- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- A-453-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02064-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- P. V., K. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. V. ir K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal P. V. ir K. V. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybės įmonei Registrų centrui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai P. V. ir K. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 155–161) prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro centrinio registratoriaus (toliau – ir centrinis registratorius) ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. espr1-93 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. VILRS-363; 2) įpareigoti teritorinį registratorių atstatyti nuosavybės teises į pareiškėjams priklausantį turtą (neįrengtos pastogės dalį) ir įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjams priklausantį turtą (neįrengtos pastogės dalį) Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. atliko butų Nr. 10A ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją, kuri apėmė bendrojo naudojimo pastogės bei viso statinio stogo rekonstravimo darbus. Rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. gruodžio 1 d. išdavė statybos leidimą. Rekonstrukcijos projekte buvo numatyti butų Nr. 10A ir Nr. 11 praplėtimas ir buto Nr. 10A sujungimas su dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios neįrengtos pastogės patalpų, kurių tuo metu pareiškėjams priklausė 80 proc. Iš bendrasavininkės V. M. 2004 m. balandžio 8 d. gavo notariškai patvirtintą sutikimą rekonstrukcijos darbams atlikti. Rekonstrukcijos projektas buvo įgyvendintas, atlikus rekonstrukciją bendras pastogės plotas padidėjo nuo 14,26 kv. m iki 32,45 kv. m, atlikti kadastriniai matavimai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. lapkričio 10 d. butų 10A ir 11 rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjai teigė, kad jie teritoriniam registratoriui pateikė visą su atlikta rekonstrukcija susijusią medžiagą, tačiau teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik (duomenys neskelbtini) namo 11 butą, o (duomenys neskelbtini) namo 10A buto – neįregistravo. Teritorinis registratorius jiems nurodė, jog turi būti pateikti turto atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dokumentai. 2007 m. sausio 18 d. pareiškėjai apskundė šį sprendimą centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2007 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 82 patenkino pareiškėjų prašymą įregistruoti jų nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) namo 10A butą su prijungtomis pastogės patalpomis ir pažymėjo, kad bendrasavininkės V. M. sutikimas dėl rekonstrukcijos vertintinas kaip sutikimas dėl pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinimo. Pažymėjo, jog teritorinis registratorius įregistravo tik nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) namo 10A butą, bet neįregistravo pareiškėjams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise neįrengtos pastogės dalies.Pareiškėjai nurodė, kad jie 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, jog VĮ Registrų centro duomenimis, butų (patalpų) sąraše neįrengtos pastogės plotas yra nurodytas 14,26 kv. m, nors faktiškai plotas yra 13,62 kv. m, 195/1000 neįrengtos pastogės dalys priklauso V. M., o likusios dalies savininkai, t. y. pareiškėjai, nenurodyti.Pareiškėjai teigė, kad 2016 m. sausio 13 d. buvo patikslinta neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų byla, nurodant faktiškai esantį neįrengtos pastogės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neįrengtos pastogės ploto pasikeitimo bendraturčių dalys, priklausančios bendro naudojimo patalpose, nepakito (jungtinės nuosavybės teise pareiškėjams priklauso 805/1000 dalys, o V. M. – 195/1000 dalys), pareiškėjai pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti turtą, kadangi po rekonstrukcijos bendras pastogės plotas padidėjo – prie 10A buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo prijungta 18,83 kv. m pastogės, kas sudaro 1320,48 / 2275,6 dalių. Likusi pareiškėjų dalis liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pareiškėjų manymu, jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis turėjo padidėti, tačiau dėl teritorinio registratoriaus veiksmų šis padidėjimas neužfiksuotas Nekilnojamojo turto registre.Pareiškėjai nurodė, kad teritorinio registratoriaus 2016 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. VILRS-363 priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, be to, nėra pagrindo jį laikyti pakankamai motyvuotu ir pagrįstu objektyviais duomenimis. Centrinio registratoriaus 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas, pareiškėjų įsitikinimu, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis yra priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes ir netiksliai interpretuojant teisinį reglamentavimą. Pareiškėjų manymu, centrinis registratorius klaidingai teigia, jog jie, padidinę neįrengtos pastogės dalį savo lėšomis, nesikreipė dėl šio nekilnojamojo daikto kadastro / registro duomenų pakeitimo, padidėjusios dalies įregistravimo ir neteikė dokumentų, patvirtinančių jų dalies padidėjimą. Pareiškėjai teigia, kad jie tai padarė 2016 m. vasario 19 d. kreipdamiesi į teritorinį registratorių su prašymu atstatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre. Be to, tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius ginčijamuose sprendimuose neteisingai teigia, jog Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu. Netikslių ir klaidingų duomenų sąvoka nėra tapati techninės klaidos sąvokai, pareiškėjai nereikalauja taisyti techninių klaidų, o prašo patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir turimus dokumentais. Nekilnojamojo turto registre nėra nurodytas 805/1000 neįrengtos pastogės dalių savininkas, tačiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo, pagal kurį pareiškėjai netektų savo bendrosios dalinės nuosavybės dalies.Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, kad teritorinis registratorius klaidingai teigia, jog suformavus butą Nr. 10A, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie 23,59 kv. ploto prijungta dalis neįrengtos pastogės, ir paaiškino, jog buvo prijungta tiktai mažesnė pastogės dalis. Pareiškėjai iš visų kaimynų buvo gavę sutikimus atlikti rekonstrukciją ir prisijungti dalį pastogės, likusi pastogės dalis yra išlikusi nepakitusi, yra gauti nauji kadastriniai duomenys, o nuosavybės teisės į šią pastogės dalį nėra įteisinta. Nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjų nuosavybės teisių į šią pastogės dalį, kadangi jie nėra perleidę likusios pastogės dalies tretiesiems asmenims.Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (II t., b. l. 41–44) prašė pareiškėjų skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad 14,26 kv. m bendro ploto neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastogė), 2005 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre, vėliau į šį nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjų bei kitų asmenų nuosavybės teisės. P. V. 2007 m. kovo 22 d. pateikus prašymą įrašyti 50,17 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, teritorinis registratorius 2007 m. balandžio 4 d. įrašė 50,17 kv. m bendro ploto buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2007 m. balandžio 11 d. į šį butą Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjų nuosavybės teises. Atitinkamai teritorinis registratorius išregistravo 23,59 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pastogės registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo pareiškėjų (805/1000 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teises, taip pat pastogės registro įraše nurodė, kad atidalinta pastogės dalis įregistruota kitame registro įraše, t. y. 50,17 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), o pastogės statusą pakeitė į „performuota“. P. V. 2016 m. balandžio 19 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą bei kitus dokumentus, prašydamas įregistruoti („atstatyti“) nuosavybės teises į pastogę, kuri nuo 2007 m. balandžio 11 d. yra performuota. Teritorinis registratorius patikrino pateiktus dokumentus bei archyvinėse dokumentų bylose esančiuose kadastro ir registro dokumentuose esančius duomenis ir nustatė, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie pastogę atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima keisti duomenis apie pastogę ir pareiškėjų nuosavybės teises į ją, pareiškėjai nepateikė.Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog po atliktos rekonstrukcijos neįrengta pastogė padidėjo ir ši dalis turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kadangi pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog atidalijus dalį pastogės iš bendrosios dalinės nuosavybės, jie bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių su kita pastogės bendraturte V. M. nenutraukė. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi atsakovas nurodė, jog pareiškėjai, teigdami, kad jie likusią 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės dalį valdo, naudoja bei disponuoja kartu su V. M. (Gyventojų registro duomenimis mirusia 2015 m. balandžio 1 d.) ar jos teisių perėmėjais, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vienintelis pateiktas dokumentas yra V. M. sutikimas, jog pareiškėjai atliktų nuosavybės teise valdomų butų ir namo stogo rekonstrukcijos darbus bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šiuos pakeitimus.Atsakovas teigė, kad pareiškėjai nurodė, jog 14,26 kv. m bendro ploto neįrengta pastogė padidėjo iki 32,45 kv. m, tačiau duomenų, jog teritoriniam registratoriui būtų teikę dokumentus dėl 32,45 kv. m ploto neįrengtos pastogės ir nuosavybės teisių į šį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nėra. Priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad dalis 14,26 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės buvo prijungta prie buto ir Nekilnojamojo turto registre 2007 m. balandžio 11 d. įregistruota kaip 50,17 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, tuo tarpu, kita neįrengtos pastogės dalis (13,62 kv. m bendro ploto pastogės patalpos), kurios kadastro duomenys pareiškėjų prašymu buvo nustatyti tik 2016 m. sausio 12 d., gali būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu ir registruojama Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) nustatyta tvarka. Pareiškėjai teritoriniam registratoriui prašymo bei susijusių dokumentų dėl naujo nekilnojamojo turto objekto neteikė.Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog teritorinio registratoriaus 2016 m. kovo 3 d. sprendimas priimtas pažeidžiant Registro įstatymo 33 straipsnį, kadangi pareiškėjų 2016 m. vasario 19 d. prašymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi. Aptariamu atveju nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos Registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyje.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į VĮ Registrų centrą ir prašydami atstatyti nuosavybės teises į performuotą daiktą, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog jų dalis, prijungus neįrengtą pastogę prie buto, yra bendroji dalinė nuosavybė su kita bendraturte, taip pat nepateikė jokių dokumentų dėl likusios pastogės dalių paskaičiavimo bei bendraturčių sutikimo.Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (II t., b. l. 53–54) prašė pareiškėjų skundą atmesti ir nurodė, kad skundžiamas centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas pagrįstas šiai ginčo situacijai taikytinais teisės aktais, jis priimtas atsižvelgiant į išsamiai sprendime išdėstytas faktines aplinkybes. Kadangi pareiškėjai iš esmės jokių naujų argumentų patikslintame 2016 m. birželio 22 d. skunde nepateikė, VĮ Registrų centras palaikė ir rėmėsi ginčijamame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu (II t., b. l. 74–85) pareiškėjų skundą atmetė. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą teismas darė išvadą, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi dalis neįrengtoje pastogėje buvo atidalinta iš šio daikto ir apie tai jiems buvo žinoma; teritorinis registratorius ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai nurodė šią aplinkybę ginčijamuose sprendimuose.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjams atlikus butų Nr. 11 ir Nr. 10A, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją, stogo remonto ir rekonstrukcijos darbus, buvo įgyvendintas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, konstatavo, kad CK 4.77 straipsnyje įtvirtintos taisyklės šioje byloje negali būti taikomos.Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės neįregistruotos pastogės 805/1000 dalys buvo prijungtos prie buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiam nekilnojamojo turto objektui buvo suteiktas atskiras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų 805/1000 dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsniu, pareiškėjams atlikus butų Nr. 10A ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją su išplėtimu, kuri apėmė bendrojo naudojimo pastogės bei viso statinio stogo rekonstravimo darbus, buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas su atskiru unikaliu numeriu.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, jog pareiškėjai būtų teikę dokumentus dėl 32,45 kv. m ploto neįrengtos pastogės ir nuosavybės teisių į šį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nėra. Pareiškėjai prašymo ir Kadastro bei Registro įstatymuose įvardytų dokumentų dėl naujo 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pareiškėjai teritoriniam registratoriui taip pat neteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjai, pateikdami naujų kadastrinių duomenų bylą, nepagrįstai prašė atstatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teises (805/1000 dalis) į 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtą pastogę, nes, kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtai pastogei yra suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks turtas gali būti formuojamas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu ir registruojamas nekilnojamojo turto registre Kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 7 str. 1, 3 ir 4 d.,12 str. 1 ir 2 d., 13 str.), o nuosavybės teisės į šias pastogės patalpas gali būti registruojamos nekilnojamojo turto registre Registro įstatymo nustatyta tvarka (Registro įstatymo 22 ir 23 str.).Teismas konstatavo, jog teritorinis registratorius ginčijamame sprendime nurodęs, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teises atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius dokumentus bei prašymus, ir tai, kad Nekilnojamojo daikto registro įraše nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuotų asmenų prašymu, o kitų dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis galima būtų keisti, nėra pateikta, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2016 m. vasario 19 d. prašymą, o centrinis registratorius pagrįstai paliko galioti šį sprendimą.Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nereikalavo taisyti techninių klaidų, o prašė patikslinti Nekilnojamojo turto duomenis, jų 2016 m. vasario 19 d. prašymas turėjo būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų (Registro įstatymo 26 str. 1 d.) ir šis terminas nebuvo pažeistas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus dėl skundžiamų sprendimų neatitikimo VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Netenkinęs pareiškėjų prašymo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių pareiškėjų reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių atstatyti nuosavybės teises į pareiškėjams priklausantį turtą ir įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjams priklausantį turtą Nekilnojamojo turto registre.
III.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde (II t., b. l. 90–93) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjų prašymą, susidarė situacija, kai egzistuoja akivaizdus teisės pažeidimas, tačiau nei atsakingi viešojo administravimo subjektai, nei pirmos instancijos administracinis teismas neieško būdo šį pažeidimą ištaisyti: turtinės teisės į pareiškėjams priklausantį turtą nėra įregistruotos, o galimybės jas įregistruoti pareiškėjai objektyviai neturi. Bendrasavininkė V. M. yra mirusi, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, butų (patalpų) sąraše ji nurodyta kaip 195/1000 neįrengtos pastogės dalių savininkė, o likusios dalies savininkai – pareiškėjai – apskritai nėra nurodyti. Nepaisant to, nei teritorinis registratorius, nei centrinis registratorius neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, formaliai ir neįsigilindami į turinį vertino pareiškėjų prašymus ir taip paneigė gero administravimo principą.Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo dalyką, formaliai ir neįsigilindamas į jo turinį konstatavo, kad ginčijami sprendimai atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Pareiškėjams neaišku, kaip administracinis aktas, priimtas neatsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes yra pripažįstamas atitinkančiu VAI 8 straipsnio reikalavimus. Be to, pareiškėjai pabrėžia, kad iš ginčijamo administracinio akto turinio neaišku, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjai, siekiantys realizuoti savo teises.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-185/2013, administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąją administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsauga.Pareiškėjai taip pat pateikė paaiškinimą (II t., b. l. 104–105), kuriame nurodo, jog jie neneigia, kad kilnojamasis daiktas 14,23 kv. m. ploto neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebeegzistuojantis, tačiau šis daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir jo tik 195/1000 dalys įregistruotos V. M. vardu, likusi šio neegzistuojančio nekilnojamojo daikto dalis (805/1000 dalys) nėra nei įregistruota, nei priskirta kitiems savininkams. Šio daikto 805/1000 dalys iki 2007 m. priklausė pareiškėjams ir jie nepateikė VĮ Registrų centrui jokių duomenų apie šios nuosavybės pardavimą, atsidalinimą, ar kitokį netekimą. Faktiškai šis nekilnojamasis daiktas buvo performuotas 2007 m., tačiau tai nėra įteisinta iki šiol būtent todėl, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo pakeisti duomenys apie šio daikto savininkus.Pareiškėjai pabrėžia, kad šis daiktas (neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu yra pakitęs ir sutvarkyti pakitusio daikto dokumentus t. y. kreiptis į VĮ Registrų centą siekiant įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre faktinius daikto duomenis bei savininkus ir jiems priklausančias dalis pareiškėjai negali, nes VĮ Registrų centras be jokio pagrindo panaikino pareiškėjų nuosavybės teisę į 805/1000 dalis 14,23 kv. m. ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 99–101) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjas 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės „atstatymo“ į 2007 m. performuotą ir nebeegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą – 14,26 kv. m ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su 2016 m. vasario 19 d. prašymu paties apelianto pateikta 2016 m. sausio 12 d. parengta 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla tik patvirtina, kad 14,26 kv. m bendro ploto neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau nebeegzistuoja, o dėl naujo nekilnojamojo turto objekto – 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė jokių Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, Registro įstatymo 22, 23 straipsnyje nurodytų dokumentų. Patys apeliantai nurodė, jog dokumentų, patvirtinančių naujo nekilnojamojo turto objekto – 13,62 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (išskyrus šio nekilnojamojo daikto 2016 m. sausio 12 d. parengtą kadastro duomenų bylą) rekonstrukcijos darbų teisėtumą ir dokumentų dėl daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo neturi. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašo ir keičia jam pateiktų dokumentų pagrindu, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali būti atsakingas už tai, jog apeliantai negali pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir Registro įstatymo 22, 23 straipsniuose išvardintų dokumentų.Mirusios V. M. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. y. į butą, esantį tame pačiame name, kaip ir ginčo neįrengta pastogė), yra perregistruotos jos teisių perėmėjui. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, ne Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, ir juolab ne teismas turi ieškoti būdų, kaip ištaisyti galbūt padarytą pažeidimą, o patys apeliantai turi ieškoti būdų, kaip susitarti su 195/1000 dalių neįrengtos pastogės savininkės V. M. teisių perėmėju ir nusistatyti, kokiomis konkrečiomis dalimis, jų nuomone, turi būti valdomas, naudojamas bendro naudojimo objektas – 13,62 kv. m bendro ploto neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei juo disponuojama (Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus 2016 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą „atstatyti“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (neįrengtos pastogės dalis) ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu, ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2016 m. kovo 3 d. sprendimas, teisėtumo.Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas P. V. 2016 m. vasario 19 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą „atstatyti“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (neįrengtos pastogės dalis) ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. įgyvendinus butų Nr. 11 ir Nr. 10A, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos projektą pastogės bendras plotas sumažėjo nuo 14,26 kv. m iki 13,62 kv. m; iki rekonstrukcijos pareiškėjams priklausė 805/1000, o V. M. – 195/1000 dalys ginčo pastogės ploto; 2015 m. lapkričio 13 d. Butų (patalpų) sąraše neįrengtos pastogės plotas yra išlikęs 14,26 kv. m, kai faktiškai plotas yra 13,62 kv. m; be to, nors sąraše nurodyta, kad 195/1000 dalys priklauso V. M., tačiau likusios dalies savininkai – pareiškėjai, nėra įrašyti. 2016 m. buvo patikslinta neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų byla, kurioje neteisingai nurodytas neįrengtos pastogės plotas 14,26 kv. m buvo pataisytas į faktiškai esantį 13,62 kv. m (I t., b. l. 50–51).Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų turinio, teritorinis registratorius netenkino pareiškėjų prašymo, o centrinis registratorius šį teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti (I t., b. l. 52, 146–148), nes nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teises atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius dokumentus ir prašymus, kurių pagrindu jie įrašyti, o kiti dokumentai, kurių pagrindu šiuos duomenis būtų galima keisti įregistruojant („atstatant“) pareiškėjų nuosavybės teises į 805/1000 dalis nurodytos pastogės patalpų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateiki; be to, neįrengta pastogė buvo performuota pareiškėjams atliekant jiems priklausančių butų Nr. 10A ir Nr. 11, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją, prie buto Nr. 10A prijungiant pastato pastogės dalį, o po rekonstrukcijos buvo suformuotas nekilnojamasis daiktas – butas Nr. 10A, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su prijungtomis pastogėje įrengtomis patalpomis, kuris 2007 m. balandžio 4 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjams rekonstruojant butą ir prie jo prijungiant dalį pastogės patalpų jie įgyvendino atsidalinimą iš bendro turto ir tokiu būdu nutraukė bendrosios dalinės nuosavybės santykius su V. M..Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pareiškėjai 2001 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 23,59 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis nekilnojamasis daiktas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2007 m. balandžio 11 d., išregistravimo pagrindas – 2006 m. lapkričio 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2260. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomas nekilnojamasis daiktas, kilęs iš šio daikto – daiktas Nr. 440-1072-6680:8613; daikto statusas – sujungtas su kitu daiktu (II t., b. l. 50–52).Neįrengtos pastogės, kurios plotas 14,26 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad: 618/1000 patalpos dalių pareiškėjams priklausė nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2007 m. balandžio 11 d., po 187/2000 dalis – nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2007 m. balandžio 11 d.; statusas – daiktas performuotas; daiktai, kilę iš šio daikto – nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis daiktas atidalintas pagal 2006 m. lapkričio 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2260; atidalintas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Registre Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 45–47). Taigi nuosavybės teisės į 14,26 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės 805/1000 dalis iki 2007 m. balandžio 11 d. buvo įregistruotos pareiškėjų vardu, į likusią neįrengtos pastogės dalį, t. y. į 195/1000 dalis įregistruotos V. M. nuosavybės teisės. Minėtuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytas atidalintas nekilnojamasis daiktas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris kilęs iš 23,59 kv. m buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir neįrengtos pastogės, kurios plotas 14,26 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – tai 50,17 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta: statusas – suformuotas sujungus daiktus; gautas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjams priklausė nuo 2007 m. balandžio 11 d. (t. y. nuo tos pačios dienos, kai išregistruotos jų nuosavybės teisės į neįrengtos pastogės, kurios plotas 14,26 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį ir į 23,59 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2008 m. kovo 30 d. (b. l. 48–49).Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateiktas V. M. 2004 m. balandžio 8 d. sutikimas atlikti pareiškėjams priklausančių butų Nr. 11 ir 10A, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją, stogo remonto ir rekonstrukcijos darbus, taip pat V. M. sutiko, kad atliktus pakeitimus pareiškėjai savo vardu įregistruotų VĮ Registrų centre (I t., b. l. 35). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 82 šį V. M. sutikimą vertino ne tik kaip sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo, bet kaip ir sutikimą dėl atsidalijimo iš pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės (I t., b. l. 48–49). Remiantis šiame sprendime padarytomis išvadomis, kurios teismine tvarka nebuvo ginčijamos, ir tenkinant pareiškėjų prašymą, buvo padaryti atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl po rekonstrukcijos darbų atlikimo atitinkamo nekilnojamų daiktų įregistravimo ir išregistravimo.Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. lapkričio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino nekonstruotus butus Nr. 10A ir Nr. 11, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkamais naudoti (I t., b. l. 36–39).Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po to, kai pareiškėjai atliko jiems priklausiusių butų ir pastogės, kurios 805/1000 dalys jiems priklausė, rekonstrukciją, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) esantis butas, kurio plotas po rekonstrukcijos padidėjo nuo 23,59 kv. m iki 50,17 kv. m, ir kuris buvo suformuotas sujungus 23,59 kv. m ploto butą Nr. 10 A ir ginčo pastogės dalį, taip pat Nekilnojamojo turto registre išregistruotos pareiškėjų nuosavybės teisės į dalį pastogės, remiantis, be kita ko, V. M. 2004 m. balandžio 8 d. sutikimu, kuris pripažintas sutikimu dėl atsidalijimo iš pastogės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu pareiškėjai įgyvendino atsidalinimą iš bendro turto.Paminėtina, kad pareiškėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jiems nuosavybės teise priklausiusi pastogės dalis buvo atidalinta iš šio daikto ir įregistruota buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi pastogės dalis buvo atidalinta iš šio daikto ir apie tai jiems buvo žinoma.Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-466/2008).Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju po rekonstrukcijos atidalijus bendrosios nuosavybės teise pareiškėjams ir V. M. priklausiusią pastogę, pasibaigė jų bendroji dalinė nuosavybė ir buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas su atskiru unikaliu numeriu – 50,17 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo po suformavimo pareiškėjai disponavo savarankiškai. Kaip minėta, šis nekilnojamasis turtas suformuotas sujungus pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 23,59 kv. m ploto butą Nr. 10A, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad kitas po pastogės atidalijimo formuotinas atskiras nuosavybės teisių objektas nebuvo baigtas formuoti, nepaneigia kito bendraturčio teisės tai padaryti ir savaime nesukuria pareiškėjams pagrindo vienašališkai nustatyti savo nuosavybės teises į dalį šio nekilnojamojo turto. Šios išvados nekeičia ir faktas, kad V. M. yra mirusi, kadangi visos jos teisės, susijusios su ginčo pastoge, pereina jos teisių perėmėjams.Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Registro įstatymo 1 str.). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos.Vadovaujantis Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (23 str. 3 d.). Registro įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.Pareiškėjas su 2016 m. vasario 19 d. prašymu „atstatyti“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (neįrengtos pastogės dalis) ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu teritoriniam registratoriui pateikė palėpės dalies 2006 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2006 m. vasario 20 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopiją, 2005 m. lapkričio 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją, 2015 m. lapkričio 13 d. butų (patalpų) sąrašo pastate kopiją ir 2016 m. sausio 12 d.nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją (I t., b. l. 50).Įvertinusi ginčui reikšmingą teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai, teikdami 2016 m. vasario 19 d. prašymą „atstatyti“ nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį, nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, kurie įrodytų jų nuosavybės teises į jų įvardytas 805/1000 dalis ginčo pastogės. Pažymėtina, kad Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl nebuvo teisinio pagrindo registruoti pareiškėjų nuosavybės teises į ginčo pastogės dalį ir teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, o centrinis registratorius pagrįstai paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2431-520/2017).Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sistemiškai vertinant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi neįrengtos pastogės dalis buvo atidalinta, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje yra iš esmės teigiama, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, į tai, kad atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės neįregistruotos pastogės 805/1000 dalis buvo prijungta prie buto Nr. 10A, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei į tai, kad pareiškėjai teritoriniam registratoriui nepateikė teisės aktuose įvardytų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų dalinės nuosavybės teises į jų nurodytą ginčo pastogės dalį, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo įregistruoti („atstatyti“) pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į ginčo pastogės 805/1000 dalį. Teritorinis registratorius ginčijamame sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2016 m. vasario 19 d. prašymą, o centrinis registratorius pagrįstai paliko galioti šį sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti ginčijamų teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų nėra pagrindo.Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais (todėl jų nekartoja) dėl kitų pareiškėjo pretenzijų, be kita ko, jog skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų P. V. ir K. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.