Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-13 buvo patikslinta neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų byla, nurodant faktiškai esantį neįrengtos pastogės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neįrengtos pastogės ploto pasikeitimo bendraturčių dalys, priklausančios bendro naudojimo patalpose, nepakito (jungtinės nuosavybės teise pareiškėjams priklauso 805/1000 dalys, o V. M. – 195/1000 dalys), kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, prašydami įregistruoti turtą, kadangi po rekonstrukcijos bendras pastogės plotas padidėjo – prie 10A buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo prijungta 18,83 kv. m pastogės, kas sudaro 1320,48/2275,6 dalių. Likusi pareiškėjų dalis liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje su V. M. Daro išvadą, jog jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis turėjo padidėti, tačiau dėl Teritorinio registratoriaus veiksmų šis padidėjimas neužfiksuotas Nekilnojamojo turto registre.

Teritorinis registratorius 2016-03-03 sprendimu Nr. VILRS-363 netenkino pareiškėjų prašymo ir nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teises atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius dokumentus ir prašymus. Be to, Nekilnojamojo daikto registro įraše nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu, o kitų dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis galima būtų keisti, nėra pateikta. Šį Teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2016-04-12 sprendimu nusprendė palikti galioti Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimą. Ginčijamame sprendime Centrinis registratorius iš esmės atkartojo Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendime pateiktus argumentus.

Pažymėjo, jog Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendime yra įvardintas sprendimo priėmimo pagrindas, tačiau tai, jų nuomone, nėra pagrindas laikyti individualų administracinį aktą pakankamai motyvuotu ir pagrįstu objektyviais duomenimis. Minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 str. 4 d. nurodytą terminą, t. y. sprendimas priimtas ne po penkių, o po dešimties darbo dienų.

Centrinio registratoriaus 2016-04-12 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi jis yra priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes ir netiksliai interpretuojant teisinį reglamentavimą. Ginčijamame sprendime atkartojami jų skunduose pateikta informacija ir Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimo argumentai. Centrinis registratorius klaidingai teigia, jog jie, padidinę neįrengtos pastogės dalį savo lėšomis, nesikreipė dėl šio nekilnojamojo daikto kadastro / registro duomenų pakeitimo, padidėjusios dalies įregistravimo ir neteikė dokumentų, patvirtinančių jų dalies padidėjimą, nes tą jie padarė 2016-02-19 kreipdamiesi į Teritorinį registratorių, prašydami atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre. Be to, tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius ginčijamuose sprendimuose neteisingai teigia, jog Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu. Registro įstatymo 33 str. 1 d. nurodyta netikslių ir klaidingų duomenų taisymo tvarka. Netikslių ir klaidingų duomenų sąvoka nėra tapati techninės klaidos sąvokai. Pažymėjo, jog nereikalauja taisyti techninių klaidų, o prašo patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir turimus dokumentus.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis, (duomenys neskelbtini) namo butų (patalpų) sąraše pateikiama informacija apie tai, kad neįrengtos pastogės savininkas yra vienas – V. M., kurios valdoma turto dalis yra 195/1000, valdomo turto plotas – 14,26 kv. m, pastaboje nurodyta, kad nekilnojamas daiktas atidalintas pagal Aktą, atidalintas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Registre. Akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto registre nėra nurodytas 805/1000 neįrengtos pastogės dalies savininkas, tačiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo, pagal kurį Pareiškėjai netektų savo bendrosios dalinės nuosavybės dalies.

Nurodo, jog susidarė situacija, kad VĮ Registrų centras teikia akivaizdžiai klaidingus ir netikslius duomenis, o tai prieštarauja viešojo administravimo atsakomybės už priimtus sprendimus principui. Teritorinio registratoriaus atsisakymas ištaisyti klaidingus ir netikslius duomenis prieštarauja viešojo administravimo naujovių ir atvirumo permainoms principui, pagal kurį viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas ir nuolat mokytis iš gerosios praktikos pavyzdžių, bei pažeidžianti gerą viešąjį administravimą. Nagrinėjau atveju jų subjektinės teisės yra grubiai pažeidžiamos, nes dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų jų teisės į nekilnojamąjį turtą (neįrengtą pastogę) yra neįregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 155–161).

Pareiškėjai dėl 2006-12-18 Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pateikė skundą Centriniam registratoriui, kuris 2007-03-05 sprendimu Nr. 82 panaikino Teritorinio registratoriaus sprendimą. P. V. 2007-03-22 pateikus prašymą įrašyti 50,17 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Teritorinis registratorius 2007-04-04 įrašė 50,17 kv. m bendro ploto buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2007-04-11 į šį butą Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjų nuosavybės teises. Atitinkamai Teritorinis registratorius išregistravo 23,59 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pastogės registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo pareiškėjų (805/1000 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teises, taip pat pastogės registro įraše nurodė, kad atidalinta pastogės dalis įregistruota kitame registro įraše, t. y. 50,17 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), o pastogės statusą pakeitė į „performuotą“.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog po atliktos rekonstrukcijos neįrengta pastogė padidėjo ir ši dalis turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kadangi pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog atidalijus dalį Pastogės iš bendrosios dalinės nuosavybės, jie bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių su kita pastogės bendraturte V. M. nenutraukė. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. ir nurodo, jog pareiškėjai, teigdami, jog jie likusią 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės dalį valdo, naudoja bei disponuoja kartu su V. M. (Gyventojų registro duomenimis mirusia 2015-04-01) ar jos teisių perėmėjais, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vienintelis dokumentas yra V. M. sutikimas, jog pareiškėjai atliktų nuosavybės teise valdomų butų ir namo stogo rekonstrukcijos darbus bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šiuos pakeitimus.

Nesutinka su patikslinto skundo argumentu, jog Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimas priimtas pažeidžiant Registro įstatymo 33 str., kadangi pareiškėjų 2016-02-19 prašymas buvo nagrinėjamas ir priimtas vadovaujantis Registro įstatymo 26 str. 1 d. Pareiškėjai, remdamiesi Registro įstatymo 33 str., nepagrįstai reikalauja „atstatyti“ nuosavybės teises į performuotą pastogę, t. y. faktiškai suformuotą naują nekilnojamąjį daiktą, nors nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos Registro įstatymo 33 str. 1 ir 2 d.

Daro išvadą, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurių Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima įregistruoti jų nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį. Tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius priimdami skundžiamus sprendimus jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose (2 t., b. l. 41–44).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buto Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. M. 2004-04-08 davė pareiškėjams sutikimą atlikti jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančių butų Nr. 11 ir 10A, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, stogo remonto ir rekonstrukcijos darbus. Taip pat sutiko, kad atliktus pakeitimus pareiškėjai juos savo vardu įregistruotų VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 35).

Pastogės 2005-11-03 projekte nurodyta, jog pastogės, kurios bendras plotas sudarė 14,26 kv. m, butui Nr. 10, kurio bendras plotas 24,57 kv. m, priklausė 195/1000 dalis iš 14,26 kv. m bendro pastogės ploto, t. y. 2,78 kv. m; 10A butui, kurio bendras plotas 23,59 kv. m, priklausė 187/1000 dalis iš 14,26 kv. m bendro pastogės ploto, t. y. 2,67 kv. m; 11 butui, kurio bendras plotas 37,66 kv. m, priklausė 299/1000 dalis iš 14,26 kv. m bendro pastogės ploto, t. y. 4,26 kv. m; 15 butui, kurio bendras plotas 40,16 kv. m, priklausė 319/1000 dalis iš 14,26 kv. m bendro pastogės ploto, t. y. 4,55 kv. m (1 t., b. l. 18).

Nekilnojamojo turto kadastre 2005 m. buvo įregistruotos pareiškėjų ir kitų asmenų nuosavybės teisės į 14,26 kv. m bendro ploto neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). 2005 m. į neįrengtos pastogės 195/1000 dalį nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. V. M. nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į 195/1000 dalį neįrengtos pastogės įregistravo 2006-06-14 (2 t., b. l. 45–47).

Pareiškėjai su K. K. P. ir R. P. 2006-02-01 sudarė Pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nuosavybės teisėmis įgijo 319/1000 dalį neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčios 14,26 kv. m bendro ploto (1 t., b. l. 12–15). Taigi, kaip matyti iš 2006-02-20 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), į 14,26 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės 195/1000 dalį buvo įregistruotos V. M. nuosavybės teisės. Į likusią neįrengtos pastogės dalį, t. y. į 805/1000 dalį, iki 2007-04-11 buvo įregistruotos pareiškėjų nuosavybės teisės (618/1000 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po 187/2000 dalis – bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis abiems pareiškėjams) (1 t., b. l. 16–17, 45–47).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-11-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino butų Nr. 10A ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją tinkama naudoti (1 t., b. l. 36–39).

Pareiškėjai kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į rekonstruotą butą su prijungtomis pastogės patalpomis, pateikdami 2006-11-10 Aktą ir 2004-04-08 V. M. sutikimą dėl butų rekonstrukcijos atlikimo, tačiau Teritorinis registratorius 2006-12-18 sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, kadangi pareiškėjai nepateikė atitinkamų dokumentų dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėjai šį sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2007-03-05 sprendimu Nr. 82 panaikino sprendimą ir priėmė naują sprendimą - tenkino pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į butą su prijungtomis pastogės patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija šiame sprendime nustatė, kad pareiškėjai rekonstravo jiems nuosavybės teise priklausantį butą N. 10A bei prie buto prijungė dalį pastato pastogės patalpų, todėl be 2006-11-10 Akto, patvirtinančio naujo nekilnojamojo turto objekto – 50,17 kv. m ploto buto su prijungtomis pastogės patalpomis, suformavimo teisėtumą turi būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į rekonstruotas ir prie buto prijungtas pastogės patalpas. Centrinis registratorius, įvertinęs pareiškėjų pateiktą 2004-04-08 V. M. sutikimo dėl rekonstrukcijos turinį, padarė išvadą, kad nors jame nepasisakoma dėl pastogės patalpų atidalijimo, tačiau esant teisės suteikimui atlikti butų rekonstrukcijos bei stogo remonto darbus ir šiuos pakeitimus įregistruoti VĮ Registrų centre, jis vertintinas kaip sutikimas dėl atsidalinimo iš pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės, todėl papildomas dokumentas dėl atsidalinimo nėra būtinas (1 t., b. l. 48–49, 69).

Teritorinis registratorius 2007-04-04 įrašė 50,17 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) 10A buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir 2007-04-11 į šį butą Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjų nuosavybės teises (2 t., b. l. 48–49). Atitinkamai Teritorinis registratorius išregistravo 23,59 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (2 t., b. l. 50–52), pastogės registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo pareiškėjų (805/1000 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teises, taip pat pastogės registro įraše nurodė, kad atidalinta pastogės dalis įregistruota kitame registro įraše, t. y. 50,17 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės statusą nurodė kaip „daiktas performuotas“ (2 t., b. l. 45–47).

Pareiškėjas P. V. 2016-02-19 Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (neįrengtos pastogės dalis) ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre P. V. ir K. V. vardu. Prašyme nurodė, jog 2006 m. įgyvendinus butų Nr. 11 ir Nr. 10A, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pastogės bendras plotas sumažėjo nuo 14,26 kv. m iki 13,62 kv. m. Iki rekonstrukcijos buvusi neįrengta pastogės sudarė 14,26 kv. m bendro ploto ir bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjams priklausė 805/1000, o V. M. priklausė 195/1000 dalys bendro pastogės ploto. 2015-11-13 Butų (patalpų) sąraše neįrengtos pastogės plotas yra išlikęs 14,26 kv. m, kai faktiškai plotas yra 13,62 kv. m. Nors sąraše nurodyta, kad 195/1000 dalys priklauso V. M., tačiau likusios dalies savininkai – pareiškėjai, nėra įrašyti. Pagal 2016-01-13 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį buvo patikslinta neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų byla. Byloje neteisingai nurodytas neįrengtos pastogės plotas 14,26 kv. m buvo pataisytas į faktiškai esantį 13,62 kv. m (1 t., b. l. 50–51).

Teritorinis registratorius 2016-03-03 priėmė sprendimą Nr. VILRS-363, kuriuo nusprendė pareiškėjo P. V. 2016-02-19 prašymo netenkinti, kadangi Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie K. V. ir P. V. nuosavybės teises atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius dokumentus ir prašymus, kurių pagrindu jie įrašyti, ir nurodyto nekilnojamojo daikto registro įraše nėra klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu, o kiti dokumentai, kurių pagrindu šiuos duomenis būtų galima keisti, įregistruojant („atstatant“) pareiškėjų nuosavybės teises į 805/1000 dalis nurodytos pastogės patalpų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateiki. Tuo pačiu informavo, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas yra performuotas ir iki 2007-04-11 pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi dalis (805/1000) yra atidalinta iš šio daikto ir įregistruota registre Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

Dėl šio sprendimo pareiškėjai Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog pastogės plotas buvo padidintas turint bendraturčių sutikimą ir laikantis įstatymų, t. y. atlikus rekonstrukciją bendras pastogės plotas padidėjo nuo 14,26 kv. m iki 32,45 kv. m., o kadangi pastogės plotas buvo padidintas jų lėšomis, vadovaujantis CK 4.77 str., jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis pastogėje turėjo padidėti. Pareiškėjai skunde pateikė pastogės dalių, tenkančių jiems ir V. M., paskaičiavimą (1 t., b. l. 107–109).

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-04-12 sprendimu Nr. cspr1-93 paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimą (t. 1, b. l. 146–148).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (neįrengtos pastogės dalis) ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu, ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-04-12 sprendimo, kuriuo paliktas galioti Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai iš esmės teigia, kad, vadovaujantis CK 4.77 str. nuostatomis, atliko butų rekonstrukciją savo lėšomis ir padidino bendrą pastogės plotą ją pagerindami, dėl ko jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėjo padidėti, nes prie buto Nr. 10A jiems buvo prijungta tik dalis nuosavybės teisėmis turimos pastogės dalies, o kita pastogės dalis liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje su V. M. Pareiškėjai į Teritorinį registratorių kreipėsi iš esmės prašydami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neįrengtos pastogės 805/1000 dalį, kurios bendras plotas yra 13,62 kv. m. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų turinio, nei Centrinis registratorius, nei Teritorinis registratorius nesutiko su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, nes nustatė, jog neįrengta pastogė buvo performuota pareiškėjams atliekant jiems priklausančių butų Nr. 10 ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, prie buto Nr. 10A prijungiant pastato pastogės dalį, o po rekonstrukcijos buvo suformuotas nekilnojamasis daiktas - butas Nr. 10A, esantis (duomenys neskelbtini), su prijungtomis pastogėje įrengtomis patalpomis, kuris 2007-04-04 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjams rekonstruojant butą ir prie jų prijungiant dalį pastogės patalpų jie įgyveno atsidalinimą iš bendro turto ir tokiu būdu nutraukė bendrosios dalinės nuosavybės santykius su V. M..

Kaip minėta V. M., kuri buvo buto Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, 2004-04-08 davė pareiškėjams sutikimą atlikti jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančių butų Nr. 11 ir 10A, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, stogo remonto ir rekonstrukcijos darbus, taip pat sutiko, kad atliktus pakeitimus pareiškėjai savo vardu įregistruotų VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 35). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-03-05 sprendime Nr. 82 šį V. M. sutikimą vertino ne tik kaip sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo, bet kaip ir sutikimą dėl atsidalijimo iš pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės. Remiantis šiame sprendime padarytomis išvadomis, kurios teismine tvarka nebuvo ginčijamos, ir tenkinant pareiškėjų prašymą, buvo padaryti atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl po rekonstrukcijos darbų atlikimo atitinkamo nekilnojamų daiktų įregistravimo ir išregistravimo.

Nei patikslintame skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas neneigė aplinkybės, jog iki 2007-04-11 pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi 805/1000 dalis neįrengtoje pastogėje yra atidalinta iš šio daikto ir įregistruota buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), o priešingai – pareiškėjai patikslintame patys nurodė, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-03-05 sprendime Nr. 82 pažymėjo, kad V. M. sutikimas dėl rekonstrukcijos vertintinas kaip sutikimas dėl atsidalinimo iš pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės; <...> nekilnojamas daiktas atidalintas pagal Aktą; atidalintas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Registre Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 155–161). Taigi, nurodyta faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi dalis neįrengtoje pastogėje buvo atidalinta iš šio daikto ir apie tai jiems buvo žinoma. Tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai nurodė šią aplinkybę ginčijamuose sprendimuose.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo arba bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis ir tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; LAT 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; LAT 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

CK 4.77 str. 1 d. nustato, jog jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai jo reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama. Tiek teismo posėdžio metu, tiek patikslintame skunde pareiškėjai iš esmės rėmėsi CK 4.77 str. nuostatomis, tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjams atlikus butų Nr. 11 ir Nr. 10A, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, stogo remonto ir rekonstrukcijos darbus, buvo įgyvendintas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, konstatuotina, kad CK 4.77 str. taisyklės šioje byloje negali būti taikomos.

Šiuo atveju taip pat aktualus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., kuris nustato nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.

Kaip minėta, Teritorinis registratorius 2007-04-04 įrašė 50,17 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) 10A buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir 2007-04-11 į šį butą Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjų nuosavybės teises. Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 2.1 p. nurodyta, jog nekilnojamojo daikto statusas – suformuotas sujungus daiktus; daikto istorinė kilmė – gautas sujungus daiktus: unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (t. y. sujungus su pastoge) ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (t. y. sujungus su butu Nr. 10A, esančiu (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 48–49). Atitinkamai Teritorinis registratorius išregistravo 23,59 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (2 t., b. l. 50–52), pastogės registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo pareiškėjų (805/1000 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teises, taip pat pastogės registro įraše nurodė, kad atidalinta pastogės dalis įregistruota kitame registro įraše, t. y. 50,17 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės statusą nurodė kaip „daiktas performuotas“ (2 t., b. l. 45–47).

Taigi, šie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės neįregistruotos pastogės 805/1000 dalis buvo prijungta prie buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), šiam nekilnojamojo turto objektui buvo suteiktas atskiras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų 805/1000 dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro 7 str. prasme, pareiškėjams atlikus butų Nr. 10A ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukciją su išplėtimu, kuri apėmė bendrojo naudojimo pastogės bei viso statinio stogo rekonstravimo darbus, buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas su atskiru unikaliu numeriu.

Pareiškėjai skunde teigia, kad atlikus rekonstrukciją bendras pastogės plotas padidėjo nuo 14,26 kv. m iki 32,45 kv. m., o prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungus tik dalį jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise pastogės, likusi neįrengtos pastogės dalis (t. y. 13,62 kv. m, bet ne 14,26 kv. m) liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje su V. M.

Registro įstatymo 9 str. 1 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Registro įstatymo 22 str. yra išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai. Kadastro įstatymo 7 str. 1, 3 ir 4 d. reglamentuojama, jog nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kadastro įstatymo 12 ir 13 str. nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo tvarką.

Registro įstatymo 23 str. savo ruožtu įtvirtina prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šis straipsnis inter alia įtvirtina, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Sistemiškai vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi dalis neįrengtoje pastogėje buvo atidalinta, į LAT formuojamą praktiką, kurioje yra iš esmės teigiama, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, į tai, kad atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės neįregistruotos pastogės 805/1000 dalis buvo prijungta prie buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad pareiškėjai Teritoriniam registratoriui nepateikė Registro įstatyme ir Kadastro įstatyme įvardytų dokumentų dėl naujos 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo įregistruoti („atstatyti“) pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į neįrengtos pastogės 805/1000 dalį, kurios bendras plotas yra 13,62 kv. m. Teritorinis registratorius ginčijamame sprendime nurodęs, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teises atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius dokumentus ir prašymus ir tai, kad Nekilnojamojo daikto registro įraše nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu, o kitų dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis galima būtų keisti, nėra pateikta, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2016-02-19 prašymą, o Centrinis registratorius pagrįstai paliko galioti šį sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti ginčijamų Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjai patikslintame skunde taip pat teigia, jog ginčijamas Teritorinio registratoriaus sprendimas turėjo būti priimtas per penkias, o ne per dešimt darbo dienų, todėl buvo pažeista jų prašymo išnagrinėjimo procedūra.

Pagal Registro įstatymo 33 str. 3 d., Teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Minėto įstatymo 33 str. 1–2 d. yra reglamentuojama netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo procedūra.

Nagrinėjamu atveju yra aktuali Registro įstatymo 26 str. 1 d. nuostata, pagal kurią prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Pareiškėjai 2016-02-19 kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 50–51). Pareiškėjai šiuo prašymu iš esmės siekė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti („atstatyti“) nuosavybės teises į neįrengtos pastogės 805/1000 dalį, kurios bendras plotas yra 13,62 kv. m, o ne ištaisyti klaidingai Nekilnojamame turto registre įrašytus duomenis. Tai patikslintame skunde pažymėjo ir patys pareiškėjai, nurodydami, jog nereikalavo taisyti techninių klaidų, o prašė patikslinti Nekilnojamojo turto duomenis (1 t., b. l. 155–161). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjų 2016-02-19 prašymas turėjo būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų, vadovaujantis Registro įstatymo 26 str. 1 d. Kadangi pareiškėjų 2016-02-19 prašymas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale buvo gautas ir užregistruotas 2016-02-19 (1 t., b. l. 50–51), ginčijamas Teritorinis registratoriaus sprendimas buvo priimtas 2016-03-03 (per devynias darbo dienos), yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjų prašymo nagrinėjimo terminai nebuvo pažeisti, t. y. nenustatyta jo nagrinėjimo procedūrinių pažeidimų.

Dėl ginčijamų sprendimų atitikimo VAĮ 8 str.

Pareiškėjų teigimu, Centrinio registratoriaus 2016-04-12 sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi jis yra priimtas neįsigilinus ir neteisingai interpretuojant faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, jame atkartojama skunduose pateikta informacija ir Teritorinio registratoriaus 2016-03-03 sprendimo argumentai.