- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1-18-978/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67887-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Kaltinamasis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), likviduojamos (duomenys neskelbtini) transporto darbuotoja, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji A. A. 2015 metų gruodžio 10 dieną apie 18 val. 16 min. Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties pastatu numeris 34 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jai iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį E. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo E. S. sveikata,– jam nustatyti dešinio kelio sąnario priekinio ir užpakalinio kryžminių raiščių plyšimai, vidinio menisko plyšimas.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. A. kaltę prisipažino iš dalies, nes, jai atrodo, kad važiavo per arti skiriamosios juostos, galėjo žmogų, kuris mosikavosi su ilga tašės rankena kliudyti su veidrodėliu, nes veidrodėlis buvo nuplėštas. Nesuprato, kaip įvyko įvykis, niekada per savo 16 vairavimo metų nėra turėjusi jokio eismo įvykio, vairuoja labai atsakingai, tiek dabar, tiek anksčiau. Žino KET reikalavimus, kad reikia pristabdyti, sustoti, pradėti važiuoti įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų. Iš kaltinimo dalinai pripažįsta, kad nesilaikė saugaus atstumo nuo bortelio. Sutinka su tuo, kad nesustojo galutinai pastovėti ir įvertinti situacijos, kas bus toliau, bei su tuo, kad žmogus sužalotas šio įvykio metu, jam lengvai sutrikdyta sveikata. Su visais kitais kaltinimais nesutinka, tarp jų nesutinka, kad žmogus sužalotas dėl jos kaltės. Visiškos savo kaltės nemato, nėra taip, kaip aiškina žmogus, kad jis ėjo per perėją ir ji jį nutrenkė. Greitis nebuvo viršytas. Sakyti, kad kalta tik ji ir pėstysis gali daryti ką nori, negalima. Pėstysis irgi turi saugoti save, aplinką, kaip ir vairuotojas. Paaiškino, kad gruodžio 10 d. po 18.00 val. iš darbo važiavo namo Nemuno g. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai iš Molainių važiavo antra eismo juosta. Išvažinėjo pirma, prieš ją prieš tai iš Molainių buvo išsukęs automobilis iš kairės. Eismas buvo intensyvus, tamsus paros metas, nors matomumas geras, gatvė šiek tiek lenkta, buvo galima pakankamai matyti kitą perėją ir sankryžą. Dar prieš tai yra perėja, įvykis buvo antroje perėjoje. Nemuno gatvėje nuo perėjos iki perėjos nėra dideli atstumai, nebuvo kaip išvystyti greitį. Jos automobilis S. S. automatine pavara, senesnio modelio, jei būtų mechaninė pavara, galėjo būti įjungtas 3 bėgis. Prie jos automobilio dešinėje pusėje ne jos eismo juostoje, bet visai netoli buvo prisišliejęs vyšninis automobilis. Ji visada saugosi tų, kurie per arti važiuoja. Judėdama tiesiai Nemuno gatve (dabar žino, kad ten yra 34 namas), pamatė saugumo salelėje bejudantį žmogų, t. y. lengvai mosikuojantį su taše, prieš perėją pristabdė, matė, kad žmogus nedaro jokio judesio, žiūri į „Senukų“ pusę. Asmuo į gatvę nebuvo įžengęs, jokio judesio nedarė, judesiai buvo kaip nestabiliai stovinčio, neadekvataus žmogaus. Važiuodama prie perėjos, įvertino situaciją, kad žmogus stovi vietoje, tik jisai maskatavosi, matė, kad jis žingsnio nededa ir toliau važiavo. Jo apranga buvo pakankamai tamsi. Perėja nebuvo apšviesta, tuo metu nedegė žibintas, degė už 8-9 metrų. Jos judėjimas nebuvo didelis, bet eismas buvo intensyvus tiek viena, tiek kita puse, ji nebuvo viena išvažiuojanti iš sankryžos (gali būti, kad gal nuketėjusiajam ir atrodė, kad nėra mašinų, jei judėjo viena mašina išsisukusi iš kairės). Pajuto smūgį. Kadangi kitas automobilis ne jos juostoje, o visai netoli buvo prisišliejęs prie jos automobilio iš dešinės pusės, o ji vengia tokių artimų mašinų, ji priekiu smūgio nepajautė, ir kadangi jos automobilis buvo arčiau kairės pusės, arčiau bordiūro, įsivaizdavo, kad važiuoja pusmetriu kairėje pusėje nuo bordiūro, o nuo jos automobilio iki linijos dešinėje iki 1 metro, t. y. per arti bortelio, pagalvojo, kad ratais šonu kliudė (trenkėsi į) bortelį. Pati bordiūrais nevažiavo. Pažiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį ir pamatė, kad veidrodėlio nėra. Tada staigiai stabdė, gavosi, kad pravažiavo šiokį tokį atstumą, kokį, pasakyti negali. Po smūgio, kai stabdė, mašinų iš paskos buvo. Suprato, kad kažkas ne taip, pasižiūrėjo į vidurinį veidrodėlį ir pamatė parblokštą žmogų. Dar nevisai suprato, kas vyksta. Sustojo, išlipo iš mašinos, nuėjo prie žmogaus, kuris gulėjo. Nukentėjusysis sėdėjo, buvo susiėmęs koją, kol ji bėgo link žmogaus ir skambino 112, jisai stojosi. Kai priėjo, nukentėjusysis buvo ant žalios zonos pėsčiųjų takelio praėjimo vidurinėje skiriamojoje juostoje. Jis labai dejavo, keikėsi iš skausmo. Stiklo šukių lygtais buvo, lyg ir bala buvo ties taše, jei neklysta. Nieko nesuprasdama, kvietė greitąją pagalbą - 112. Sustojo vienas jaunas žmogus, važiavęs kita eismo juosta, paklausė, kas atsitiko (vėliau greit pasišalino, Policijos darbuotojai jo neužfiksavo). Jai paskambinus 112, ir moteris atėjo, kaip vėliau paaiškėjo, gyvenanti priešais. Žmogus labai dejavo, keikėsi. Jis iš pradžių atsistojo ir jie sakė, kad gultų, kol atvažiuos greitoji, nes jie nežino, kas jam yra. Ji pasiteiravo, kodėl jis be atšvaitų, neapšviestoje gatvėje. Paskui atvažiavo patruliai, greitoji pagalba. Žmogų paguldė į neštuvus, išvežė. Ji pati žmogaus tašę padavė greitajai, jos rankena nebuvo nuplyšusi ir nebuvo jokio atšvaito, o nuotraukose matyti labai gražus nenuplyšęs atšvaitas. Nesupranta, kaip galėjo likti nuotraukose atšvaitas, jei nuplyšo tašės rankena. Ant nukentėjusiojo kelnių kraujo nebuvo. Jie su patrulėmis liko matuoti. Paskui sustojo žmogus iš Pasvalio (liudytojas), padėjo pareigūnėms matuoti. L. Š. tikriausiai aiškino, kad nelabai suprato, kas įvyko, jam tikriausiai pasakė, kad parbloškė, kliudė žmogų. Jai pačiai buvo šokas. Ji suprato, kad jis paklausė, kodėl ji taip toli sustojo. Dėl automobilio sustojimo, neteisingai suprato jo klausimą. Atvyko sūnus, padėjo matuoti. Teko pūsti į alkotesterį. Paskui važiavo į Beržų g., laukė tyrimų atsakymų, po to – namo. Buvo vykdomas tyrimas. Po įvykio buvo išdaužtas jos vairuoto automobilio posūkio žibintas, pritvirtintas priekinėje dalyje, nulūžęs veidrodėlis ir veidrodėlio kritimo pasekmė – durelėse įlinkimas ir įbrėžimas. Galvoja, kad kliudė nukentėjusiojo tašę su veidrodėliu. Visi kiti įlinkimai padaryti iki įvykio: buvo automobilio pirkimo metu, priešrūkines automobilio savininkas buvo pats išdaužęs. Apie mašinos įlenkimus reikėtų klausti savininko, jis tik po įvykio pasakė, kokie gedimai buvo padaryti anksčiau. Ji pati neapžiūrėjo kiekvieno įlinkimo prieš naudodama automobilį. Jų niekas nesiteiravo, kai fotografavo, ar įlinkimai padaryti prieš įvykį. Tik vėliau byloje pamatė, kad viskas kartu nufotografuota. Prašė tyrėjos nukentėjusiojo telefono numerio, ji pasakė, kad neturi, ir kad jis yra iš Šiaulių. Tyrėja pasakė, kad vis tiek tyrimas prasidėjo ir nereikia papildomai teirautis ir kad bus pateiktas ieškinys. Pirmą kartą su nukentėjusiuoju susitiko per akistatą pas tyrėją. Nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą dėl sveikatos pripažįsta, nes ji padaryta. Sutinka dėl gydymo išlaidų, papildomų išlaidų, kelionės išlaidų pas gydytojus, kas yra dėl jos kaltės. Nemano, kad visa nurodyta žala teisinga ir už tai reikia mokėti. Dėl daiktų sugadinimo žala ginčytina, su ja nesutinka, nes nukentėjusiojo daiktai nebuvo tokie suplyšę. Neįsitikinusi, kad nukentėjusiojo drabužių pažeidimai negalėjo būti padaryti vėliau. Su neturtinės žalos padarymu nesutinka, mano, kad ji absurdiška ir reikia įrodymų tokiai sumai pagrįsti, ji turėtų būti skaičiuojama proto ribose argumentuotais paaiškinimais. E. S. sako, kad jam depresija, bet jis puikiai gali apsiskaičiuoti, kad jam mėnesiui pakaktų 1000 eurų, o tai, jos manymu, jau nebe depresijos klausimas. Neturtinę žalą įvertintų, jei žmogus prarastų darbą ir suma sutaptų su mėnesio atlyginimu (apie 300 eurų), bet ne darbingo žmogaus atveju, nukentėjusįjį matė puikiai vaikštantį ir be įtvaro. Jos pajamos labai minimalios – 300 eurų per mėnesį, santaupų neturi. Yra įmonės, kurioje yra šiek tiek sunkumų, savininkė. Prašo teismo ją išteisinti ir ieškinius atmesti.
Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 10 d., tikslaus laiko nepamena, po 18 val., išėjo iš „švogerio“, gyvenančio Vaitkaus gatvėje, su kuriuo prieš tai buvo išgėręs skardinę alaus. Nesijautė apsvaigęs. Ant kairiojo peties nešėsi tašę, ant tašės rankenos buvo prikabintas atšvaitas. Vieną perėją Klaipėdos gatvėje perėjo, mašinų nebuvo, kitą perėją prie „Senukų“, link Žemdirbių turgaus perėjo, jį praleido. Pats įvykis įvyko Nemuno gatvėje sankryžoje su Suvalkų gatve. Žino tą vietą, vaikšto per perėjas. Gatvė buvo apšviesta. Nebuvo tamsu, kelio danga buvo sausa, be sniego. Mašinų nebuvo, po 18 val. eismo ten nėra. Ėjo normaliai, per gatvę nebėgo. Prieš eidamas į perėją apsižvalgė, kairėje ir dešinėje pusėse nieko nebuvo, nieko nematė, baigė pereiti skiriamąją juostą, dešinei kojai esant ant perėjos, kairę koją dėjo į salelę, ir pajuto smūgį, kurio pasėkoje dešinę koją sutraiškė, kairei kojai nekliuvo. Kliudyta mašinos priekio kairiąja dalimi. Prieš smūgį negirdėjo mašinų padangų cypimo. Jį nutrenkė, po smūgio nukrito ant salelės, pajuto, kad guli ant žemės. Skausmo pradžioje nejuto, kai pamatė koją, buvo šokas. Nematė automobilio, kuris į jį atsitrenkė. Kadangi automobilis taip staigiai atsirado, jam pasirodė, kad jo greitis didelis, didesnis nei 50 km/h. Kadangi pats vairuoja, iš asmeninės patirties sprendžia, kad vairuotoja jo nematė, galėjo būti nukreipusi dėmesį kitur, gal į telefoną ar radiją. Smūgis buvo į tašę ir į dešinės kojos kelią, kokiu metodu – neįsivaizduoja. Kadangi nėra ekspertas, nežino, kaip buvo sužalota koja. Tašės rankena suplyšo, maistą ir vaistus, kuriuos nešėsi, sumalė, sultys sudužo. Daiktai neiškrito, nutraukė tašės rankeną su visu metalu. Kelnės išplyšo, rūbų apgadinimai užfiksuoti nuotraukose. Drabužiai fotografuoti ne tą pačią dieną, negalėjo suplyšti vėliau. Po visko atšvaitą rado kišenėlėje, murziną. Fotografuojant tyrėja kaip norėjo, taip sudėjo daiktus. Rūbai, kuriuos vilkėjo įvykio metu, buvo sukarpyti ortopedo. Liudytojų, galėjusių matyti įvykį, nebuvo, nes pirmoji ir antroji eismo juostos buvo tuščios. Prilėkė vairuotoja. Ji buvo toli nuvažiavusi. Klausė kokia gatvė, kokia vieta, jis rėkė, keikėsi, klausė, iš kur ji atsirado. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu sakė, kad jis stojosi, bet jo kojos buvo susuktos į mazgą, nežino, kaip galėjo atsistoti, rėkė, klykė. Rėkė moteriai, kad ką nors darytų kojai, ji sakė negali nieko padaryti, kol laukia greitosios. Kaltinamoji neklausinėjo, kas jam buvo padaryta, pašnekėjo telefonu, pradėjo rėkti, kodėl jis vaikšto juodai apsirengęs, nors jis vėliau ir tyrėjai parodė, kad nebuvo apsirengęs juodai, jo striukė ir kelnės buvo žalsvos spalvos. Be kaltinamosios buvo vyras (pasvalietis), kuris atvažiavo, sustojo, ir moteris, pro langą išgirdusi, kad kažkas bumptelėjo. Prašė to vyro (pasvaliečio), nes tašėje kažkas šnypštė, iš vidurinės kišenės ištraukti vaistus ir pinigų, prašė tašę patraukti. Ir policija, ir moteris, ir vyras sakė, kad negali „kišti nagų“. Vyras iš Pasvalio atsirado jam gulint, atvažiavus policijai. Dar policija paklausė jo pavardės, adreso, buvo sunku šnekėti, labai skaudėjo. Paskui atvažiavo greitoji ir išsivežė. Buvo visur kruvina ties keliu. Koja buvo nubrozdinta, dėl to ir bėgo kraujas. Sukruvintą koją sudėjo į gipsą. Ant odos mėlynių dar yra. Apie jam padarytą žalą sveikatai parašyta rezonanso išvadoje. Neturtinę žalą vertina 9 tūkstančiais eurų. Ji pasireiškia depresija, kuri trunka iki šiol ir pasireiškia tuo, kad jam nesinori gyventi, nes skauda, negali paeiti. Teko praleisti du mėnesius lovoje, kojos negalima buvo nuleisti. Išleidžiant iš ligoninės buvo skirtas gulimas rėžimas, liepta gerti vaistus, kad kraujas skystėtų, iš pradžių buvo gipsas, langetę nuėmė po dviejų ar trijų dienų nuo traumos, po to buvo uždėtas įtvaras. Naujuosius metus sutiko vienas. Kadangi mama iš nervų gavo insultą, nors ir netoli gyvena, negalėjo jos atsivesti, draugės mašina tą dieną sugedo. Tekdavo kasdien skambinti kaimynams, draugams, kad atneštų malkų, maisto, nes nuo jo namų iki autobuso yra pusė kilometro kelio, per pūgas nueiti sunku. Neturtinę žalą skaičiavo su drauge, kaimynais, tėvais. Ją vertino skaičiuodamas 1000 eurų mėnesiui. Dabar gali prašyti grupės. Turtinę žalą sudaro sudraskyti ir išpurvinti rūbai, maistas, vaistai, kelionės pas daktarus – apie 200 eurų. Nuolat atsiranda naujos išlaidos, jų atsiras ir ateityje. Ateityje reikės vaistų, po mėnesio laukia operacija, nežinia, kaip ji pasiseks. Tikimybės, kad koja pasveiks nėra. Raiščių nėra, viskas laikosi ant mėsos. Liks pasekmės. Dabar skauda koją, vartoja vaistus nuo skausmo, įtvarą nežino, kiek reiks nešioti, gal visą gyvenimą, yra nepatogumų. Iki įvykio nėra sirgęs su sąnariais susijusiomis ligomis. J. K. sakė, kad tai reta ir sunki trauma, po operacijos teks pusę metų praleisti lovoje, bus daugiau išlaidų. Į jį dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė. Iš draudimo negavo jokių išmokų.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti 2015 m. antroji pusė, važiavo Nemuno gatve link Klaipėdos gatvės, Panevėžyje, ketino važiuoti namo į Pasvalį. Buvo tamsus paros metas, automobilių srautas buvo intensyvus, automobiliai judėjo vienas paskui kitą, tačiau negali pasakyti ar antroje juostoje buvo daug automobilių. Važiavo pirma eismo juosta. Kairėje gatvės pusėje pamatė gulintį pėsčiąjį. Iš pradžių žmonių prie jo nebuvo, jie atsirado vėliau. Sustabdė automobilį dešinėje kelio pusėje, nuėjo prie gulinčio pėsčiojo, ketindamas jam padėti. Suprato, kad turbūt įvyko eismo įvykis. Toje vietoje buvo perėja ir pėsčiasis gulėjo ant skiriamosios juostos. Matomumas buvo prastokas, perėja neapšviesta. Nukentėjusiojo kojos buvo ant perėjos, nukreiptos į važiuojamąją kelio dalį, kūnas buvo ant žalios vejos, galva nukreipta į skiriamosios juostos vidurio pusę. Nukentėjusysis gulėjo nežymiai – per batą ant gatvės, šiaurinio krašto pabaigos. Jis gulėjo ant vienos pusės. Atšvaito ant jo rūbo ar krepšio nematė, bet atšvaitas galėjo būti toje jo pusėje, kuri buvo paspausta. Neįdėmiai apžiūrinėjo nukentėjusįjį ir jo daiktus. Nematė šukių ant perėjos, už perėjos ar vejos. Tuo metu pastebėjo toliau nuo pėsčiųjų perėjos ta pačia kryptimi maždaug už 40 m sustojusį automobilį. Nepastebėjo, kaip greitai atsirado kaltinamoji, kurios klausė, ar nereikia iškviesti policijos. Ji jam pasakė, kad policiją iškvietė. Kaltinamoji kalbėjo, kad ji kliudė pėsčiąjį. Į jo klausimą, kodėl ji nestabdė, kadangi jos automobilis buvo gana toli, kaltinamoji atsakė, kad nenorėjo, jog į ją atsitrenktų kiti automobiliai, važiuojantys iš paskos, stabdė iš lėto. Matėsi, kad moteris buvo susinervinusi, susijaudinusi. Nukentėjusysis, kai jis sustojo ir priėjo, nieko nekalbėjo. Klausė, ar jam skauda. Tik vėliau nukentėjusysis pasakė, kad nieko nereikia. Jis gulėjo turbūt ant dešinės pusės. Jo krepšys buvo nusviestas ant žalios vejos. Sunku pasakyti, kuria kryptimi iki įvykio judėjo nukentėjusysis. Jo paties 44 metų vairavimo stažo patirtis leido manyti, kad nukentėjusysis baigė pereidinėti perėją, tačiau to nematė ir negali tvirtinti. Prie įvykio vietos sustojusių automobilių nepastebėjo. Labai greitai atvažiavo policijos ekipažas – dvi merginos. Policijos darbuotojos prašė jo padėti matuoti ir jis joms padėjo. Parodė, kad nukentėjusiojo batai buvo važiavimo kryptimi toliau nusviesti. Policijos darbuotojos savo iniciatyva nusprendė, kad jis gali būti liudytoju. Jis buvo, kai atvyko greitosios pagalbos automobilis, nes galvojo, kad reikės padėti nukentėjusįjį įkelti į jį.
L. R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo. Paties smūgio, kai žmogus buvo nutrenktas, nematė. Išgirdo tik smūgio garsą būdama savo namo antrame aukšte ir suprato, kad kažkas įvyko. Prie pat lango buvo ir iš karto išgirdo smūgį, praėjo 2-3 sekundės. Jos namas yra šalia pėsčiųjų perėjos, antras namas nuo gatvės. Nuo jos buto lango iki įvykio vietos apie 11-12 m. Gulintį žmogų pamatė iš namų pro langą, nes kaip tik tuo metu tvarkėsi pas vaiką kambaryje. Pamačiusi, kad žmogus guli, iš karto iškvietė greitąją, policiją į įvykio vietą ir iš savo namo atbėgo prie nukentėjusiojo jo žiūrėti. Žmogus gulėjo Nemuno gatvėje per perėją kairėje pusėje. Mašina buvo užvažiavusi toliau už perėjos apie 80 m ir už tos mašinos, kuri pertrenkė, gulėjo vyro batas. Nematavo, kokiu atstumu nuo automobilio buvo batas, tikrai ne 5 m., daugiau. Vienoje eismo juostoje buvo automobilis ir batas, o kitoje eismo juostoje buvo nukentėjusysis. Vyras buvo sąmoningas. Yra tikra, kad jis ėjo per perėją. Sprendžia, kad jis ėjo per perėją iš to, kad vyras buvo pertrenktas ties perėja ir numuštas kokį pusę metro, gulėjo ant žolytės, skiriamosios žalios vejos. Vyras ėjo link Suvalkų; logiškai mąstant, jeigu eitų į kitą pusę, būtų kitoje pusėje pertrenktas. Nebuvo eismo intensyvumo. Antroje juostoje mašinų visiškai nebuvo. Kai atvažiavo policija, greitoji, gavosi „kamštis“. Toje gatvėje dažnai vyksta „dragai“ ir nukenčia žmonės. Kai išbėgo į gatvę, jau buvo atbėgęs iš kitos gatvės pusės toks vyras. Jie kalbėjosi apie lankstymą, „kalnelių“ darymą, apie patį įvykį nekalbėjo. Moteris – vairuotoja buvo pasimetusi. Nukentėjusysis taip pat buvo šoko būsenoje. Matė gulintį ir dejuojantį žmogų. Žmogaus pozicijos po smūgio ir kai atbėgo prie jo skyrėsi. Jis gulėjo ant skiriamosios žalios vejos. Truputį buvo pasikreipęs, jis buvo sužeistas. Jo kojos nebuvo ant važiuojamosios dalies. Jo kelnės buvo nubrozdintos, buvo be bato. Nepastebėjo atšvaitų. Jis nešulių neturėjo. Negali atsakyti, ar buvo šukių, nes buvo tamsu. Perėja buvo apšviesta, tačiau ar gerai, tai kitas klausimas. Buvo galima įžiūrėti žmogų, kur guli. Nėjo ir nežiūrėjo, kokie automobilio pažeidimai, nes jis stovėjo toliau, žiūrėjo į nukentėjusįjį. Sprendė, kad tas automobilis pertrenkė, nes pati moteriškė atėjo ir prisipažino. Apie patį įvykį ji pasakė, kad nepastebėjo einančio žmogaus per perėją. Moteris, kuri pertrenkė, pasakė: „atsiprašau, nepastebėjau“. Ji buvo pasimetusi. Su ja kalbėjosi, ji buvo šoko būsenos, sakė, kad viską padarys, pagelbės, buvo geranoriška.
Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra vyriausioji patrulė, nepažįsta nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo. Įvykį labai sunkiai prisimena, nes tai įvyko labai seniai, negali papasakoti labai tiksliai. Galėjo būti 2016 metų kovas, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeistas pilietis. Tą dieną buvo šviesu, giedra. Jeigu buvo vakaras, tai dar šviesu. Sunku prisiminti, nes kiekvieną dieną mato eismo įvykius. Gal maišo su kažkokiu kitu eismo įvykiu. Pirmininkaujančiajai pagarsinus tarnybinį pranešimą, patikslino, kad buvo tamsu. Eismo įvykis įvyko gal Nemuno gatvėje, ten nuskubėjo gavus pranešimą. Ten nuvykus pamatė lyg ir ant žolės gulintį žmogų, greitoji jau buvo atvykusi ir jį išvežė. Neatsimena, kurioje vietoje rado nukentėjusįjį. Pėsčiasis buvo šoko būsenoje, jam skaudėjo, gulėdamas ant žemės ištisai keikėsi, jam sunkiai sekėsi nurodyti savo anketinius duomenis, su juo buvo labai sunku bendrauti. Matėsi, kad jis patyrė kojos traumą arba lūžį. Jis buvo lyg ir su maišiuku. Neatsimena, ar jis buvo su atšvaitais, ar jo rūbai buvo pažeisti. Vairuotoja buvo blaivi, dėl pėsčiojo nėra įsitikinusi, įtarė, kad jis neblaivus, bet jis alkotesterio nepūtė ar negalėjo išpūsti, sunku prisiminti. Vairuotoja lygtais minėjo, kad gal pėsčiasis užkrito į važiuojamąją dalį, vairuotoja pasakojo, kad jo nematė ar kažkas tokio. Buvo įvairaus amžiaus praeivių, bet jie greitai išsilakstė. Vieni sakė, kad nukentėjusysis stovėjo ir nebuvo aišku, ar jis eis, ar ne, o kiti sakė, kad jis užkrito. Vairuotoja buvo labai susijaudinusi, stresavo. Vairuotoja sakė, kad neviršijo leistino greičio, važiavo mažesniu nei leistinas greičiu ir negalvojo, kad nukentėjusysis eis, iš to M. R. susidarė nuomonę, kad jis stovėjo šalia perėjos ir tiesiog įkrito. Smūgis turėjo būti gal visai nemenkas, nes nukentėjusiojo batas lyg ir buvo nuskridęs kažkiek metrų nuo eismo įvykio vietos. Viskas įvyko netoli pėsčiųjų perėjos. Nubraižė eismo įvykio schemą, o kolegė tvarkė fotonuotraukas, kitus dokumentus. Negali pasakyti, ar automobilis buvo prieš pėsčiųjų perėją, ar ant jos, ar už jos. Neatsimena, kaip atrodė automobilis, gal buvo apgadintas veidrodėlis.
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad, neturi jokių ryšių nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiuoju. Atvyko ir pamatė eismo įvykį. Gulėjo sužalotas pėsčiasis ir šalia buvo vairuotoja. Atvykus greitosios pagalbos darbuotojams, pėsčiąjį išsivežė į ligoninę. Neprisimena, kur gulėjo pėsčiasis, kokia buvo jo pozicija, aprangos detalės. Automobilis buvo tolokai už perėjos, kokiu atstumu jis buvo pasakyti negali. Neprisimena, ar pastebėjo kokių nors daiktų prie automobilio, kaip atrodė nukentėjusiojo apranga, koks buvo apšvietimas, matomumas. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo, o kai paklausė jo vardo, pavardės, pasakė, kad labai skauda. Nepamena, ką vairuotoja kalbėjo. Turbūt kolegė braižė eismo įvykio schemą. Pati jai padėjo atlikti matavimus. Jos matavo, bet neprisimenu atstumų. Tikriausiai iš vairuotojos paaiškinimų gauti duomenys, kad nublokštas arti krašto stovėjęs asmuo. Rašė į tarnybinį pranešimą, ką ji paaiškino. Nukentėjusiojo paklausė vardo, pavardės, kadangi jis pasakė, kad labai skauda, toliau jo nebeklausinėjo. Nepamena, ar buvo kitų žmonių eismo įvykio vietoje.
Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su kaltinamąja draugiški, yra jos buvęs vyras. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jo automobilis „Subaru“, kuriuo pats pastoviai naudojosi ir duodavo naudotis A. A., buvo senas. Automobilis buvo pirktas nenaujas, todėl iki įvykio vairuotojo pusės priekinio sparno įlinkimas buvo (parodė 1 t., b. l. 71 esančioje fotolentelėje Nr. 4 užfiksuotą įlenktą automobilio kairės pusės priekinį sparną), o priešrūkinis žibintas (parodė 1 t., b. l. 69 esančioje fotolentelėje Nr. 2 užfiksuotą išdužusį automobilio kairės pusės žibintą) buvo išdaužtas jo paties iki įvykio 2016 m. žiemą, po N. M. kaime į kliūtis su akmeniu, bet apie įvykį nei draudime, nei policijoje nefiksuota. Automobilis po įvykio yra apgadintas, tačiau Aušrai dėl automobilio sugadinimo neturi jokių pretenzijų. Po eismo įvykio matė savo automobilį „S. F.“, dalyvavo jį apžiūrint. Fotolentelėje Nr. 3 (1 t., b. l. 70) užfiksuotas išdužęs automobilio kairės pusės priekinio žibinto stiklas iki įvykio nebuvo sugadintas, t. y. minėtas posūkio žibintas buvo sveikas. Fotolentelėje Nr. 5 (1 t., b. l. 72) užfiksuotų automobilio pažeidimų (nulaužto kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, įlenktų kairės pusės durų) iki įvykio nebuvo.
Ekespertas I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jo išvada buvo pateikta remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu, prie jo pateiktu planu, transporto priemonės apžiūros protokolais, fotografijomis, medicinos specialisto išvada. Baudžiamosios bylos medžiaga remtasi tiek, kiek reikėjo atsakyti į pateiktus klausimus. Kaltinamosios nurodomas greitis buvo laikomas kaip tikėtinas. Tuo remiantis ir buvo atliktas duomenų tyrimas, kitokių esminių aplinkybių įvykio dalyvių nebuvo nurodyta, todėl liudytojų parodymai šiuo atveju įtakos neturėjo. Davė išvadą remdamasis atliktu tyrimu, o ne liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi parodymų vertinimas nereikalauja specialių žinių eismo įvykių srityje. Jei nebūtų buvę kitų duomenų, tuomet būtų nagrinėjama nukentėjusiojo ar kaltinamojo parodymuose nurodyta situacija. Šiuo atveju buvo pakankamai objektyvių duomenų išvadai parengti. Pateikiant 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2002(16)/11-2012 (16) buvo remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes buvo rastos aplinkybės, jas ir nurodė. Susipažinęs su bylos medžiaga, nurodė, ko buvo prašoma. Buvo nurodytas greitis, jis tikėtinas, todėl ir buvo remtasi tais parodymais. Su teismo posėdžio metu duotais liudytojų pateiktais parodymais susipažino. Jis, kaip žmogus, geriau prisimena aplinkybes praėjus mažiau laiko, nei po dvejų ar trejų metų po įvykio. Vertino tik esmines aplinkybes, nevertino liudytojų parodymų, duotų iškart po įvykio. Rėmėsi kaltinamosios parodymais apie greitį, kuriuo važiavo jos automobilis. Filmuotos medžiagos nebuvo. Minėtame ekspertizės akte nurodyti motyvai dėl to, kad veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio prie pėsčiųjų perėjos ant skiriamosios juostos krašto. Automobilio „Subaru“ kėbulo plotis – 1,735 m, o didžiausias plotis (su abiejų veidrodėlių korpusais) – 1,995 m. Taigi kiekvienas veidrodėlis iš kėbulo į šonus yra išsikišę po 13 cm ((1,995m-1,735 m)/2=0,130m). Darytina išvada, kad automobilis „Subaru“, važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi antrąja eismo juosta, 50 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio ant skiriamosios juostos krašto. Taigi automobilio „Subaru“ vairuotojos A. R. 2015 m. gruodžio 17 d. įtariamojo apklausos protokole nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra nerealios (neįmanomos) ir todėl nenagrinėtos. Akivaizdu, kad veidrodėliu galėtų kliudyti, jei būtų buvę prie pat, o paskaičiavus, gaunasi dar 37 cm tarpas, todėl minėto ekspertizės akto 3 dalyje ir nurodoma, kad automobilis „Subaru“, važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi antrąja eismo juosta, 50 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio ant skiriamosios juostos krašto. Tikimybė visada yra, kad mosikuojant taše galima užsikabinti tašei už automobilio, bet tam, kad tašė užsikabintų už veidrodėlio, reikėtų einant mosikuoti taše taip, kad ta tašė dar 50 cm būtų atsilikus nuo asmens ir mosikuoti ja norint užmesti ant automobilio veidrodėlio. Nagrinėjo situaciją, nurodytą teismo nutartyje, kad pėstysis ėjo iš dešinės. Nenagrinėtos tiriamojoje dalyje kaltinamosios versijos, nes jos vis skiriasi ir yra nerealios. Teismo ekspertizė nenagrinėja tyčinių eismo dalyvių veikų. Eismo įvykiai įvyksta dėl neatsargumo ar netyčia. Jam pirmą kartą nagrinėjama praktika, kai eismo dalyvis tyčia norėjo susižaloti užsikabinant ant veidrodėlio. Žmogus turėjo sąmoningai siekti, mosikuoti taše taip, kad užsikabintų už veidrodėlio. Vairuotoja, stabdydama transporto priemonę, laiku mažindama greitį, einant žmogui iš dešinės, turėjo galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Sprendžiant pagal atliktų skaičiavimų rezultatus darytina išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru“ vairuotoja, važiuodama jos pačios nurodytu 35,0 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį, laiku tiek intensyviai, tiek neintensyviai stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo ėjimo per kelią vietos ir tokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes buvusioje kelio eismo situacijoje, pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t. y. pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį ir iki partrenkimo vietos įveikiant apie 5,5 m atstumą, 35,0 km/h greičiu važiuojantis nestabdomas automobilis „Subaru“, buvo neprivažiavęs iki pėsčiojo partrenkimo vietos 28,3÷45,8 m atstumu, o buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru“, važiuojančio 35,0 km/h greičiu, stabdymui reikalingas atstumas (intensyviai stabdant) yra 15,6 m, o stabdymui reikalingas atstumas (neintensyviai stabdant) yra apie 22,0 m. Kadangi atstumas nuo automobilio iki pėsčiojo yra žymiai didesnis, už atstumą, reikalingą automobiliui sustabdyti tiek stabdant intensyviai, tiek neintensyviai, vairuotoja, laiku reaguodama į pėsčiąjį, turėjo galimybę išvengti pėsčiojo patrenkimo. Laikyti, kad pėsčiasis ėjo be galo arti prieš artėjantį automobilį, nėra pagrindo. Pėsčiąjį privalu praleisti einant keliu, o ar jis matomas, ar ne dėl šalia važiuojančių automobilių, priklauso nuo vairuotojo. Esmė matyti, kas dedasi pėsčiųjų perėjoje. Reikia matyti, kad nėra kliūties, o ne galvoti, kad jos nėra. Kad pėsčiasis kliudytas bamperio kairiuoju kampu, nuspręsta iš automobilio sugadinimų išsidėstymo. Sugadinimų išsidėstymas matosi iš fotografijos, kur yra sudaužyti žibintai. Trys atskiros išvados buvo darytos, nes buvo klausimai, kurių sprendimui buvo reikalingos tam tikros skirtingų sričių žinios. Buvo kompleksiniai teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės klausimai, kuriuos sprendžia ši ekspertizė. Eismo įvykio ekspertizė ir transporto ekspertizės klausimas buvo išspręstas atskiroje išvadoje, nes eismo įvykio ekspertizės ir transporto ekspertizės klausimų sprendimas nereikalauja teismo medicinos specialisto išvadų, jo turimų žinių. Buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek nukrentant ant kieto pagrindo. Jei jis susižalojo dėl automobilio krisdamas ant žemės, tai yra kvalifikuojantys požymiai dėl automobilio poveikio. Judant transporto priemonei yra sužalojamas žmogus. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilis „Subaru“, vairuojamas kaltinamosios, važiavo Panevėžio miesto Nemuno gatve, kryptimi link Klaipėdos gatvės antra eismo juosta. Tuo metu per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjo pėsčiasis E. S.. Automobilis „Subaru“ priekinio bamperio kairiuoju kampu turėjo sąlytį su pėsčiuoju, po to buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi į priekį ir į kairę ant kelio dangos. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Subaru“ buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje užfiksuotoje 2015 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio vietos plane. Jei nebūtų buvę automobilio kontakto su pėsčiuoju, nebūtų nukritęs automobilio veidrodėlis. Nuo tvarkingos transporto priemonės detalės nekrenta, detalės krenta nuo išorinės jėgos poveikio, turint sąlytį su žmogumi, susiduriant su kliūtimi. 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-1419(16) išvada pateikta iš kompleksinių žinių. Atlikus kompleksinį tyrimą, kelių sričių specialistai kartu lygina sužalojimus su tuo, kas negalėjo būti padaryta, ir buvo pasisakyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu sąlyčiu su automobiliu, tiek ir dėl nukentėjusiojo kontakto su kelio danga. Yra tokių įvykių, kad ant transporto priemonės nelieka jokių sugadinimų, o pėsčiasis trenkiasi galva ir patiria mirtinų sužalojimų, praslysdamas šonu sugadina veidrodėlius, ar patiria asmens sunkius sužalojimus, nes trenkiasi į kietą paviršių, į kelio dangą. Esant automobilio sąlyčiui su nukentėjusiojo kojomis, jis netenka atramos ir griūna. Nukentėjusiojo kontaktas galėjo būti su automobiliu arba automobilio su nukentėjusiojo neštu krepšiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek kontaktu su automobiliu, tiek nugriūnant ir trenkiantis į kietą dangą. Kairiu automobilio bamperiu kliudžius nukentėjusįjį, šiam po smūgio sukantis apie savo ašį, įmanoma, kad būtų pažeistas automobilio veidrodėlis, įlenktas automobilio kairysis sparnas ir durelės, dėl likusių sugadinimų negali pasisakyti, buvo nurodytos priežastys. Jei rašytų, kad įlenkė, turėtų konstatuoti, su kuria kūno dalimi įlenkė. Kadangi to padaryti negali, negali duoti ir atsakymo. Kad kūnas įlenktų automobilio sparną, yra įmanoma. Ant automobilio „Subaru“ priekinių kairės pusės durelių esantis veidrodėlis su visu korpusu buvo nulaužtas eismo įvykio metu automobiliui „Subaru“ šia dalimi turint sąlytį su pėsčiuoju E. S. ir (arba) pėsčiojo neštu krepšiu. Kiti automobilio „Subaru“ priekinių kairės pusės durelių sugadinimai (skardos įlenkimai ir šių įlenkimų vietoje ir šalia jų esantys, tikėtina, pašalinės medžiagos antsluoksnio užnešimai) galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu nulaužto veidrodėlio korpusui turint sąlytį su durelėmis. Nustatyti, ar visi kiti automobilio „Subaru“ išoriniai sugadinimai (sudaužytas priekinis kairės pusės rūko žibinto stiklas, sudaužytas priekinis kairės pusės posūkio žibinto stiklas, priekinis kairės pusės sparnas deformuotas (įlenktas) dvejose vietose) buvo padaryti 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu automobiliui „Subaru“ turint sąlytį su pėsčiuoju E. S. ir (arba) pėsčiojo neštu krepšiu, negalima. Automobiliui važiuojant ir jam iš dešinės einant pėsčiajam, po atsitrenkimo žmogus yra bloškiamas į priekį ir į kairę. Žiūrint kryptimi link Klaipėdos gatvės, kelio (Nemuno gatvės) pločio atžvilgiu pėsčiasis buvo kliudytas antroje eismo juostoje, ne mažesniu kaip 5,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Nustatyti, kur tiksliai kelio (Nemuno gatvės) ilgio ir pločio atžvilgiu buvo kliudytas pėsčiasis, negalima. Motyvai nurodyti 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-2002(16)/11-2012(16) tiriamojoje dalyje. Kiek susiję su jo suskaičiuota situacija, jai esant, vairuotoja turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Jei būtų buvusi kaltinamosios nurodyta situacija, kuomet pėsčiasis mosikuojasi taše, kaltinamosios automobilis, esantis dar toliau, nei jo nustatytas atstumas, turėjo galimybę dar labiau išvengti susidūrimo. Jei važiuojama labai arti skiriamosios juostos, turėtas mažinti greitis. Jei buvo pavojus iš dešinės, reikėjo mažinti greitį ir nebūtų jokio įvykio. K. S. automobilis nesusidūrė su kita transporto priemone, nėra pagrindo teigti, kad atstumas tarp automobilių buvo mažas.
Ekspertas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kyla klausimas, kodėl nukentėjusysis griūna. Jam stovint salelėje, priklausomai nuo to, kaip jis stovi į artėjantį automobilį, jei stovi nugara, jam sužalojama kairė pusė, kairysis kelis, jei priekiu stovi, o automobilis artėja iš dešinės, tai automobilis sužaloja dešinę pusę ir gali kelį sužaloti. Galėtų būti sužalojimai ir aukštesnėje kūno vietoje, jei griūnama ant automobilio. Griūnant ant automobilio, dažniausiai būna sužalojama ir galva. Medicininiuose dokumentuose, tokių sužalojimų nėra užfiksuota. Nėra galimybių nustatyti, kaip nukentėjusysis stovėjo salelėje. Jai atsitrenkiama keliu, žmogaus kūnas negalėtų nulaužti veidrodėlių. Veidrodėlis turi kontaktuoti su kažkokiu daiktu, kad jis būtų nulaužtas. Automobilio kontaktas su kažkokiu objektu, buvo. Niekas nepaaiškina, kodėl žmogus stovėdamas salelėje griuvo. Užsikabinti tašės rankena už veidrodėlio galima. Jei būtų užsikabinusi rankena, tai esmė, kur tas žmogus judėjo, ar ėjo per perėją, ar stovėjo statiškoje padėtyje. Užsikabinus tašės rankenai, jei jis nepaleidžia, tai žinoma, kad automobilis judėdamas žmogų pargriaus. Priklauso nuo tašės rankenos ilgio, ar maskatuojant tašę, galima užsikabinti už veidrodėlio. Ant peties laikant tašę juk nemaskatuosi. Šiuo atveju sužalotas dešinio kelio sąnarys. Sužalojimai yra sąnario viduje. Jei sužalojimus turėtume sąnario išorėje, pvz. poodinę kraujosruvą ar odos nubrozdinimą, ar žaizdą, tada galėtume analizuoti ar tai automobilio dalimi padarytas raiščio plyšimas sąnario viduje, ar tai griūnant atsiradęs sužalojimas, atsitrenkus į kietą pagrindą. Kadangi yra jėgos poveikio pasekmės, t. y. raiščio plyšimas sąnario viduje, nėra jokių išorinių sužalojimų, gal jų buvo, bet medicinos darbuotojai neaprašė, todėl ir tokia išvada susidarė, kad šiuo atveju neįmanoma konkrečiai pasakyti, ar tai automobilio sužalotas kelis ar nuo griuvimo. Nėra medicinos duomenų, kad galima būtų pasakyti konkrečiai koks smūgis buvo, ar automobilio dalimi ar nuo griuvimo atsitrenkus į kelio dangą. Nukentėjusysis sako, kad blauzda priekyje buvo kruvina ir langetę dėjo ant kraujo. Kraujas bėga iš žaizdos arba nuo nubrozdintos vietos. Pagal nukentėjusiojo pasakojimus, galėjo būti nubrozdinimai odos paviršiuje, bet jų aprašytų dokumentuose nėra. Jei tikima nukentėjusiuoju, tai mediciniškai suprantama, kad toje blauzdoje priekiniame paviršiuje buvo odos nubrozdinimai. Jie gali atsirasti sudavus smūgį į tą vietą, į blauzdos paviršių, buku daiktu. Bukas daiktas gali būti automobilio bamperis, gali būti kelio danga. Ar kelio danga kraujuota, nežinoma. Nubrozdinimai rodo kontaktą su blauzda. Mediciniškai jie nėra aprašyti. Kad kairę koją pakėlus atsimušta į dešinę, tokia sužalojimo aplinkybė yra reali. Bet reikia konkrečiai žinoti išorinius sužalojimus, kelio ar blauzdos. Toks mechanizmas gali būti. Raiščių plyšimai galimi ir dėl sąnario persukimo. Blauzda ir pėda tvirtai fiksuota, o žmogų pradeda sukti automobilis, kūnas žmogaus persisuka, galimas raiščių plyšimas. Kad nukentėjusiojo koja pervažiuota užpakaliniu ratu, nes buvo suplėšytas batas, tokių aplinkybių nemato. Pervažiuojant, kitaip lūžta kojos. O čia yra raiščių plyšimai. Kad smūgis pirmiausia dėjo į tašę, paskui per koją, galimybė yra, kad taip buvo. Skirtumai tarp jo 2016 m. sausio 25 d. specialisto išvados Nr. G.89/2016 (05) (1 t., b. l. 42) ir 2016 m. spalio 24 d. ekspertizės akto Nr. EG1446/2016(05) (2 t., b. l. 125) yra dėl to, kad specialisto išvada buvo surašyta turint Panevėžio ligoninės ligos istoriją ir pagal joje esančius medicininius duomenis. Papildomai žmogus buvo tiriamas ir gydomas Kauno klinikose, ten detaliau buvo ištirtas kelio sąnarys ir buvo rastas vidinio menisko plyšimas. Panevėžys to nenustatė, o detaliau tiriant, operacijos metu buvo nustatytas menisko plyšimas. Todėl ir buvo pateikta dar papildomai medžiagos, nes menisko plyšimas buvo padarytas tos pačios avarijos sužalojimo metu. Sveikatos sutrikdymo mąsto tai nepakeitė, todėl ekspertizės akte ir buvo paliktas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Medicinos dokumentuose, bylos medžiagoje nebuvo rasta anksčiau buvusių sužalojimų ar ligų, kurios turėtų kokią nors įtaką šiam autoįvykiui.
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi Nemuno gatvėje, priekiu į šiaurės pusę, antroje eismo juostoje, nuo automobilio kairės pusės priekinio rato iki skiriamosios juostos 1 m, nuo galinio rato iki skiriamosios juostos 0,9 m atstumas, nuo automobilio galinių ratų ašies iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto 55,7 m atstumas. 0,8 m atstumu nuo skiriamosios juostos ir 14,7 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto guli automobilio užpakalinio vaizdo veidrodėlis. 0,3 m nuo Nemuno g. rytinio krašto ir 14,5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto guli batas. Skiriamojoje juostoje, 7,5 m atstumu nuo joje esančio praėjimo ir 0,8 m atstumu nuo skiriamosios juostos rytinio krašto įrengtas gatvės apšvietimo stulpas, kuris eismo įvykio metu buvo įjungtas. Oro sąlygos – tamsus paros metas, giedra, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, kelio dangos būklė – sausa ( 1 t., b. l. 5-9, 10).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdužęs kairės pusės posūkio žibintas, apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, deformuotas variklio dangtis, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadintos kairės pusės priekinės durys (1 t., b. l. 11-15).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F 205831 matyti, kad automobilis „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso K. R. (1 t., b. l. 20).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/ACA 7137609, išduoto „E. I. SE“, veikiančio per Lietuvos filialą, nurodyta, kad automobilio „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2016 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 22).
Iš D. A. 7510 patikrinimo testo Nr. 1469 matyti, kad 2015 m. gruodžio 10 d. 18.25 val. A. R. (A. A.) buvo blaivi (l t., b. l. 38).
Iš E. S. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 15/32262 matyti joje esant įrašą, kad 2015-12-10 18.45 val. E. S. atvykus į VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, jam buvo nustatytas 0,35 promilių girtumas (1 t., b. l. 39-40).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 89/2016(05) matyti, kad E. S. nustatyta dešinio kelio sąnario vidinio ir priekinio kryžminio raiščių plyšimai, padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytos avarijos metu, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d. – sveikata sutrikdyta nesunkiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas automobiliui sudavus pirminį smūgį į kairę kūno pusę, o griūnant susižalojant dešinį kelį (1 t., b. l. 42).
Iš 2016 m. sausio 5 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) Vilniaus skyriaus rašto Nr. 41D(V)-9 matyti, kad 2015 m. gruodžio 10 d. apie 18 val. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti du pranešimai dėl eismo įvykio adresu Nemuno gatvė 34, Panevėžyje, iš telefonų, kurių abonentų numeriai yra (duomenys neskelbtini), pateikti jų garso įrašai (1 t., b. l. 47).
Iš dviejų garso įrašų, pateiktų Centro 112, apžiūros matyti, kad: 1) apžiūrimas 30 sekundžių trukmės garso įrašas, kurio pranešėja A. R. (A. A.), skambinusi tel. Nr. +37062044113: Pranešėjas: Nemuno, tuoj gulėk. 112 operatorė: vienas vienas du. Pranešėjas: Laba diena avarija įvyko žmogų nutrenkiau gatvėj čia prie Nemuno 34. 112 operatorė: Panevėžys? Pranešėjas: T. P.. 112 operatorė: Vyras moteris sąmoningas? Pranešėjas: Sąmoningas, jam koja kažkas tai. 112 operatorė: Supratau. Pranešėjas: Nejudėkit žmogau, nejudėkit. 112 operatorė: Su kokiu automobiliu jūs būsit? Pranešėjas: Aš su automobiliu jo. 112 operatorė: Su kokiu markė. Pranešėjas: S. S. S. mašina. 112 operatorė: Jūsų vardas pavardė. Pranešėjas: A. R.. 112 operatorė: Laukit. Pranešėjas: Laukiu. 2) apžiūrimas 2 minučių 1 sekundės garso įrašas, kurio pranešėja R. B., skambinusi tel. Nr. + 37060022840: 112 operatorė: Vienas vienas du. Pranešėjas: Labas vakaras. 112 operatorė: labas vakaras. Pranešėjas: Ką tik Nemuno gatvėje prie Suvalkų nutrenkė žmogų, aš išgirdau garsą. 112 operatorė: Č. P. bus taip? Pranešėjas: Jo jo Panevėžys. 112 operatorė: Panevėžys, Nemuno ir Suvalkų gatvių sankryža? Pranešėjas: Ne sankryža, nu kaip ant perėjos centrinės Nemuno gatvės. 112 operatorė: Tai čia sakykit Nemuno gatvėj kiek maždaug? P. N., kaip čia pasakyt dabar, kur yra Suvalkų gatvė, turit orientuotis. 112 operatorė: Tai jūs iš kur matot? Pranešėjas: Aš matau per savo antro aukšto langą. 112 operatorė: Tai iš Nemuno kiek matot? Pranešėjas: Aš iškart mano namas nuo Suvalkų antras. 112 operatorė: J. S. antra yra? Pranešėjas: Jo namas. 112 operatorė: S. N. 34 šalia? Pranešėjas: Nemuno, gal ir bus. 112 operatorė: Supratau, sakykit su sąmone žmogus, nežinot? Pranešėjas: Nežinau, aš dabar einu pasižiūrėt. 112 operatorė: O koks automobilis partrenkė matot? Pranešėjas: Tikriausiai pabėgo, ai sustojo matau tuoj, tuoj prieinu pasakysiu, tuoj minutę, matau audinę. 112 operatorė: Nes mes turim Nemuno 34? Pranešėjas: Tai greičiausiai, kur yra Salmo, audinė taip HDJ.112 operatorė: Henrikas D. J.? Pranešėjas: Taip 313 (pagal bylos medžiagą J. Š. automobilio numeris). 112 operatorė: Trys vienas trys? Pranešėjas: Taip. 112 operatorė: S. A. automobilis, o žmogus su sąmone? Pranešėjas: Kažkuo skundžiasi, kažkas jam negerai. 112 operatorė: Galite paklausti kuo skundžiasi? Pranešėjas: Tuoj, minutę. 112 operatorė: Su sąmone žmogus jeigu kalba, taip? Pranešėjas: Taip. Girdisi kaip įvykio vietoje žmonės kalbasi, pranešėja sako „aš dabar skambinu“, girdisi moteriškas balsas „aš jau iškviečiau“. Pranešėjas: Nu su sąmone. 112 operatorė: Su sąmone, o ką skauda? Girdisi, kaip pranešėja sako nukentėjusiam „Klausia ką skauda jums, girdisi vyriškas balsas „koja“. Pranešėjas: Koja, mh. 112 operatorė: Tai sakykit nebus čia tas įvykis Nemuno 34? Pranešėjas: Čia gal ir, jėzus aš čia net numerių nežinau, gali būti, prie Salmo žūklės parduotuvės yra. 112 operatorė: Gerai supratau patikrinsim ačiū? Pranešėjas: Mh, gerai (1 t., b. l. 49- 51).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad E. S. striukė yra rusvos spalvos, žieminė, per priekinę dalį užsegama užtrauktuku. Ant striukės kairio šono, ties siūle, 5-13 cm aukštyje nuo striukės apatinės dalies yra vertikali apie 1 cm pločio purvo žymė. Ant striukės kairės rankos rankovės, priekinėje pusėje, ties išorine siūle, matyti purvo dėmė, kuri yra apie 14 cm aukštyje nuo rankovės apatinės dalies. Ant dešinės rankovės nugaros pusės, 6-11 cm aukštyje nuo rankovės apatinės dalies yra apvali purvo žymė. Nugaros dalyje kairėje pusėje, 12-29 cm aukštyje nuo apatinės striukės dalies, yra įtriža (iš kairės į dešinę) purvo braukimo žymė, kurios išsidėstymo pobūdis yra vertikalūs brūkšneliai. Ant striukės šviesą atspindinčių elementų nėra. Rankinė yra kelioninė, juodos spalvos su žalios spalvos elementais priekinėje dalyje. Ant rankinės pritvirtinta ilga rankena, kurios viena pusė nuplėšta, ant rankenos uždėtas susisukantis atšvaitas. Nugaros pusėje dešinėje apatinėje dalyje rankinė ties siūle praplyšusi. Nugaros pusėje rankinės medžiaga yra pasidengusi purvu. Kelnės yra rusvos spalvos, suteikiant medicininę pagalbą kelnės šonuose prakirptos per visą aukštį. Dešinės klešnės apatinėje dalyje, nuo apatinio krašto 10-23 cm aukštyje yra ovalo formos purvo žymė. Apie 44 cm aukštyje nuo apatinės dešinės klešnės dalies yra horizontalus apie 2 cm pločio medžiagos įplėšimas. Ant kairės kojos klešnės priekinės apatinės dalies, 9-28 cm aukštyje nuo apatinio krašto matyti purvo dėmė. Ties užtrauktuku kelnės perplėštos į dešinę pusę. Nugaros pusėje dešinėje klešnėje apie 60 cm atstumu nuo viršutinės kelnių dalies yra horizontalus apie 3 cm pločio medžiagos įplyšimas. Ant kelnių šviesą atspindinčių elementų nėra (1 t., b. l. 53-62).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, universalo modifikacijos. Kairėje pusėje išdužęs priešrūkinio žibinto stikliukas ir tos pačios pusės posūkio žibinto stikliukas. Ant automobilio kairės pusės priekinio sparno matyti dvi deformacijos, viena nuo sparno priekinės dalies yra 34 cm atstumu ir 90 cm aukštyje nuo žemės, kita yra 59 cm atstumu nuo priekinės sparno dalies ir 79 cm aukštyje nuo žemės. Nulaužtas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Ant kairės pusės priekinių durų matyti lenkimo žymė, kuri yra 49 cm atstumu nuo durų galinės dalies ir 98 cm aukštyje nuo žemės (1 t., b. l. 66-72).
Iš Lietuvos teismo ekpertizės centro 2016 m. spalio 4 d.ekspertizės akto Nr. 11-2002(16)/11-2002(16) matyti, kad:
1. Žiūrint kryptimi link Klaipėdos gatvės, kelio (Nemuno gatvės) pločio atžvilgiu pėsčiasis buvo kliudytas antroje eismo juostoje, ne mažesniu kaip 5,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Nustatyti, kur tiksliai kelio (Nemuno gatvės) ilgio ir pločio atžvilgiu buvo kliudytas pėsčiasis, negalima.
2. Nustatyti automobilio „Subaru“ važiavimo greičio prieš eismo įvykį ir pėsčiojo partrenkimo momentu, negalima. Šios transporto priemonės vairuotojos A. R. (A. A.) nurodytas apie 35,0 km/h važiavimo greitis yra tikėtinas.
3. Automobilis „Subaru“, važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi antrąja eismo juosta, 50 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio ant skiriamosios juostos krašto.
4. Ant automobilio „Subaru“ priekinių kairės pusės durelių esantis veidrodėlis su visu korpusu buvo nulaužtas eismo įvykio metu automobiliui „Subaru“ šia dalimi turint sąlytį su pėsčiuoju E. S. ir (arba) pėsčiojo neštu krepšiu. Kiti automobilio „Subaru“ priekinių kairės pusės durelių sugadinimai (skardos įlenkimai ir šių įlenkimų vietoje ir šalia jų esantys, tikėtina, pašalinės medžiagos antsluoksnio užnešimai) galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu nulaužto veidrodėlio korpusui turint sąlytį su durelėmis. Nustatyti, ar visi kiti automobilio „Subaru“ išoriniai sugadinimai (sudaužytas priekinis kairės pusės rūko žibinto stiklas, sudaužytas priekinis kairės pusės posūkio žibinto stiklas, priekinis kairės pusės sparnas deformuotas (įlenktas) dvejose vietose) buvo padaryti 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu automobiliui „Subaru“ turint sąlytį su pėsčiuoju E. S. ir (arba) pėsčiojo neštu krepšiu, negalima.
5. 2016 m. birželio 23 d. nutartyje dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru“ vairuotoja A. R. (A. A.), važiuodama jos pačios nurodytu 35,0 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį, laiku tiek intensyviai, tiek neintensyviai stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo ėjimo per kelią vietos ir tokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo.
6. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilis „Subaru“, vairuojamas A. R. (A. A.), važiavo Panevėžio miesto Nemuno gatve, kryptimi link Klaipėdos gatvės antra eismo juosta. Tuo metu per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjo pėsčiasis E. S.. Automobilis „Subaru“ priekinio bamperio kairiuoju kampu turėjo sąlytį su pėsčiuoju, po to buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi į priekį ir į kairę ant kelio dangos. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Subaru“ buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje užfiksuotoje 2015 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio vietos plane.
Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. birželio 23 d. nutartyje dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo nurodytoje kelio eismo situacijoje pėsčiojo E. S. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
2016 m. birželio 23 d. nutartyje dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru“ vairuotojos A. R. (A. A.) veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet į ją įžengė ir per kelią į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo pėsčiasis, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to partrenkė pėsčiąjį, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui (2 t., b. l. 104-112).
Iš Lietuvos teismo ekpertizės centro 2016 m. spalio 4 d.ekspertizės akto Nr. 11-1419(16) matyti, kad:
1. Nustatyti, ar 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu automobilis „Subaru“ turėjo sąlytį su pėsčiuoju E. S., negalima. Jeigu automobilis „Subaru“ turėjo sąlytį su pėsčiuoju E. S., tai tokiu atveju negalima nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis E. S. kontakto su automobiliu „Subaru“ momentu.
2. Nustatyti, ar 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu automobilis „Subaru“ turėjo sąlytį su pėsčiuoju E. S., negalima. Jeigu automobilis „Subaru“ turėjo sąlytį su pėsčiuoju E. S., tai tokiu atveju negalima nustatyti, ar kontakto su automobiliu „Subaru“ metu pėsčiasis E. S. judėjo, ar stovėjo.
3. E. S. konstatuoti kūno sužalojimai (dešinio kelio sąnario vidinio ir priekinio kryžminio raiščių plyšimai) galėjo būti padaryti 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu tiek automobiliui „Subaru“ priekinio bamperio kairiuoju kampu sudavus smūgį pėsčiajam į dešinės kojos kelio sritį, tiek E. S. griūnant ir dešinės kojos kelio sritimi trenkiantis į kietą pagrindą.
4. Nustatyti pėsčiojo E. S. kūno sužalojimų padarymo eigos negalima (2t., b. l. 116-119).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. spalio 24 d. ekspertizės akto Nr. EG 1446/2016 (05) matyti, kad:
1. E. S. padaryti šie sužalojimai: dešinio kelio sąnario priekinio ir užpakalinio kryžminių raiščių plyšimai, vidinio menisko plyšimas.
2. E. S. sveikatos būklė iki 2015 m. gruodžio 10 d. apie 18.16 val. eismo įvykio tiesioginio priežastinio ryšio su jam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu neturi.
3. Sužalojimai, nustatyti E. S. 2016 m. sausio 14 d. magnetinio rezonanso tyrimo metu bei Kauno klinikų ortopedijos-traumotologijos skyriuje dešinio kelio sąnario artroskopijos metu, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu 2015 m. gruodžio 10 d.
4. E. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio sąnario raščių plyšimo bei vidinio menisko plyšimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 125).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Išnagrinėjus bylą, matyti, kad kaltinamoji 2015 m. gruodžio 10 dieną apie apie 18 val. 16 min., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties pastatu numeris 34 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį E. S. ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių neginčija nei kaltinamoji, nei teisme apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai. Tačiau A. A. teisme neigia savo kaltę, nurodydama, kad ji dėl šio įvykio nėra kalta, o kaltas pats pėsčiasis. Kaltinamoji, duodama paaiškinimus, nurodė, kad jos vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kad pėstysis, lengvai mosikuojantis taše, stovėjo saugumo salelėje, į pėsčiųjų perėją nežengė, ji pati nesuprato, kaip įvyko įvykis, bet galėjo žmogų, kuris mosikavosi su ilga tašės rankena, kliudyti automobilio veidrodėliu, nes, jai atrodo, kad važiavo per arti skiriamosios juostos. Teismas atmeta tokius kaltinamosios paaiškinimus, vertindamas juos, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Priešingai nei teigia kaltinamoji, teisme apklaustas nukentėjusysis patvirtino, kad jis įėjo į pėsčiųjų perėją ir ėjo ja normaliu tempu, dešinei kojai esant ant pėsčiųjų perėjos, kairę koją dėjo ant saugumo salelės, kuomet buvo partrenktas kaltinamosios automobiliu. Apie tai, kad ėjo per perėją ir likus žingsniui iki saugumo salelės jį partrenkė kaltinamosios automobilis nukentėjusysis nuosekliai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra ekspertas, negali paaiškinti kokiu metodu buvo sužalota jo koja, jį partrenkus kaltinamosios automobiliui, ir teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tuo labiau kad iš jo paties ir kaltinamosios, liudytojų R. B., M. R., J. M. parodymų matyti, kad jis, įvykus įvykiui, buvo šoko būsenoje, jam labai skaudėjo, o, tokiai būsenai esant, natūralu, kad asmuo galėjo neįsidėmėti jo patirtų sužalojimų kilimo mechanizmo. Kaltinamosios parodymams, priešingai, viso proceso metu trūko nuoseklumo, į tai, kad kad jos versijos vis skyrėsi atkreipė dėmesį ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas I. G.. Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 29-31, 91, 95-96,) ir teisme, pateikiamos kelios galimos versijos, kokiu būdu galėjo būti partrenktas nukentėjusysis (automobilio veidrodėliu kliudant nukentėjusiojo krepšį arba nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam žingsnį žengiant atgal į pėsčiųjų perėją), tačiau jei iš karto po įvykio, duodant paaiškinimą, teigiama, kad nukentėjusysis nedarė jokio veiksmo, vėlesnių apklausų metu jau nurodoma, kad taisėsi tašę, svirduliavo ir lingavo, nėra nuoseklumo aiškinant į kurią pusę žiūrėjo nukentėjusysis ir pan. Esant tokiems besiskiriantiems kaltinamosios parodymams, o be jos ir nukentėjusiojo nesant kitų tiesioginių įvykio liudytojų, ypatingos svarbos, aiškinantis galimos veikos subjektyviąją pusę, turi iš karto po eismo įvykio eismo įvykio vietoje atsiradusių asmenų parodymai. Iš liudytojo J. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kuomet kairėje gatvės pusėje pamatė gulintį nukentėjusįjį ir, sustabdęs savo automobilį dešinėje gatvės pusėje, prie jo nuėjo, prie jo žmonių dar nebuvo, o atėjus kaltinamajai, ji jam kalbėjo, kad kliudė pėsčiąjį, į klausimą, kodėl nestabdė automobilio, atsakė, kad nenorėjo, kad į ją atsitrenktų kiti automobiliai, stabdė iš lėto. Iš J. Š. apklausos protokolo matyti, kad priėjusi prie įvykio vietos moteris (A. A.), iš karto pasakė, kad ji dėl to kalta; nestabdė, kadangi bijojo, kad neatsitrenktų paskui ją važiuojantys automobiliai (1 t., b. l. 37). Iš teisme duotų liudytojos R. B. parodymų matyti, kad ji nurodė esanti tikra, kad nukentėjusysis ėjo per perėją, paaiškino, kad jai atbėgus į įvykio vietą, jau buvo atbėgęs iš kitos gatvės pusės vyras, atėjo ir moteriškė (A. A.), kuri prisipažino dėl įvykio, pasakydama, kad nepastebėjo einančio per perėją žmogaus. Moteris (A. A.) dėl to, kad jo nepastebėjo, atsiprašinėjo. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir kelia abejonių kaltinamosios nurodytomis įvykių versijomis. Apie kaltinamosios pateiktų versijų nerealumą ir tai, kad automobilis veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio prie pėsčiųjų perėjos ant skiriamosios juostos krašto, atsižvelgiant į automobilio ir atskirų jo dalių (tarp jų veidrodėlio) išmatavimus, šiam važiuojant kelio važiuojamąja dalimi antąja eismo juosta, 50 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas I. G.. Jis atkreipė teismo dėmesį į tai kad tam, kad pėsčiojo krepšys užsikabintų už automobilio veidrodėlio, nukentėjusysis turėjo sąmoningai mosikuoti juo taip, kad krepšys būtų dar 50 cm atsilikęs nuo jo, ir tyčia siekti mosikuodamas užmesti jį ant automobilio veidrodėlio. Tokia aplinkybė prieštarautų sveikai logikai, nes sąmoningas žmogus nesiekia savo noru aktyviais mosikavimo veiksmais krepšio rankena užsikabinti už automobilio ir taip sukelti pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Net ir kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, kad krepšiu nukentėjusysis mosikavo lengvai, o taip mosikuodamas, kaip matyti iš eksperto teisme duotų paaiškinimų, jis nebūtų galėjęs užkabinti automobilio veidrodėlio. Nors kaltinamoji ir nurodo, kad nukentėjusiojo judesiai buvo kaip nestabiliai stovinčio, neadekvataus žmogaus, tačiau šią jos versiją paneigia bylos medžiagoje esantys įrašai (1 t., b. l. 39, 40), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam 2015 m. gruodžio 10 dieną jį nuvežus ligoninę, buvo nustatytas tik 0,35 promilių neblaivumo lygis, o toks neblaivumas nėra tokio lygio, kad sukeltų nestabilumą ar neadekvatų elgesį, kaip kad nurodo kaltinamoji, tokiam neblaivumo lygiui esant galima vairuoti ir transporto priemones. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. S. nurodė, kad jei nukentėjusysis stovėdamas salelėje pats griūtų ant automobilio, tikėtina, kad jam būtų sužalota ir galva, nes griūnant ant automobilio ji dažniausiai sužalojama. Kaip matyti iš bylos duomenų, medicininiuose dokumentuose tokių sužalojimų neužfiksuota, be to, nėra ir jokių duomenų, paaiškinančių, kodėl nukentėjusysis turėjo griūti ant automobilio ar ant peties užsidėjęs krepšį juo maskatuoti ar, perėjęs pėsčiųjų perėją, staiga žengti žingsnį atgal į ją, o tai paneigia kaltinamosios keliamas versijas. Nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ir 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-2002(16)/11-2012(16) (2 t., b. l. 104-112) išvados, iš kurių matyti, kad be minėtos aplinkybės, kad automobilis „Subaru“, važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi antrąja eismo juosta, 50 cm atstumu nuo skiriamosios juostos, veidrodėliu negali kliudyti asmens, stovinčio ant skiriamosios juostos krašto (3-ioji išvada), ekspertizės akte eismo įvykio eiga nurodoma analogiška nukentėjusiojo nurodytai įvykių sekai (6-oji išvada), nes išvadoje pažymima, kad per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjęs pėsčiasis E. S. buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi į priekį ir į kairę ant kelio dangos po sąlyčio su Automobilio „Subaru“ priekinio bamperio kairiuoju kampu (pėsčiojo buvimo vieta po eismo įvykio matyti ir iš eismo įvykio vietos plano), o tai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie partrenkimą automobiliu šiam einant per perėją, o ne stovint saugumo salelėje, kaip kad nurodo kaltinamoji. Be to, ekspertas G. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, šiam dedant kairę koją ant salelės, o dešinei kojai esant ant perėjos. Tai rodo, kad nukentėjusiojo E. S. ir liudytojų J. Š., R. B. parodymai, kuriuos atitinka ir papildo ekspertizės aktų išvados ir ekspertų paaiškinimai, be to, ir kita byloje esanti medžiaga (Bendrojo pagalbos centro įrašai, kt.), yra iš esmės nuoseklūs, o byloje nesant duomenų, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamąją nusikalstamos veikos padarymu, teismas jų parodymus laiko patikimais ir traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą.
Kaip matyti iš E. S. ir bylos baigtimi nesuinteresuotų J. Š., R. B. parodymų, teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos pareigūnės M. R. ir J. M. į eismo įvykio vietą atvažiavo vėliau už minėtus liudytojus ir eismo įvykio nematė, be to, iš pareigūnių parodymų matyti, kad jos daugelio aplinkybių neprisimena. Apklausiama liudytoja M. R. nurodė, kad jai labai sunku prisiminti apie įvykį, nes daug įvykių būna, gali būti, kad maišo su kažkokiu kitu įvykiu, be to, posėdžio metu ne kartą painiojosi (pvz., apie tai, kada vyko įvykis, šviesus ar tamsus paros metas buvo), dažnai abejojo, nebuvo tikra, todėl teismas nelaiko jos parodymų apie byloje nenustatytų praeivių pasisakymus dėl įvykio aplinkybių patikimais, tuo labiau kad tiek nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai J. Š., R. B., J. M., tiek ir nukentėjusysis E. S. to nepatvirtino ir byloje nėra jokių patikimų duomenų apie kitus nei jie ar kaltinamoji, nenustatytus įvykio liudytojus. Kaltinamosios buvusio sutuoktinio K. R. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai ir jais nesivadovauja dėl to, kad jį su kaltinamąja sieja draugiški santykiai bei bendras sūnus ir K. R. gali būti suinteresuotas duoti kaltinamajai naudingus parodymus, tuo labiau, kad teismo posėdžio metu duodamas parodymus apie tai, kad atitinkami apgadinimai jo automobiliui „S. F.“ buvo padaryti iki eismo įvykio, ir paprašytas konkretizuoti jų padarymo laiką, nurodė, kad jie buvo padaryti 2016 m. po N. M. (kai eismo įvykis įvyko 2015 m. gruodžio 10 d.), be to, nurodė, kad apie jo nurodytus apgadinimus nei draudime, nei policijoje neužfiksuota, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pati kaltinamoji ir nepripažino savo kaltės, tačiau iš jos tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, viso dėmesio sukoncentruoti vien į nukentėjusįjį negalėjo, nes, kaip nurodo, įvažiavusi į perėją vis stebėjo kairėje pusėje stovintį nukentėjusįjį, o taip pat stebėjo dešinėje pusėje labai arti jos automobilio važavusį kitą automobilį, nes jai pasirodė, kad jis važiuoja nuo jos nesaugiu atstumu (2 t., b.l.95-96). Akivaizdu, kad vienu ir tuo pačiu metu žiūrėti į du skirtingose pusėse esančius objektus yra neįmanoma, vadinasi, kuomet buvo stebimas dešinėje pusėje esantis automobilis, kaltinamoji tuo pačiu momentu negalėjo stebėti nukentėjusiojo, o būtent atitrauktas dėmesys nuo nukentėjusiojo ir galėjo sąlygoti neadekvatų situacijos suvokimą, tuo labiau, kad ir pati kaltinamoji nurodo, kad nesuprato, kaip įvyko įvykis, o kad kažkas ne taip, suprato pažiūrėjusi į vidurinį veidrodėlį ir pamačiusi parblokštą žmogų. Šios aplinkybės rodo, kad vairuotoja turėjo būti pasirengusi pėsčiojo išėjimui į gatvę, ypač artėdama prie pėsčiųjų perėjos, įvažiuodama į ją ir būti pakankamai atidi, sekti situaciją kelio važiuojamojoje dalyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Vairuotoja turėjo atsižvelgti ir į eismo intensyvumą, matomumą, kitas važiavimo sąlygas, kad galėtų pakankamai gerai įsitikinti, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, ir galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kilęs eismo įvykis rodo, kad A. A. buvo nepakanakamai atidi, kad pastebėtų ir sulėtindama greitį arba sustodama prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleistų į pėsčiųjų perėją išėjusį pėstįjį.
Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose E. T. ištirtų įrodymų pagrindu teismas, neginčijamai konstatuoja, kad kaltinamoji, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, tuo pažeidė KET 30 punkto reikalavimus.
Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo E. S., liudytojų J. Š., R. B., J. M., ekspertų I. G., G. S., iš dalies liudytojos M. R. ir pačios kaltinamosios parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, patikrinimo duomenimis apie eismo įvykio dalyvių blaivumą, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir jų apžiūros duomenimis bei specialisto ir ekspertų išvadomis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, eismo įvykio aplinkybes) nustatyta, jog A. A., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET reikalavimų. Tarp minėtų KET reikalavimų pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys, A. A. yra kalta dėl padarytos veikos, nes būtent jos veiksmai (neatsargus važiavimas per pėsčiųjų perėją, nesulėtinus greičio ar nesustojus prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį) buvo pagrindinė įvykio kilimo sąlyga (nukentėjusiojo partrenkimas ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti eksperto išvada Nr. EG 1446/2016(05), iš kurios matyti, kad E. S. buvo padaryti sužalojimai: dešinio kelio sąnario priekinio ir užpakalinio kryžminių raiščių plyšimai, vidinio menisko plyšimas, t. y. E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio sąnario raiščių plyšimo bei vidinio menisko plyšimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nors 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-1419 (16) išvadoje nurodoma, kad E. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu tiek automobiliui „Subaru“ priekinio bamperio kairiuoju kampu sudavus smūgį pėsčiajam į dešinės kojos kelio sritį, tiek E. S. griūnant ir dešinės kojos kelio sritimi trenkiantis į kietą daiktą (2 t., b. l. 116-119), tačiau ištyrus įrodymus, akivaizdu, kad nesant automobilio kontakto su pėsčiuoju ar jo krepšiu, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo kūno sužalojimų padarymo eigos, atitinkamų padarinių net nebūtų kilę, o tokį kontaktą 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-2002(16)11-2012(16) išvadoje ekspertas nustatė, nes ant automobilio „Subaru“ priekinių kairės pusės durelių esantis veidrodėlis su visu korpusu buvo nulaužtas eismo įvykio metu automobiliui „Subaru“ šia dalimi turint sąlytį su pėsčiuoju E. S. ir (arba) pėsčiojo neštu krepšiu (2 t., b. l. 104-112). Be to, to paties ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad automobilio vairuotojos A. R. (A. A.) veiksmai, – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet į ją įžengė ir per kelią į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo pėsčiasis, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to partrenkė pėsčiąjį, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, tuo labiau, kad, kaip nurodoma toje pačioje išvadoje, automobilio „Subaru“ vairuotoja, važiuodama jos pačios nurodytu 35,0 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį, laiku tiek intensyviai, tiek neintensyviai stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo ėjimo per kelią vietos ir tokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo (2 t., b. l. 104-112). Pažymėtina, kad toje pačioje išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad minėtoje kelio eismo situacijoje pėsčiojo E. S. veiksmai turėjo priežastinį tyšį su šio eismo įvykio kilimu. Teismas pažymi, kad eismo įvykio analizė rodo, kad nukentėjusysis E. S. jokių KET punktų reikalavimų nepažeidė, jis tiksliai vykdė KET reikalavimus, o juos pažeidė būtent kaltinamoji, t. y. ne nukentėjusiojo E. S. veiksmai – išėjimas į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o būtent automobilio „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji A. A., įvažiavimas į sankryžą, nepraleidus jos važiavimo juosta iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo, ko apskritai kaltinamoji neturėjo teisės daryti, buvo eismo įvykio priežastis.
Išsamiai ištyrus visus bylos duomenis, įvertinus įrodymus, nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. A. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į jos asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad A. A. anksčiau neteista (1 t., b. l. 97-98), skundų ir nusiskundimų jos atžvilgiu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje registruota nėra (1 t., b. l. 121), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 81-87), likviduojamos IĮ savininkė, dirbanti UAB „Naideka“ transporto darbuotoja, jos pajamos mažos, tačiau yra darbingo amžiaus ir, atsižvelgiant į įgytą įmonės savininkės patirtį, turi galimybes ateityje gauti didesnes pajamas, registravimąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nėra (1 t., b. l. 120). Esant šioms aplinkybėms, jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas A. A. skiria baudą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 200,65 Eur turtinės ir 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 168-170).
Nukentėjusysis E. S. turtinės 200,65 Eur žalos civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jam teko vykti į gydymo ir teisėsaugos įstaigas ir dėl to jis patyrė 20,65 Eur kelionės išlaidų, taip pat patyrė 22,14 Eur išlaidų vaistams įsigyti, autoįvykio metu buvo sugadinti jam priklausantys daiktai ir drabužiai: 20 Eur vertės rankinė, 20 Eur vertės rankinėje buvęs maistas, 20 eurų vertės vaistai, 20 eurų vertės batai, 50 eurų vertės kelnės, 5 eurų vertės glaudės, 5 Eur vertės kojinės, 40 Eur vertės striukė. Šią patirtą turtinę žalą prašė priteisti iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per bendrovės Lietuvos filialą, ir A. R. (A. A.). Atsiliepime į ieškinį draudimo bendrovė nurodė, kad yra atlikusi draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus ir pagal civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos asmeniui dydį patvirtinančius dokumentus yra apskaičiavusi šią turtinę žalą: 20,47 Eur gydymo (vaistų įsigijimo) išlaidoms kompensuoti, 20,65 Eur kelionės išlaidoms (autobuso bilietams, taksi paslaugoms) į gydymo įstaigas ir atgal apmokėti; nesant įrodymų dėl eismo įvykio metu sugadintų daiktų, kadangi nėra pateikti jų įsigijimo dokumentai, sugadinti daiktai nepateikti apžiūrai, 140,00 Eur draudimo išmoka šiems nuostoliams kompensuoti (1 t., b. l. 184-186). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo patirtos ir su autoįvykio metu patirtais sužalojimais susijusios 20,65 Eur kelionės išlaidos (į gydymo ir kitas įstagas) buvo neišvengiamos ir būtinos, be to, su jomis sutinka ir draudimo bendrovė, apskaičiavusi nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą pagal jos dydį patvirtinančius dokumentus, nukentėjusiojo prašymas priteisti minėtas išlaidas laikomas pagrįstu ir prašymas priteisti šias išlaidas tenkinamas. Dėl nukentėjusiojo prašomų atlyginti 22,14 Eur vaistų įsigijimo išlaidų draudimo bendrovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė sutinka atlyginti 20,47 Eur vaistų įsigijimo išlaidų, t. y. 1,67 Eur mažesnę sumą, nei prašo nukentėjusysis, kadangi kai kurie vaistai, įtraukti į kompensuotinų vaistų sąrašą, negalėjo būti vartojami po eismo įvykio patirtoms traumoms gydyti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nepagrindė minėtų išlaidų, su kuriomis nesutiko draudimo bendrovės atstovas, būtinumo, teismas priteisia nukentėjusiajam tik draudimo bendrovės siūlomas priteisti 20,47 Eur vaistų įsigijimo išlaidas. Nors iš proceso dalyvių parodymų, byloje esančios medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio buvo apgadinti atitinkami nukentėjusiojo daiktai ir drabužiai, tačiau teismas sutinka su draudimo bendrovės argumentais, kad nukentėjusysis nepateikė jų įsigijimo dokumentų, sugadinti daiktai nepateikti apžiūrai (byloje yra tik sugadintos strukės, rankinės, kelnių apžiūros protokolas; 1 t. b. l. 53). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiojo nurodomos priteistinos daiktų ir drabužių sumos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant ir į jų natūralų iki eismo įvykio buvusį susidėvėjimą (drabužiai, rankinė nešioti, ne nauji) bei be patikimų įrodymų išliekant tikimybei, kad rankinėje buvęs maistas ir vaistai galėjo būti sugadinti nevisiškai), teismas nukentėjusiajam priteisia protingumo kriterijus atitinkančią 140,00 Eur sumą sugadintų daiktų ir drabužių nuostoliams kompensuoti. Apibendrinus priteistinas sumas, nukentėjusiajam iš viso priteistina 181,12 eurų turtinė žala.
Nukentėjusysis E. S. prašė priteisti iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per bendrovės Lietuvos filialą, ir A. R. (A. A.) 9000,00 Eur neturtinę žalą.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. S. sveikata. Nukentėjusysis, pagrįsdamas neturtinės žalos buvimą, teisme parodė, kad po įvykio jį kamuoja depresija, jam nesinori gyventi, nes koja vis dar skauda, negali paeiti; po įvykio teko daug ko atsisakyti, praleisti du mėnesius lovoje, buvo sunku ir skaudėjo, negalėjo nuleisti kojos, pasunkėjo bendravimo galimybės; patyrė nepatogumų, negalėjo pats savęs apsitarnauti, tekdavo prašyti kitų, kad atneštų malkų, maisto; kojos funkcijoms atstatyti reikės ją operuoti, ar kojos funkcijos atsistatys pilnai, nežinoma. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamosios padarytos veikos patyrė negalavimus, kreipėsi į medikus, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nukentėjusysis teismui pateikė duomenis apie savo išgyvenimus, sveikatos būklę. Įvykio metu padaryto sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol: jam, kaip turinčiam negalią, sunku vaikščioti, nes nepilnai funkcionuoja koja, o tai apsunkina jo judėjimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam E. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nors nukentėjusiajam išliko liekamieji reiškiniai, jis iki šiol jaučia skausmą, tačiau nenustatyta ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, depresiją), įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamoji nesiekė, į kaltinamosios turtinę padėtį (jos įmonė likviduojama, pajamos nedidelės), siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininkės interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, įptastiniu atveju priteisiama nuo 579 Eur iki 2896 Eur neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose 2K-292/2014, 2K-370/2013, 2K-97/2013, 2K-372-942/2015 ir kt.), pareikštą civilinį ieškinį dėl 9 000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, mažindamas nukentėjusiajam E. S. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 2500,00 eurų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje „ERGO Insurance SE“, veikiančioje per bendrovės Lietuvos filialą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per bendrovės Lietuvos filialą, priteistina 181,12 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. S..
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 9 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 583,06 Eur, priteisimo iš kaltinamosios A. A.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-673-3046 nukentėjusiajam E. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. Z.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Esant tokioms aplinkybėms, teismas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. S. pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau priteistiną išlaidų sumą mažina. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios A. A. tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios priteistina 200,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą į teismo posėdžius buvo kviečiamas nukentėjusysis E. S., liudytoja M. R., ekspertas I. G.. Minėti asmenys patyrė 102,91 Eur kelionės išlaidų. Šias išlaidas nukentėjusiajam, liudytojai ir ekspertui atlygino Panevėžio miesto apylinkės teismas. Remiantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl išieškotinos iš šiuo nuosprendžiu nuteistos A. A. valstybei.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsniu iš kaltinamosios išieškotinos išlaidos teismo šaukimams 36,30 Eur į valstybės pajamas.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą.
Baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – „bauda už...“.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 200,65 Eur turtinės ir 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per bendrovės Lietuvos filialą, priteisti 181,12 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. S..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamosios A. A. 200,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant A. A. nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Išieškoti iš A. A. 139,21 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD laikmeną, saugomą baudžiamomoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
- E. S. rusvos spalvos striukę ir kelnes, kelioninę juodos spalvos su žalios spalvos elementais priekinėje dalyje rankinę, saugomus E. S., palikti E. S. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;
- automobį „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pas A. A., grąžinti savininkui K. R..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.