- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-81-491/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – P. D. (toliau – ir Asmens) bei jo atstovo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria Asmeniui buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Asmeniui priverčiamoji medicinos priemonė paskirta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Ši priemonė jam taikoma už tai, kad būdamas nepakaltinamas jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Asmeniui stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad dabartinė jo psichikos sveikatos būklė išlieka nepakankami stabili, jo gydymas taikomas dar labai neilgą laiką.
Šalies argumentai
3. P. D. savo skunde (kiek tai galima suprasti iš jo skundo) prašo pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį jo stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodo, kad jis nėra neveiksnus ar silpnaprotis, kaip kad jį apibūdino VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ atstovas V. J. Jis turi įgijęs tris profesijas, ketina ieškotis darbo ir dirbti kad ir valytoju, nes tam nereikia didelės kvalifikacijos. Pasižada lankytis pas gydytoją psichiatrą, vartoti vaistus. Be to, jam reikia rūpintis 74 metų amžiaus mama, kuri silpnos sveikatos. O kadangi jis yra baigęs socialinio darbuotojo padėjėjo kursus, jis pilnai gali ja pasirūpinti. Be to, prašo įvertinti, kad ligoninėje jis pirmą kartą, neturi jokių nuobaudų, vertinamas teigiamai, serga atipiniu dermatitu, kurį gydyti vaistų ligoninėje negauna. Mano, kad yra savarankiškas žmogus ir savimi gali pasirūpinti pats.
4. Asmens atstovas advokatas V. Kupcikevičius skunde taip pat prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria P. D. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde atstovas nurodo, kad:
4.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje formuojami procesiniai reikalavimai teismo sprendimui dėl priverstinio gydymo: skiriant priverstinį gydymą, turi būti vertinama esama sveikatos būklė, turi būti motyvuojama, kodėl neskiriamos švelnesnės priemonės nei stacionarinis priverstinis gydymas (2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15). Lietuvos teismų praktikoje parenkant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones atsižvelgiama į tris pagrindinius kriterijus: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdį ir jo sunkumą; 3) pavojų, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).
4.2. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, todėl jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl „labai svarių priežasčių“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m, gegužės 20 d sprendimas byloje A. K. prieš Vengriją, Nr. 38832/06, § 42; 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Zagidulina prieš Rusiją, peticijos Nr. 11737/06, § 53). Asmens laisvės atėmimas yra tokia griežta priemonė, kad ji gali būti pateisinama tik tuo atveju, jei, įvertinus kitas švelnesnes priemones, nustatoma, kad jų nepakanka asmens arba viešajam interesui apsaugoti, todėl atitinkamą asmenį reikia sulaikyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje O. G. prieš Latviją, peticijos Nr. 66095/09, § 81; 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Lazariu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 31973/03, § 125; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15). Dėl to, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, itin svarbu, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims. Vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos būklės nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jo paties ar aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, negali būti pagrindas taikyti stacionarinį stebėjimą, ribojant asmens laisvę, judėjimo laisvę, galimybes bendrauti su artimaisiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021).
4.3. Sprendžiant dėl ligonio laisvės atėmimo būtinumo privaloma atsižvelgti ir padarytos veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021). P. D. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma už veiką, kuri laikoma nesunkiu tyčiniu nusikaltimu – taigi jo veika nėra labai pavojinga ar sunki. Kaip matyti iš komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini), P. D. į gydymo įstaigą pateko nestabilios psichikos būsenos, tačiau pakoregavus gydymą, jo būklė pagerėjo. Paskutinius keturis mėnesius jo elgesys tapo ramus, be konfliktų, agresijos, formaliai teisingas, nustatytu grafiku lanko užimtumo veiklas, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, suvokimo sutrikimų, kliedesių neišsako. Iš tokio tiriamojo psichikos būsenos aprašymo lieka visiškai neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog P. D. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs. Mano, kad tos aplinkybės, jog pakoregavus šiam asmeniui taikomą gydymą ir jo būklei pagerėjus, jo socialinis pavojingumas tikrai yra ženkliai sumažėjęs, o šios būklės žymus pagerėjimas net keturis mėnesius tikrai vertintinas pakankamai ilgu laikotarpiu, nes įstatymas numato ne minimalų, bet maksimalų šešių mėnesių terminą gydymo įstaigai kreiptis į teismą dėl tokio asmens tolesnio gydymo.
4.4. Konstatavus, kad P. D. sveikatos būklė jau pakankamai ilgą laiką yra ženkliai pagerėjusi, reikia pripažinti, kad jo sveikatos būklė yra pasikeitusi ir tai sudaro teisinį pagrindą jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonės rūšį švelninti. Mano, kad ambulatorinę jo priežiūrą padėtų užtikrinti teismo posėdyje dalyvavusi jo motina A. D., kuri gydymo įstaigai buvo pateikusi atitinkamą rašytinį prašymą.
5. Teismo posėdyje Asmuo prašė jo skundą tenkinti.
6. Skundai netenkinami.
7. Apygardos teismas, įvertinęs Asmens bei jo atstovo skunduose išdėstytus argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu keisti Asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę pakankamo pagrindo dar nėra – pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad jis ir toliau turėtų būti stebimas bei gydomas bendrojo stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje.
8. Kaip teisingai paminėta skundžiamoje nutartyje, priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas. Todėl Asmens atstovo skunde nurodytas argumentas, kad būtina atsižvelgti į Asmens padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, dėl kurios jam ir taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą, gali būti įvertintas, bet jis nėra lemiantis teismui priimti sprendimą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, tęsti jos terminą, ją keisti ar naikinti. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumas yra aktualus parenkant Asmeniui priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.
9. Apygardos teismas pritaria esminei pirmos instancijos teismo išvadai, kad Asmens psichikos būklė šiuo momentu, t. y. jam vos 6 mėnesius taikant priverčiamąją medicinos priemonę, iš kurių tik 4 mėnesius jo psichikos būklė kažkiek stabilizavosi, dar nėra pakankamai stabili, jis dar yra socialiai pavojingas, nėra pakankamai kritiškas nei savo ligai, nei jo padarytoms veikoms, todėl jam dar reikalingas tolimesnis gydymas tomis pačiomis sąlygomis, kad būtų tvirtai įsitikinta, kad jo būklės stabilumas nėra laikinas, kad jo psichikos sveikata pagerėjo tiek, jog jį galima efektyviai stebėti ir gydyti ambulatorinėmis sąlygomis jo gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
10. Iš bylos duomenų matyti, kad Asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini) – lėtinis nepagydomas psichikos sutrikimas, kuris privalo būti kontroliuojamas medikamentiniu gydymu. Nėra jokio pagrindo abejoti VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ pateikta Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. gegužės 9 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad per pakankamai trumpą laikotarpį, kurį Asmuo stebimas šioje įstaigoje, jo psichikos sveikatos būklė pagerėjo, ir tai lėmė jam pakoreguotas gydymas. Kaip teigiama išvadoje, jam išsilygino nuotaika, emocijos tapo stabilesnės, sumažėjo nerimastingas elgesys. Paskutinius tris mėnesius jo elgesys ramus, be konfliktų, agresijos, išlieka formaliai teisingas. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike. Nuotaika vidutiniška, be disforijos, emocijos kiek stokoja adekvatumo, be ryškesnio dirglumo. Mąstymas vidutinio tempo, nenuoseklus, paralogiškas. Suvokimo sutrikimų, kliedesių neišsako. Struktūruotoje aplinkoje impulsų kontrolė buvo pakankama. Su kitais pacientais bendrauja gana ribotai. Užimtumo veiklas lanko nustatytu grafiku.
11. Tačiau, šioje išvadoje taip pat pažymėta, kad jis išlieka gynybiškas, nekritiškas nei savo psichikos sutrikimui, nei jo įvykdytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, klinikiniame vaizde išlieka ryškesni sutrikimai mąstymo sferoje, jis stokoja adekvatumo, jo išsakomi ateities planai neatitinka realių jo galimybių. Ir kas labai svarbu, Asmuo nėra kritiškas alkoholio vartojimui, nes pagal duomenis byloje būtent šis faktorius skatina jo neigiamas ir neadekvačias reakcijas į aplinką bei aplinkinius. Nors Asmuo tiek savo paaiškinimuose teismui kelis kartus akcentavo, tiek skunde tvirtina, jog jis susitaikė su nukentėjusiuoju, bet apygardos teismui pateiktoje byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Čia būtina pastebėti ir atkreipti apylinkės teismo dėmesį, kad nukentėjusysis O. L. net nebuvo informuotas apie 2025 m. liepos 4 d. apylinkės teismo posėdį, ką teismas privalėjo padaryti pagal BPK 404 straipsnį, 405 straipsnio 4 dalį.
12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir visus duomenis apie asmens pavojingumą tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti balansą tarp reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo ir asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, stebėjimo bei jo gydymo. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Jei taip nėra, teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Šiuo atveju galima matyti, jog atitaikius Asmeniui taikomą gydymą jo psichikos sveikatos būklė pasikeitė, bet tam, kad būtų įsitikinta, jog ji yra pakankamai stabili ir tokia išlieka, jam turėtų būti tęsiamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas tomis pačiomis sąlygomis.
13. Asmens atstovo skunde teigiama, jog pasirūpinti Asmeniu galėtų jo motina A. D., su kuria Asmuo gyveno iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo. Tai pati A. D. patvirtino teismo posėdyje apylinkės teisme. Bet, iš byloje esančio (11 b. l.) jos pareiškimo matyti, jog ji tik sutinka, jog sūnus ir toliau gyventų su ja, bet ji negalės užtikrinti, kad jis reguliariai lankytųsi pas psichiatrus ir vartotų jam paskirtus vaistus.
14. Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundų argumentus, Asmens paaiškinimus teismo posėdyje, bylos duomenis, konstatuoja, jog Asmens psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas nėra neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai. Duomenų, paneigiančių ar sukeliantys abejonių Komisijos išvada, nėra, išvada pateikta trijų specialistų, turinčių ilgametę darbo patirtį, įtikinama. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti Asmens skunde nurodytais argumentais ir taikyti jam švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę šiuo metu pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – P. D., bei jo atstovo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundus ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.