra pateikusi ir 2023 m. liepos, rugpjūčio mėn. parengtas anketas, iš kurių matyti, kad liepos mėnesį vaikai dar buvo su motina(duomenys neskelbtini), tačiau rugpjūčio mėnesį nepilnamečiai vaikai jau gyveno su motina nuomojame bute. Pareiškime dėl vaiko ir jų tėvo teisių pažeidimo, atsakovo surašytame 2023 m. rugsėjo 20 d., pats atsakovas nurodė, kad ieškovė sistemingai trukdo bendrauti su vaikais, ir nurodė laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad motinai išsikėlus iš namų į nuomojamą būstą, vaikai gyveno su ja, išskyrus laikotarpį, kai ieškovei buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis (2023 m. rugsėjo 2 d. – 2023 m. rugsėjo 12 d.), kuomet dėl ieškovei taikomų apribojimų ji negalėjo gyventi kartu su vaikais. Kartu su patikslinta išvada Tarnyba pateikė Vaiko situacijos vertinimo 2023 m. rugsėjo 26 d. anketas, kuriose nurodyta, kad vaikai 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo su motina jos gyvenamojoje vietoje. Vadinasi, atsakovo teiginiai apie tai, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyveno(duomenys neskelbtini), ir jų gyvenamosios vietos pakeitimas padarys jiems psichologinę žalą, nėra pagrįstas.

11. Teismas vertino, kad nors, atsakovo teigimu, šalių nepilnamečiai vaikai yra įpratę gyventi jiems įprastoje ir nusistovėjusioje aplinkoje, savo namuose, kur jie jaučiasi laimingi, atsipalaidavę, ramūs ir saugūs, kur jie turi savo mėgstamiausius žaislus, balkoną, kuriame mėgsta žaisti ir būti gryname ore, vonią, kurioje labai mėgsta maudytis, o ieškovės nuomojamame bute viso to nėra, vien faktas, kad ieškovės nuomojame bute nėra tam tikrų dalykų, prie kurių yra pripratę vaikai, negali sąlygoti išvados apie ieškovės gyvenamosios vietos netinkamumą vystytis nepilnamečiams vaikams. Tarnybos pateiktų ir aukščiau aptartų rašytinių įrodymų duomenimis, moteris kartu su vaikais nuomojasi butą, kuris yra tvarkingas, švarus, yra visi būtini namų apyvokos daiktai, vaikiški žaislai; vaikams sudarytos tinkamos sąlygos.

12. Atsakovas, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, akcentavo 2023 m. rugsėjo 12 d., kuomet ieškovė išsivežė vaikus, ir jis nežino jų dabartinės buvimo vietos. Teismas nustatė, kad tokį atsakovo argumentą paneigia Tarnybos pateiktą Išvada, iš kurios matyti, kad Tarnyba 2023 m. rugsėjo 12 d. bendravo su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, būtent tuo adresu, kurį ieškovė ir nurodžiusi kaip jų gyvenamąją vietą –( duomenys neskelbtini); su vaikų tėvų Tarnybos atstovai bendravo šio buto kieme. Taigi, atsakovui, dalyvavusiam bendravime su Tarnybos atstovais, neabejotinai buvo žinoma vaikų ir jų motinos buvimo vieta.

13. Teismas nustatė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie ieškovės psichinę būklę nėra patvirtintos objektyviais įrodymais, paremtos pavienių žmonių, neturinčių medicininio išsilavinimo, paties atsakovo subjektyviais įvertinimais. Tarnybos į bylą pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos, Išvadoje, patikslintoje išvadoje išdėstytos aplinkybės patvirtina abiejų tėvų gebėjimą ir norą rūpintis vaikais, buvo akcentuojamas glaudus ryšys tarp vaikų ir motinos, tėvo. Teismas nenustatė duomenų, kurie patvirtintų, kad mažamečiams vaikams gyvenant su mama kada nors būtų kilusi grėsmė jų sveikatai, interesams arba gyvenimas kartu su mama neatitiktų geriausių vaiko interesų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė netinkamai auklėja savo vaikus, prieš juos naudoja smurtą. Priešingai, Tarnybos pateiktose Vaiko situacijos vertinimo anketose užfiksuotas glaudus ir šiltas ieškovės ir vaikų santykis, jų ryšys. Kaip nurodyta anketose, gyvenimo sąlygos su mama visiškai atitinka vaikų poreikius.

14. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, teismas analogiškai sprendė ir dėl atsakovo ryšio, jo sugebėjimo užtikrinti vaikų teises. Nepilnametis L. Tarnybos atstovei papasakojo, kad jam gera būti su tėčiu, jie kartu žaidžia. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas negeba pasirūpinti vaikų priežiūra, sveikata ir vystymusi, saugios aplinkos užtikrinimu. Teismas vertino, kad išdėstytų motyvų visetas patvirtina, jog neįrodžius grėsmės vaikų interesams, Tarnybai nurodžius, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nenustačius laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, gali nukentėti vaikų interesai, teisės, kad abu tėvai geba rūpintis savo mažamečiais vaikais, užtikrinti jų priežiūrą bei poreikių tenkinimą, šalims šiuo metu negyvenant kartu, būtinybės nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų nėra.

15. Šios išvados nepaneigia tai, kad ginčo šalys į bylą pateikė duomenis apie abiejų šalių atžvilgiu taikytas priemones – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, inicijuotus ikiteisminius tyrimus, apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti pakanka pateikti pareiškimą, todėl ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina asmens, kurio atžvilgiu yra pradėtas tyrimas, smurto, jo kaltės. Dar daugiau, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažino, kad atsakovui nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo panaikintas ieškovės atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. spalio 2 d. turėtų būti nagrinėjamas atsakovo skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrįstumo, tačiau teismas dėl šio proceso duomenų neturi). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų atsakovui, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visos šios aplinkybės tik suponuoja išvadą apie ypač konfliktiškus šalių santykius. Šalys skirtingai nurodo tarp jų kilusių konfliktų priežastis, kaltina vienas kitą, todėl, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant surinktų ir ištirtų visų objektyvių duomenų, nėra galimybės daryti išvadas apie išimtinai vienos šalies elgesį, neatitinkantį vaikų interesų. Pateikti duomenys ir nurodomos aplinkybės apie šalių elgesį galės būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

16. Teismas nepripažino, kad ieškovės argumentas dėl dukros žindymo sudaro pagrindą nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ja. Nepilnametei E. yra beveik treji metai. Šiame amžiuje pagrindinį vaiko maistą sudaro įprasta žmonių mityba, motinos pienas yra papildomas primaitinimas ir tokio amžiaus vaikui nėra būtinas. Nepilnametė dukra lanko darželį, kur be papildomo primaitinimo būna visą dieną, o tai paneigia ieškovės teiginį dėl būtinybės žindyti vaiką. Ginčo šalys nuolat kaltina vienas kitą, kad vaikams būnant pas vieną iš tėvų, kitam tėvui trukdoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Teismas vertino, kad tai yra pagrindas nustatyti laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, bet ne vaikų laikiną gyvenamąją vietą su viena iš šalių.

17. Toliau pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

18. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų, akivaizdu, kad tarp šalių šiuo metu yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, jos negeba tartis ir bendradarbiauti bendravimo su vaikais klausimu. Todėl yra nustatyta akivaizdi būtinybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis įtvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas.

19. Tarnybos nuomone, abiejų tėvų prašymai dėl bendravimo su vaikais tvarkos neatitinka nepilnamečių vaikų interesų bei nepagrįstai riboja kito iš tėvų prigimtines teises lygiaverčiai dalyvauti savo vaikų gyvenime, auklėjime ir priežiūroje. Teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes ir šioje bylos stadijoje pateiktus į bylą duomenis, tokią Tarnybos poziciją laikė pagrįsta.

Šalies argumentai

20. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo laikina bendravimo tvarka su jų nepilnamečiais vaikais prilygsta minimaliai. Nors ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje numatomas dažnas bendravimas vaizdo skambučiais, toks bendravimo būdas nėra geriausiai atitinkantis vaikų interesus, nes šiuo atveju vaikai yra per maži suprasti tokių priemonių taikymo paskirtį, tai nesustiprins tėvo ir vaikų ryšio, neatstos tiesioginio jų bendravimo. Be to, sąlyga dėl tiesioginio bendravimo – keturis kartus per mėnesį po šešias valandas, dalyvaujant motinai, yra nekonkreti ir nepagrįstai varžanti atsakovo teisę matytis su savo vaikais. Nekonkretumas pasireiškia reikalavime atsižvelgti į vaikų norus ir gerovę. Nėra aišku, kas ir vadovaujantis kokiais kriterijais nustatys vaikų norus, ir ar tai atitinka vaikų gerovę. Tikėtina, nepilnamečių vaikų motina, tačiau tai sudaro prielaidą ieškovės, kaip motinos, valdžios piktnaudžiavimui vaikų tėvams nepasiekus susitarimo dėl įvairiais klausimais. Nepagrįstai varžanti atsakovo, kaip vaikų tėvo, teises yra ir ieškovės numatyta sąlyga dėl vaikų motinos dalyvavimo vykstant ilgesiam bendravimui (po šešias valandas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai naudojasi tėvo valdžia, pažeidžia vaikų interesus nesant šalia vaikų motinos.

Žemesnės instancijos teismas

21. Dėl to manytina, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų, kiekvieno iš tėvų bendravimo laikas nebūtų paskirstomas po lygiai ieškovei praleidžiant žymiai daugiau laiko su vaikais. Tarnyba, teismui pateiktoje Išvadoje, taip pat laikosi tokios pozicijos, nurodydama, kad ieškovės prašoma nustatyti laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių interesų bei nepagrįstai riboja tėvo prigimtines teises lygiaverčiai, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais, dalyvauti savo vaikų gyvenime, auklėjime ir priežiūroje.

22. Sistemiškai įvertinęs išdėstytą, atsižvelgęs į vaikų amžių, ieškovės ir atsakovo destruktyvius santykius, Tarnybos pateiktą Išvadą, patikslintą išvadą, į tai, kad vaikai vienodai myli abu tėvus, jiems su jais komfortiška, linksma, kad būtina užtikrinti maksimaliai vienodą abiejų tėvų bendravimą su vaikais, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, teismas sprendė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią užtikrinamas nepilnamečių vaikų praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaikų gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu užtikrins vaikams galimybę jausti kiekvieno iš tėvų meilę, dėmesį bei rūpestį.

23. Iš ginčo šalių pateiktų paaiškinimų, teismas nustatė, kad abu tėvai gyvena Vilniuje, atvažiuoja pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, matyti, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), kaip ji pati nurodė, turi galimybę dirbti per nuotolį; atsakovas verčiasi individualia veikla ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), UAB (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas vertino, kad šalys iš esmės turi vienodas galimybes rūpintis vaikais, užtikrinti jų dalyvavimą ugdymo, vystymosi procese.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konkretizavo atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos metų nelyginių savaičių sekmadieniais 18 val. ir grąžindamas metų lyginių savaičių sekmadieniais 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Toks vaikų paėmimo laikas atitiks šalių ir vaikų interesus, kadangi vaikai bus paimami prieš darbo savaitės pradžią, ne darbo metu, 18 val. nėra pernelyg vėlyva ir netrikdys vaikų paros režimo, poilsio laiko. Tokia bendravimo tvarka nėra pernelyg intensyvi, sudėtinga vaikų situacijos suvokimui. Esant konfliktinėms situacijoms tarp vaikų tėvų, tėvai įpareigojami vaikus perduoti tarpininkaujant tretiesiems asmenims, turintiems teisę teikti tokias paslaugas.

25. Teismo vertino, kad atsakovo prašyme numatyta sąlyga, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. N. ir E.N. metu tėvas, su kuriuo yra vaikai, įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, rūpintis vaikais ir jų saugumu, stiprinti vaikų savivertę, vystyti jų gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaikų priežiūrą, ir dienos bėgyje informuoti kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, yra protinga, užtikrinanti kito tėvo teisę žinoti apie galimybę bendrauti su vaikais, o vaikams sergant ar dėl kokių nors kitų objektyvių ir neišvengiamų priežasčių negalint bendrauti su vienu iš tėvų, jis turėtų laiko perplanuoti savo užimtumą.

26. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, teismas atsižvelgė į tai, kad laikina vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatoma, pagal nustatomą laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, vaikų tėvai su nepilnamečiais vaikais bendraus lygiomis dalimis, todėl, atitinkamai, turės lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdienėmis išlaidomis, kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo. Ieškovės į bylą pateiktos vaikų poreikių lentelėse nurodyta, kad L. ir E. išlaidos darželiui sudaro po 200 Eur kiekvienam per mėnesį, būrelis – po 40 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; atsakovas dėl šių išlaidų nėra pasisakęs. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir, įvertinęs valstybės skiriamą vaiko išmoką kiekvienam vaikui 85,75 Eur per mėnesį, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 77 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, skirtą vaikų ugdymui ir būreliams. Kitus vaiko poreikius šalys privalo tenkinti kiekviena iš savo asmeninių lėšų. Teismas vaikų išlaikymo klausimą spręs priimdamas gautinį sprendimą byloje.

27. Pasisakant dėl draudimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos, teismas nurodė, kad minėta atsakovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tokio pavojaus realumą, t. y. kad iškilo reali grėsmė, jog vaikai bus neteisėtai išvežti iš Lietuvos Respublikos į užsienį (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ieškovė siekia išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos, ir šis ieškovės ketinimas yra realus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog byloje susiklostė išimtinis atvejis, kuriam esant yra būtina taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje teismas taip pat netenkino.

28. Pasisakant dėl atsakovo prašymo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai, jos dalį dėl nepilnamečių vaikų perdavimo atsakovui leisti vykdyti atsakovo pasirinktam antstoliui, teismas nurodė, kad šia nutartimi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nėra nustatoma, patvirtinama laikina nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga spręsti nepilnamečių vaikų perdavimo atsakovui per jo pasirinktą antstolį klausimą.

29. Pasisakant dėl ieškovės pateikto prašymo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 25 d. sprendimo dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0723000002506 medžiagoje esančius pareigūnų registratorių vaizdo įrašus, teismas manė nesant tikslinga tenkinti šio prašymo, kadangi tai nepagrįstai užvilkins klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, kuomet yra sprendžiamas su nepilnamečiais vaikais susijusios aplinkybės. Be to, 2023 m. liepos 25 d. įvykio ir ginčo šalių elgesio teisinis įvertinimas yra analizuotas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, kurioje nurodyta, kad įvykio metu nebuvo nustatytas atsakovo agresyvus elgesys, ir buvo pripažinta, kad atsakovui nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas neteisėtai.

III. Atskirojo skundo argumentai

30. Apeliantas (atsakovas) R. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždrausti ieškovei L. N. išsivežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ir klausimą išspręsti iš esmės – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti ieškovei L. N. išsivežti šalių nepilnamečius vaikus L. N. ir E.N. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.

Atsiliepimas

31. Nurodo, kad šiuo atveju tik pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Remiantis bylos duomenimis, ir atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime / prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsiliepime į ieškinį pateiktas faktines aplinkybes, matyti, kad santykiai tarp šalių (tėvų) yra konfliktiški ir įtempti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tarp šalių kilę konfliktiniai santykiai, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją ir kad nebūtų pažeisti mažamečių šalių vaikų teisės ir interesai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, neabejotinai turėjo tenkinti atsakovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Šalies argumentai

32. Nurodytina, kad atsakovas pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog nuo 2023 m. rugsėjo 12 d., ieškovė iš viso nesudaro absoliučiai jokių sąlygų atsakovui bendrauti ir matytis su mažamečiais vaikais, atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. negali susisiekti su ieškove, ieškovė nereaguoja į atsakovo bei jo artimųjų giminaičių telefono skambučius bei žinutes, mažamečiai vaikai nelanko darželio, ir atsakovas šiuo metu absoliučiai nieko nežino nei apie ieškovės, nei apie mažamečių vaikų faktinę buvimo vietą. Pažymi, jog būtent dėl šių priežasčių atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti ieškovei be atskiro teismo leidimo išsivežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos.

33. Atsakovas pareiškia, kad atsakovo bendravimas su Tarnybos atstovais kieme nepatvirtina ir neįrodo, kad jam buvo žinoma apie vaikų ir jų motinos buvimo vietą, ar, tuo labiau, kad jam buvo suteiktos galimybės matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. Atsakovo su atsiliepimu / prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovė savavališkai iš Vilniaus buvo išsivežusi šalių nepilnamečius vaikus iš jiems įprastos, nusistovėjusios, stabilios ir saugios aplinkos, nieko apie tai nepranešusi atsakovui, atsakovas absoliučiai nieko nežinojo nei apie ieškovės, nei apie mažamečių vaikų faktinę buvimo vietą, ir pastebėtina, jog nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. mažamečiai vaikai nelankė darželio. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. piktybiškai, iš viso nesudarė absoliučiai jokių atsakovui sąlygų bendrauti ir matytis su mažamečiais vaikais, ir atsakovas negalėjo susisiekti su ieškove, ieškovė nereagavo nei į atsakovo, nei į jo artimųjų giminaičių telefono skambučius bei žinutes. Todėl atsakovas dėl tokių ieškovės veiksmų, buvo priverstas kreiptis su pranešimais tiek į valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tiek į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės ir šalių mažamečių vaikų dingimo, bijodamas dėl jų saugumo.

34. Atkreipia dėmesį, kad tik po atsakovo pranešimų Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir teisėsaugos institucijoms dėl ieškovės ir šalių mažamečių vaikų dingimo, 2023 m. spalio 5 d. ieškovė buvo atvykusi į nuomojamą butą Vilniuje ir sutiko priimti tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, tiek socialines paslaugas, dalyvauti atvejo vadybos procese, bendradarbiauti su pagalbos šeimai specialistais. Taip pat atkreipia dėmesį ir į pačios ieškovės asmenybę, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šalių susiklostę konfliktiški santykiai yra būtent dėl jos agresyvaus, neprognozuojamo būdo. Akcentuoja, kad šiuo metu ieškovės atžvilgiu pradėti yra du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė netgi šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau piktybiškai nevykdo.

35. Atsakovas, 2023 m. spalio 13 d. visiškai atsitiktinai iš trečiųjų asmenų gavo savo sūnaus L. N. nuotraukas, kuriose yra akivaizdžiai matyti veido sužalojimai, kairėje veido pusėje, prie akies, užklijuotas pleistras, taip pat ant vaiko akies voko aiškiai matyti mėlynė. Atkreipia dėmesį, kad apie šį įvykį atsakovas jokiomis priemonėmis ieškovės informuotas nebuvo, kas akivaizdžiai patvirtina atsakovės, kaip motinos, valdžios piktnaudžiavimą ir bandymą atriboti atsakovą nuo visų svarbių vaikų gyvenime vykstančių įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta atmesti atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždrausti ieškovei išsivežti šalių nepilnamečius vaikus L. N. ir E.N. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

39. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

40. Atsakovas R. N. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus - 2023 m. spalio 12 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39301-23, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 2023 m. spalio 13 d. mažamečio vaiko nuotraukas. Apelianto teigimu, nuotraukose užfiksuoti L. N. veido sužalojimai (mėlynė ir užklijuotas pleistras). Apeliantas įrodinėja, kiek tai yra svarbu nagrinėjamos bylos dalykui, tai, kad ieškovė, siekdama išvengti atsakomybės už galimo smurto panaudojimą, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

41. Apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus atsisako priimti, pažymint, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia asmens kaltės. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nesant kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad ieškovė ketina išvežti šalių vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, negali būti vertinamas kaip įrodymas, turintis esminės įtakos tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nurodo, jog teikiamus įrodymus (konkrečiai vaiko nuotraukas) apeliantas iš trečiųjų šalių gavo 2023 m. spalio 13 d., taigi nuotraukos nepagrindžia kokiu faktiniu pagrindu apeliantas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl galimos nusikalstamos veikos įvykdymo (pagal pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apeliantas į policijos komisariatą kreipėsi dar 2023 m. rugsėjo 19 d.), be to, net jei ir ant vaiko veido yra sužalojimai, tai nereiškia, kad šie sužalojimai buvo patirti dėl ieškovės kaltės.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

42. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nepritaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.

43. CK 6.65 straipsnio 8 punktas nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas gali pritaikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išsivežti vaiką – taikymas aktualus tada, kai viena iš šalių ketina vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublikos valstybės į kitą valstybę, kas reiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės pasižymi gyvenamosios vietos – šalies aspektu, vertinant realios grėsmės pagrįstumą.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas, nagrinėjant atsakovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo klausimą. Iš ginčo šalių pateiktų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu tėvai (ieškovė ir atsakovas) gyvena Vilniuje. Šios nustatytos aplinkybės atskirajame skunde neginčijamos. Taip pat, atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar ketintų bylos šalių vaikus išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, siekiant nesilaikyti nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.

45. Apeliantas prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą iš esmės grindžia šalių konfliktiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nulemia būtinybę nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog tarp šalių šiuo metu yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, jos negeba tartis ir bendradarbiauti bendravimo su vaikais klausimu, tačiau tai nesąlygoja būtinybės pritaikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę uždrausti ieškovei išsivežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo. Vien bylos šalių konfliktiniai santykiai nėra išskirtinė aplinkybė, kuri galėtų lemti priešingą vertinimą, nei pateikta anksčiau. Šiuo atveju pagrindas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę galėtų būti tik konkretūs duomenys apie tai, jog ieškovė iš tiesų siektų, ketintų šalių vaikus išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos. Tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta.

46. Kiti apelianto teiginiai, kad ieškovė galimai nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nėra susiję su konkrečiais faktiniais duomenimis, jog ieškovė siektų vaikus, nesilaikant nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, išvežti į užsienį. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. vertinimu, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą uždrausti ieškovei išsivežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.

47. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) R. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė