Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kelstena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Kelstena“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., K. V., S. S., E. V., M. Š., J. B., Z. P., B. R., G. R., M. K., J. S., Č. S., J. J. Z., T. N., M. K., M. M., J. N., I. S., T. R., A. J. K., L. M., D. M., A. M., L. M., S. R., V. R., L. M., E. T., P. S., K. S., Z. T., J. T., A. T., G. B., J. D., L. Š., R. S., J. Š., P. V., T. Š., S. S., T. Š., K. Z., R. L., M. Š., J. Š., A. Š., J. D., A. T., D. V., G. J., A. D., T. M., A. K., D. B., P. Š., M. M., I. S., Z. G., V. P., K. Š., E. R., A. R., J. N., M. Ž., J. R., A. R., S. Š., I. G., S. T. F., M. P., S. V., G. Č., L. C., I. Š., D. P., H. K., P. V. Š., M. R., V. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., M. V. dėl administracinių aktų, sandorių ir teisinės registracijos panaikinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Teismas atsižvelgęs į įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr.1-56/121/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-31/09 konstatuotas aplinkybes, jog ginčo statinys – nebaigtas statyti, buvo pradėtas statyti ir įregistruotas NTR nesant teisėto pagrindo, panaudojant suklastotus dokumentus padarė išvadą, kad daikto nuosavybės teisės perleidimas 2001-08-17 pirkimo sutarties pagrindu taip pat yra neteisėtas. Pažymėjo, jog nebuvo teisinio pagrindo valstybinės žemės sklypą laikyti užstatytu, naudojamu žemės sklypu, kadangi nebaigtas statyti statinys - betoniniai stulpai negalėjo būti laikomu statiniu, aitinkančiu Statybos įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtintą statinio sąvoką. LR CK, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatose nebuvo nustatyta išimties atvejų, kada įregistravus nebaigtus statyti, tačiau dar nenaudojamus statinius ir nuosavybės teises į juos, šių statinių savininkai įgytų teisę pretenduoti sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-01 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismas 2009-02-27 nuosprendžiu (baudžiamoji byla NR. 1A-31/09) nustatė, kad leidimas ir pažyma buvo suklastoti ir kad žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialas, esantis Bokšto g., Vilniuje, suklastotų leidimo ir pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2001-08-03 įregistravo be patvirtinto projekto pradėtą statyti sporto aikštyną kaip sporto klubui „Panerys“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei tai, kad neteisėtai pastatytų objektų įteisinimas sudarė prielaidas sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kelstena“.

UAB „Kelstena“ administracinėje byloje Nr. Nr. I-263-121/2010 prašė teismo 1) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (VAVA) leisti UAB „Kelstena", kaip statytojui, parengti statinio Laisvės pr. 10 Vilniuje, projektą ir gauti šio statinio statybos leidimą. 2011-07-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti UAB ,,Kelstena“ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų (2 eilės po 21 vnt.) įrengtus ištisinius monolitinius betono pamatus (pamatų plotis - 45 cm., vidutinis aukštis - 55 cm., ilgis - 2 eilės po 75 m.), žemės sklype Laisvės pr. 10, Vilniuje, kaip nurodyta 2004-11-19 savavališkos statybos akte Nr. (101)11.11-134.

Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-56-121/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l A-31/09 yra konstatuota, kad:

1. Nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas sporto aikštyno, pradėto statyti valstybiniame žemės sklype (), Laisvės pr. 10, Vilniuje, projektas.

2. UAB „Panerys“ nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas), todėl betoniniai stulpai (2 eilės po 21 vnt.) valstybiniame žemės sklype buvo pastatyti savavališkai.

3. Valstybinės žemės sklype esantis objektas - nebaigto statyti sporto aikštyno pamatai b, b l (unikalus Nr.) - negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi leidimas ir pažyma, kurių pagrindu šie pamatai buvo įregistruoti, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti suklastotais.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti UAB „Kelstena“ prašymą leisti UAB „Kelstena“, kaip statytojui, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, parengti statinio (unikalus Nr.), esančio Laisvės pr. 10, Vilniuje, projektą ir gauti šio statinio statybos leidimą.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažindamas ginčo pirkimo ir nuomos sutartis niekiniais sandoriais ir juos panaikindamas remdamasis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sprendime nepasisakė apie pasekmes (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurias sukelia panaikinti sandoriai. Apelianto nuomone, net jei ieškovai savo ieškinyje ir neprašė taikyti restitucijos, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) privalėjo sprendime pasisakyti dėl restitucijos taikymo pagrindo, būdų, restitucijos išlaidų ir kitų su tuo susijusių klausimų, jei teismas nusprendė, kad byloje ginčijami sandoriai yra naikintini. Apelianto vertinimu, sprendimas neatitinka CPK reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, kadangi teismas neatliko ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir teisinio įvertinimo. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl atsakovo byloje pateiktų argumentų, juos ignoruodamas. Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamu sandorių ir aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo atsikirtimų į ginčijamus sandorius, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų. Sprendime nurodytoje LAT ir LVAT praktikoje, kuria pagrinde rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, yra nagrinėjamos bylos, kuriose ginčai dėl valstybinės žemės nuomos būdavo nagrinėjami tais atvejais, kai tuose žemės sklypuose nebuvo pastatyti statiniai, o tai absoliučiai priešinga situacija ginčo bylai, kurioje priimtas sprendimas. Ginčo bylos teisingam išsprendimui ir ginčijamos nuomos sutarties sudarymui yra reikšminga tai, kad apeliantas nuomos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise valdė sąžiningai įgytą objektą ginčo statinį, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo laikomas statiniu ir kuris realiai buvo ir yra pastatytas žemės sklype. Pažymėjo, jog atsakovas ginčijamuose teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo nuomos ir žemės sklype esančio objekto nuosavybės teisinės registracijos iki 2001-08-17, nedalyvavo. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už Sporto klubo „Panerys“ ir pačių ieškovų veiksmus iki 2001-08-17. Atsakovas pažymi, kad pirkimo sutartis atitiko visus jos sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, teisminio nagrinėjimo objektu turėjo būti būtent turto valdymo teisėtumo ar neteisėtumo ir turto įgijimo bei valdymo sąžiningumo klausimai. Atsakovas, 2001-08-17 sudarydamas su sporto klubu „Panerys“ ginčo statinio (nebaigtų statyti sporto aikštyno statinių) pirkimo sutartį veikė taip, kaip veiktų ir bet kuris kitas protingas ir sąžiningas asmuo (pirkėjas) adekvačioje situacijoje. Sprendime pirmosios instancijos teismas neįvardino jokių argumentų dėl atsakovo sąžiningumo prezumpcijos paneigimo. Atsakovas iš sporto klubas „Panerys“ nebaigtus statyti sporto aikštyno statinius įgijo sąžiningai. Kadangi atsakovas nėra pirminio nuosavybės įgijimo sandorio, siejančio Sporto klubą “Panerys“ su ieškovais, dalyviu, todėl atsakovas visiškai pagrįstai laikytinas sąžiningu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę panaudoti atlygintiną sandorį prieš asmenį reikalaujantį restitucijos (CK 6.153 str.). Ginčo žemės sklypas, buvo išnuomotas (suteiktas naudotis) sporto klubui „Panerys“ dar 1992-09-24 Potvarkiu ir sporto klubas „Panerys“ naudojosi minėtu Žemės sklypu iki 1999-05-05, todėl akivaizdu, kad pagal Tvarkos 6 punktą sporto klubas „Panerys“ išnuomotas ginčo sklypas buvo laikomas naudojamu žemės sklypu. Pažymėjo, jog valstybė, išnuomodama ginčo sklypą sporto klubui „Panerys“, neprarado šio sklypo dėl padaryto nusikaltimo ar kokiu nors kitokiu sporto klubas „Panerys“ ar atsakovo neteisėtų veiksmų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nevertindamas visos žemės sklypo nuomos istorijos ir valstybinių institucijų vaidmens žemės sklypo nuomos ir pirkimo sutarčių sudarymo metu netinkamai atskleidė bylos esmę ir faktines bylos aplinkybes dėl žemės sklypo nuomos teisinių santykių atsiradimo ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentavusias žemės sklypo nuomą. Pagal ginčo santykiams aktualią Statybos Įstatymo 2 ir 30 straipsnių aktualią redakciją statiniu (t.y. nekilnojamuoju daiktu) buvo laikoma visa tai, kas tik statoma (montuojama, tiesiama) (t.y. nebaigta statyba), o ne tik tai, kas galutinai pastatyta (galutinai užbaigtas statyti statinys. Kadangi žemės sklype pirkimo sutarties ir nuomos sutarties sudarymo metu buvo nekilnojamasis daiktas - ginčo statinys, tai nuomos sutartis jos sudarymo metu neprieštaravo CK 6.551 straipsnio 2 daliai bei CK 6.394 straipsnio 3 daliai.

I. N. žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad 2012-12-12 tarp apelianto ir sporto klubo „Panerys" sudarytą Žemės sklypo subnuomos sutartį pasirašė atsakovo generalinis direktorius D. L. ir sporto klubo „Panerys" prezidentas D. L., t.y. tas pats asmuo. Be to, ginčo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria sporto klubas „Panerys“ pardavė ginčo statinį apeliantui pasirašė minėto sporto klubo prezidentas D. L. ir apelianto atstovas M. B., veikiantis pagal tuometinio apelianto generalinio direktoriaus D. L. įgaliojimą, taigi, ginčo santykiuose veikė vienas ir tas pats asmuo, todėl apeliantui turėjo būti žinoma apie sporto klubo „Panerys" veiksmus, susijusius su nebaigto statyti sporto aikštyno statyba ir Žemės sklypo nuoma. Taip pat pažymėjo, kad ginčo nuomos sutartis su apeliantu buvo sudaryta ginčo statiniui, kuris NTR įregistruotas neteisėtai, suklastotų dokumentų (Leidimo ir Pažymos) pagrindu, eksploatuoti. Šie prejudiciniai faktai yra konstatuoti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu. Kai nekilnojamasis daiktas yra prarandamas dėl nusikalstamos veikos, jis gali būti išreikalaujamas iš jį įgijusio asmens, nepriklausomai nuo jo sąžiningumo, todėl 2001-08-17 pirkimo-pardavimo sutartis teisėtai panaikinta. Pabrėžė, jog valstybinė žemė juridiniams asmenims (šiuo atveju apeliantui), galėjo būti išnuomota ne aukciono būdu tik tuo atveju, jei ši žemė buvo užstatyta šiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, kurie turėjo būti naudojami (tinkami naudoti) pagal jų tiesioginę paskirtį ir, jeigu šiuose pastatuose, statiniuose ar įrenginiuose galėjo būti vykdoma konkreti veikla. Nebaigtas statyti sporto aikštynas negalėjo būti laikomas statiniu Statybos įstatymo straipsnio 2 dalies prasme, kadangi šiame sporto aikštyno statybos etape dar nebuvo išryškėję esminiai statinio požymiai, nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad šis tik pradėtas statyti sporto aikštynas buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, ir kad šiam statiniui eksploatuoti buvo būtinas Žemės sklypas. Tai reiškia, kad 2001-10-01 nuomos sudarymo metu ginčo sklypas negalėjo būti laikomas naudojamu ar užstatytu, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ne aukciono būdu išnuomoti šį sklypą apeliantui. Ginčo statinio (nebaigto statyti sporto aikštyno) pamatus pastatė sporto klubas „Panerys", kuris bylos nagrinėjimo metu yra likviduotas, neegzistuojantis juridinis asmuo, o ne apeliantas. Todėl apeliantas neturi reikalavimo teisės atlyginti išlaidas dėl statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos statant nebaigtą statyti sporto aikštyną (pamatus). Atsakovo paminėti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nėra susiję nagrinėjama byla. Priešingai, negu apeliantas nurodo apeliaciniame skunde byloje, Hamer prieš Belgiją Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, jog nuosavybės teisė, kaip valstybės saugomas interesas atsiradusi neteisėtų veiksmų pagrindu, neturi prioriteto prieš imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik pateiktais civilinėje byloje įrodymais, bet taip pat LVAT ir LAT praktika. Sprendimą grindė LAT praktikoje suformuotais teisės taikymo išaiškinimais ir nuo jų nenukrypo. Todėl apelianto argumentas, jog sprendimas yra priimtas be motyvų, taip pažeidžiant sprendimo formos ir turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 270 straipsnyje, yra nepagrįstas.

I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsižvelgus į nagrinėjamos situacijos aplinkybes, restitucija yra negalima, kadangi antroji ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis pardavėjas sporto klubas “Panerys”, kuris gavo pinigus pagal minėtą sandorį, šiuo metu yra likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Pažymėjo, jog restitucija yra galima tik tarp pripažinto negaliojančiu sandorių šalių t.y. tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti restituciją. LAT yra suformavęs vieningą poziciją, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. Apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrįstai prašo taikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos vindikacinio ieškinio pareiškimo atveju. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo buvo panaikinti neteisėti administraciniai teisės aktai ir sandoriai. Jei apeliantas mano, kad valstybės isntitucijos savo neteisėtais veiksmais pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, ginčijamas sprendimas neužkerta jam kelio ginti savo teises kitais CK 1.138 straipsnyje nustatytais asmens pažeistų teisių gynimo būdais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK reikalavimus, keliamus sprendimo formai ir turiniui. Sprendimas yra motyvuotas.

Tretysis asmuo Valstybės kontrolė atsiliepime nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Reikšmingos sprendimo priėmimui aplinkybės, kurios vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio nuostatomis laikytinos prejudiciniais faktais, yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr.1-56-121-2011. Savavališkai pastatyti betoniniai stulpai, nepagrįstai įregistruoti kaip nebaigtas statyti sporto aikštynas, negalėjo būti nuosavybės teisės objektu ir negalėjo būti perleisti tretiesiems asmenims. Valstybinės žemės nuomos sutarties 2001-10-01 sudarymas neatitiko galiojusio teisinio valstybės žemės sklypų išnuomojimo ne aukciono būdu reglamentavimo, prieštaravo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2001-10-01 valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta dar ir dėl to, kad nebuvo iki galo išspręstas 76 pretendentų nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas.

Tretieji asmenys A. J. K., A. T., D. V. T. Š., G. J., J. N., J. J. Z., G. R., Z. P., A. D., Č. S., M. K., S. S., K. Z., J. Š., J. K., P. V., M. V., J. S., R. S., T. M., R. L., L. Š., K. V., L. M., D. M., A. M., I. S., T. R., L. M., V. R., L. M., E. T., P. S., K. S., Z. T., J. T., A. T., T. N., M. K., J. D., A. K., D. B., T. Š., P. Š., M. M., I. S. (I. Š. teisių perėmėja), S. R., E. M., J. M., L. F., T. V. F. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr.1-56-121-2011. Teismas atsižvelgė į Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 30.3 punktą. pripažindamas pažymą, kurios pagrindu įregistruoti betoniniai stulpeliai, negaliojančia. Nurodė, jog neteisėtai įregistravus minėtus stulpelius kaip statinį, nėra teisinio pagrindo laikyti vėlesnius sandorius, sudarytus minėtos registracijos pagrindu, teisėtais. Nebaigtas statyti sporto aikštynas negalėjo būti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme, kadangi šiame sporto aikštyno statybos etape nebuvo išryškėję esminiai statinio požymiai, nebuvo sukonstruotos pagrindinės konstrukcijos. Nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad šis tik pradėtas statyti sporto aikštynas buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir, kad šiam statiniui eksploatuoti buvo būtinas ginčo sklypas (valstybinės žemės sklypas). Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ne aukciono būdu išnuomoti šį žemės sklypą atsakovui. Tretieji asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į žemę buvusiame Miškinių kaime. Kol nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas turtas į kurį pretenduojama, negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Apeliantas įgydamas neteisėtus statinius, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, privalėjo gauti visą informaciją apie statinį, jo projektinę dokumentaciją, leidimą statyti ir kt.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl restitucijos ir sąžiningo įgijėjo instituto taikymo.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė jog pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažindamas ginčo pirkimo ir nuomos sutartis niekiniais sandoriais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, sprendime, neišsprendė restitucijos klausimo nepasisakė apie pasekmes (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apelianto nuomone, nepaisant to, kad ieškovai savo ieškinyje restitucijos taikyti, neprašė teismas (ex officio) privalėjo sprendime pasisakyti dėl restitucijos taikymo pagrindo, būdų, restitucijos išlaidų ir kitų su tuo susijusių klausimų, jei teismas nusprendė, kad byloje ginčijami sandoriai yra naikintini. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais kolegija nesutinka .

Įsiteisėjusiais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismas 2009-02-27 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31/09) nustatyta, kad statybos leidimas ir pažyma, kuriais remiantis ginčo statinys buvo įregistruotas NTR, kas sudarė prielaidas vėliau sudaryti neteisėtą ginčo sklypo nuomos sutartį buvo suklastoti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-263-121/2010 UAB ,,Kelstena“ įpareigota savo lėšomis per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti savavališkos statybos akte nurodytus statinius. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta jog tiek statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas), kurio pagrindu pradėtas statyti ginčo statinys, tiek pažyma, kurios pagrindu minėtas statinys įregistruotas NTR išduoti nusikalstamu būdu (neteisėtai), pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą jog tiek likviduotam sporto klubui „Panerys“, tiek UAB „Kelstena“, ginčo sklypas buvo išnuomotas taip pat neteisėtai, nes pagal galiojusį teisinį reguliavimą, valstybinė žemė galėjo būti išnuomota juridiniams asmenims ne aukciono būdu tik tokiu atveju, jeigu ji užstatyta juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, kurie turėjo būti naudojami (tinkami naudoti) pagal jų tiesioginę paskirtį ir, jeigu šiuose pastatuose, statiniuose ar įrenginiuose galėjo būti vykdoma konkreti veikla. Neteisėtai pastatytas statinys negalėjo tapti pagrindu nuomos sutarčiai sudaryti. Be to kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nebaigtas statyti ginčo statinys (sporto aikštyno pamatai) negali būti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, nes nebuvo išryškėję esminiai statinio požymiai, nebuvo sukonstruotos pagrindinės konstrukcijos. Ginčo sklypas nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo būti laikomas naudojamu – užstatytu. Teismas pagrįstai rėmėsi LVAT suformuota praktika 2009-05-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1414/2008), konstatuodamas jog aplinkybės, kad nebaigtas statyti statinys įregistruotas NTR, pačios savaime dar nereiškia, statinio naudojimo ir kad nekilnojamasis daiktas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą statinio sąvoką. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad „statinio naudojimas tai esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurtų statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Galimybę naudoti statinį pagal paskirti apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, yra nebaigtas statyti statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į suminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo teisinio pagrindo valstybinės žemės sklypą laikyti užstatytu, naudojamu žemės sklypu ir atitinkamai išnuomoti sporto klubui „Panerys“ bei atsakovui kaip ginčo statinio savininkams teisinga. Teismas pagrįstai rėmėsi LVAT praktika. Kolegija reziumuoja, kad šiuo atveju neteisėtai (savavališkai), nusikalstamų veiksmų pasėkoje pradėti statyti statinio pamatai negalėjo būti civilinių santykių teisėtu objektu.

Apelianto teiginiai jog jis ginčijamuose teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo nuomos ir žemės sklype esančio objekto nuosavybės teisinės registracijos iki 2001-08-17, nedalyvavo, kad jis negali būti atsakingas už Sporto klubo „Panerys“ ir pačių ieškovų veiksmus iki 2001-08-17 ir kad dėl to jis laikytinas sąžiningu įgijėju, nes 2001-08-17 sudarydamas su sporto klubu „Panerys“ ginčo statinio (nebaigtų statyti sporto aikštyno statinių) pirkimo sutartį veikė taip, kaip veiktų ir bet kuris kitas protingas ir sąžiningas asmuo (pirkėjas) adekvačioje situacijoje, o teismas skundžiamame sprendime neįvardino jokių argumentų dėl atsakovo sąžiningumo prezumpcijos paneigimo taip pat atmestini. Atsakovas savo sąžiningumą įgyjant ginčo statinį įrodinėja faktu jog jis nebūdamas pirminio nuosavybės įgijimo sandorio, siejusio Sporto klubą “Panerys“ su ieškovais, dalyviu, negalėjęs žinoti apie neteisėtus veiksmus pradedant statybas ir registruojant ginčo statinį bei laiko save sąžiningu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę panaudoti atlygintiną sandorį prieš asmenį reikalaujantį restitucijos (CK 6.153 str.). Šiuos apelianto argumentus paneigia faktinės ginčo sandorių sudarymo aplinkybės.

Kaip matyti iš byloje pateikto išrašo iš Juridinių asmenų registro (toliau JAR) visuomeninė organizacija sporto klubas „Panerys“ 2002 09 26 likviduota (t.1,b.l. 95). Kaip matyti iš JAR adresuoto sporto klubo „Panerys“ prašymo įregistruoti nuostatų pakeitimus, 1999 05 19 sporto klubo „Panerys“ prezidentu buvo D. L. (t.1,b.l. 106 ), iš administracinėje byloje Nr. I5-802/2002 pateiktos kopijos matyti, kad (b.l. 50- 63) UAB „Kelstena“ įstatai įregistruoti 2000 10 20 Vilniaus miesto valdyboje pasirašyti taip pat to paties asmens D. L., kas leidžia tvirtinti, kad tiek sporto klubo „Panerys, tiek UAB „Kelstena“ vadovu yra buvęs vienas ir tas pats asmuo darius L. Todėl byloje laikytina įrodytu jog atsakovui turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su neteisėtais sporto klubo „Panerys“ veiksmais, gaunant ginčo statybos leidimą bei pažymą, dėl ko atsakovas negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju.

Be to, kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba, 2000-12-12 tarp apelianto ir sporto klubo „Panerys" sudarytą Žemės sklypo subnuomos sutartį pasirašė atsakovo generalinis direktorius D. L. ir sporto klubo „Panerys" prezidentas D. L., t.y. tas pats asmuo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria sporto klubas „Panerys“ pardavė ginčo statinį apeliantui pasirašė minėto sporto klubo prezidentas D. L. ir apelianto atstovas M. B., veikiantis pagal tuometinio apelianto generalinio direktoriaus D. L. įgaliojimą (priedai prie bylos (l. 59-82). Faktai jog visi sandoriai buvo sudaryti dėl objekto, kuris kaip nekilnojamojo turto objektas NTR įregistruotas neteisėtai, suklastotų dokumentų pagrindu yra prejudiciniai, nustatyti administracinėje byloje tarp tų pačių šalių bei baudžiamojoje byloje ir iš naujo remiantis CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktais neįrodinėtini, konstatuoti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nuosprendžiu. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatyta jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Minėto straipsnio 2 dalis numato jog jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tai reiškia jog tokiais atvejais netaikoma CK 1.80. 2 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl abipusės restitucijos. Šioje byloje taip pat netaikytinas sąžiningo įgijėjo institutas, nes: pirma, ieškovas sąžiningu įgijėju negali būti pripažintas dėl aukščiau nurodytų priežasčių; antra, CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato išimtį kai daiktas gali būti išreikalautas ir iš sąžiningo įgijėjo tai atvejai kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kadangi šiuo atveju ginčo statinio sukūrimas, įregistravimas bei su tuo susijusi žemės nuomos sutartis, yra nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų (dokumentų klastojimo) pasekmė, darytina išvada, kad net ir įrodžius jog ieškovas apie šiuos veiksmus nežinojo, draudimas išreikalauti daiktą net ir iš sąžiningo įgijėjo šiuo atveju nebūtų taikomas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.